Magistriniame darbe, naudojant teisės aktų, dokumentų, parengtų programų ir priemonių, statistinių duomenų bei mokslinės literatūros analizės metodą, analizuojamas Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas. Naudojant pusiau struktūruotą interviu, pristatomas valstybės institucijų darbuotojų (interviu atliktas su 8 specialistais) požiūris į teikiamų paslaugų administravimą ir įgyvendinimą. Darbo tikslas yra ištirti grįžtantiems migrantas teikiamų paslaugų ir programų administravimo sistemos ypatumus Lietuvos Respublikoje. Darbe tiriama 2010 – 2014 m. laikotarpio Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politika bei ją administruojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiesiogiai vyriausybei pavaldžių institucijų veikla bei darbuotojų požiūris į vykdomas programas. Darbe iškelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti Lietuvoje esamą grįžtamosios migracijos situaciją. 2. Atsižvelgiant į Naujosios viešosios vadybos elementus decentralizavimą ir dalyvavimą, aptarti visuomenės įsitraukimo lygį į grįžtamosios migracijos politikos formavimą. 3. Išanalizuoti pagrindines valstybės valdymo institucijas, administruojančias Lietuvos Respublikos grįžtamosios migracijos politiką. 4. Išanalizuoti Lietuvos institucijų parengtas programas, skirtas grįžtamajai migracijai skatinti. 5. Ištirti, kaip vertina Lietuvos Respublikos valstybinių institucijų darbuotojai grįžtamosios migracijos vykdomas programas. Pirmajame skyriuje pristatoma darbe naudojama... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to explore the administration system of returning migrant’s services and programs in the Republic of Lithuania. The examination of the law, documents, prepared programs and strategies, statistics and scholar literature was used as a method for further analysis. The presentation provides a broad overview of return migration policy in Lithuania of 2010 – 2014 period, priorities of government and the attitude of government institutions staff towards return migration programs. In order to present the aims and opinions of the particular officers about the relevant problems, related to the formation and the implementation of the return migration policy, half-structured interviews were used (8 interview were taken). The paper has these following tasks: 1. Analyze current situation of return migration in Lithuania. 2. In view of the New Public Management elements of decentralization and participation, to discuss public involvement into return migration policy. 3. To analyze the main public government institutions working with return migrants in Lithuania. 4. To analyze the main Lithuanian programs that encourage return migration. 5. To investigate government institution attitude to the return migrations programs. The work consists of three main sectors. The first section presents the work using the New Public Management paradigm and its assumptions of return migration policy. The second section describes the concept of return migration, motives and types... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prasidėjo masinė darbo jėgos emigracija. Įvertinęs emigracijos mastą, Lietuvos Respublikos Seimas pripažino, kad emigracija yra didžiausia nekarinė grėsmė Lietuvai. Ypač jaučiamos demografinės pasekmės - kiekvienais metais išvyksta labai daug žmonių, o tai gali ženkliai atsiliepti ekonominiam šalies augimui. Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva viena pirmaujančių pagal emigracijos mąstą šalių Europoje. Daugiausiai išvyksta jauni žmonės, o pagrindinėmis išvykimo priežastimis laikytinas darbo vietų stygius bei nedideli atlyginimai. Lietuvoje dėmesys su emigracija susijusiems klausimams viešoje erdvėje išaugo apie 2005 - 2006 m. Tai paskatino valstybę imtis nuoseklesnio migracijos politikos formavimo ir 2006 m. pabaigoje emigracijos problema pateko į politinę darbotvarkę. Lietuvos viešoji politika migrantų atžvilgiu jau praėjo keletą etapų, tačiau tiesioginė valstybės politikos įtaka išvykusiųjų grįžimui buvo labai maža. Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad sėkmingos politikos pagrindas yra sistemingas šalies vidaus problemų sprendimas, o būtent išvykusiesiems skirtos programos turi atlikti daugiau pagalbinę funkciją. Jiems turi būti sudaromos galimybės gauti išsamią informaciją bei kompetentingą pagalbą. Taip pat turi būti atsižvelgiama į emigrantams itin svarbių klausimų sprendimą. / After Lithuania joined European Union, emigration became a big problem in the country. Emigration is considered to be the most important non-military threat to Lithuania. It has considerable negative influence on demography, also it may have an impact for long term growth. Statistics shows that Lithuanians one of most migratory peoples in Europe. And in fact, mass emigration is nothing new in the country where waves of migrants have been leaving for centuries. Mostly common emigrants are young people. Unemployment and wage differentials between Lithuania and destination countries are the main pushing factors. Most emigrants leave Lithuania due to the lack of jobs and low salaries. Because of this, people don’t feel the motivation to work in Lithuania and decide to emigrate in order to get financial independence. The qualitative research results have revealed that the foundation for successful politics is to systematically solve internal problems, while the programs for those abroad should perform a helping function only, by providing the people with a thorough information and competent help. The most important emigrants’ problems should also be addressed.

Tyrime nagrinėjamas postkomunistinis palikimas šalyje ir jo įtaka Skandinaviško socialdemokratinio modelio gerovės valstybės kūrimo politikai. Prieš du dešimtmečius iš Sovietų Sąjungos išsivadavusios valstybės, taip pat ir Lietuva, dabar susiduria su naujais iššūkiais - gebėjimu kurti gerovę savo valstybės piliečiams. Taigi, pagrindinė šiame tyrime iškelta problema - postkomunistinėse valstybėse atsisakius sovietinio socialinio politikos modelio iki šiol nebuvo sukurta ir įdiegta optimali socialinės apsaugos alternatyva, kuri pilnai atitiktų transformacijos metų realijas. Kadangi komunistinės sistemos prisiminimai įtakoja visuomenės tolesnius lūkesčius, tyrimo objektas darbe išskirtas kaip Lietuvos gerovės valstybės politika. Šio magistro darbo tyrimo tikslas – ištirti, kaip postkomunistinės transformacijos ir likęs sovietinis palikimas įtakojo Lietuvos politiką kuriant socialinės gerovės valstybę pateikiant Skandinavijos šalių pavyzdį. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti tokie uždaviniai: Aptarti postkomunistinės erdvės bruožus ir transformacijų pradžią valstybės valdžioje; Aprašyti svarbiausius postkomunistinių transformacijų visuomenėje procesus; Pateikti socialinės gerovės valstybės Skandinavijos modelio pagrindinius ypatumus; Ištirti, kaip Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo buvo kuriama socialinės gerovės sistema; Išanalizuoti, kaip sovietinis palikimas Lietuvoje trukdo kurti socialinės gerovės valstybę taikant Skandinavijos socialdemokratinį modelį. Siekiant... [toliau žr. visą tekstą] / This search contains post-communism countries transitions to democracy and heritage that was left after that in society. Now in Lithuania some problems are seen that makes influence to Scandinavian model welfare state building processes. First of all, the main aim of this paper: post-communist countries didn’t found till now the most optimal and advantageous welfare state model. The main reason is that communism system recollection has influence on society expectations in Lithuania welfare state policy. So, the key object of this paper is Lithuania welfare state policy after rapid reforms. Secondly, the main problems are: to reveal post-communism transformations heritage; to give Scandinavia welfare state model as an example; to discuss Lithuania legitimate basis on welfare state policy; to analyze if this model could be applied in post-communist Lithuania. Welfare state model in Scandinavia contains strong labor market, solid economy and generous welfare spending. The results of analyze shows, that welfare state won’t be built in Lithuania unless people will start to care about all society well-being, not only individual and most of the time – material. Statistic data of searches or interviews how people grades well-being shows, that Lithuania is far more lagging behind Scandinavia and Europe average level. So, in order to make welfare state policy successful society needs to get more solidarity, which was impossible in communism. Moreover, Lithuania economy needs to get... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]