Magistro darbo objektas – manipuliacija politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti manipuliacijos procesą politinėje komunikacijoje, bei ištirti konkrečių manipuliacijos priemonių panaudojimą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti politinės komunikacijos procesą ir jo dalyvius; atskleisti manipuliacijos proceso savitumus; aptarti politinę manipuliaciją žiniasklaidoje; išnagrinėti dažniausiai politinėje komunikacijoje naudojamas manipuliacijos priemones; ištirti manipuliacijos taikymą politinėje komunikacijoje. Naudojantis literatūros analizės ir sintezės metodu, bei atlikus politinės komunikacijos ekspertų tyrimą nustatyta, kad manipuliacija politinėje komunikacijoje naudojama siekiant įvairiomis priemonėmis paveikti visuomenės nuomonę ir rinkėjų elgesį. Todėl, labai svarbu, kad visuomenė, į kurią ir yra nukreiptas pagrindinis politinės komunikacijos srautas, kuo daugiau žinotų apie manipuliacijos procesus politinėje komunikacijoje. Nes tik žinodama apie priemones ir būdus kuriais yra bandoma manipuliuoti, visuomenė galės apsisaugoti nuo tų bandymų. Išsiaiškinta, jog dažniausiai vykdydami politinę manipuliaciją politikai naudoja negatyvios reklamos ir pranešimų skleidimo, pseudoįvykių kūrimo, priešų konstravimo, stereotipų ir etikečių įvedimo, bei komunikacinių provokacijų priemones. Magistro darbas gali būti naudingas politinę komunikaciją tyrinėjantiems mokslininkams, politinės komunikacijos disciplinų dėstytojams ir studentams. Taipogi, šis darbas gali... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication is an interactive process concerning the transmission of information among politicians, the news media, and the public. We can identify three distinct stages in the evolution of political communications – premodern, modern and pastmodern, which simultaneously transformed political organizations, the news media and the electorate. In the premodern stage, much political communication was subordinate to relatively strong and stable political institutions and beliefs. In the modern, faced with a more mobile electorate, the parties increasingly professionalized and adapted their communications to the news values and formats of limited-channel television. Postmodern – still emerging stage of political manipulation with media abundance. Political manipulation is a type of message aimed at influencing the opinions or behavior of people. Often, instead of impartially providing information, political manipulation can be deliberately misleading, or use fallacies, which, while sometimes convincing, are not necessarily valid. The object of this master job is manipulation in political communication. The main goal of this master job: to analyse the process of manipulation in political communication and explore specific tools of manipulation. The main problem of political communication is that politicians no longer formulate their policies on grounds of principle and rational argument, but do so in consideration of the perceived need to “play well” in the media, and... [to full text]

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme teigiama, jog švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Tačiau nereikia pamiršti, kad tik kokybiškų švietimo paslaugų įvairovė gali užtikrinti geras mokymosi galimybes. Nepaisant to, kad nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo mokslo kokybė sparčiai žengė į priekį (mokyklų bei aukštojo mokslo reorganizavimas, didėjančios pedagogų kompetencijos, gerėjanti ugdymo kokybė ir pan.), tačiau negalima nepaminėti, jog švietimo sistema susiduria ir su tam tikromis problemomis. Vienokį ar kitokį įspūdį dar labiau sustiprina žiniasklaidos skleidžiama informacija. Savo darbe stengiausi išsiaiškinti, kokį švietimo įvaizdį šalies spaudoje kuria žiniasklaida. Teorinėje dalyje apžvelgiau švietimo, švietimo kokybės, įvaizdžio sampratas įvairiuose literatūriniuose šaltiniuose, analizavau žiniasklaidos darbo principus ir funkcijas. Empirinėje dalyje analizavau atrinktas publikacijas švietimo tema, siekiau išsiaiškinti, kokį švietimo įvaizdį formuoja tradicinė ir specializuota spauda. Tyrimo metu buvo analizuojami 2008 metų sausio – 2008 metų gruodžio mėnesiais publikuoti straipsniai apie švietimą tradicinėje (laikraščiuose ,,Lietuvos rytas“, ,,Respublika“, ,,Kaišiadorių aidai“) ir specializuotoje spaudoje (,,Dialogas“). Galutinė publikacijų imtis – 2331. Tyrimo rezultatai parodė, kad šalies žiniasklaida kuria neigiamą švietimo įvaizdį. Išsiaiškinta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / In the state law of education it is claimed that education is an activity aiming to provide a person with the foundations for a fulfilling independent life and help him to improve his abilities. However, it is not to be forgotten that decent learning opportunities can only be ensured by a variety of quality education services. Despite the fact that the quality of education was improved significantly since the regaining of Independence in Lithuania (reorganisation of schools and higher education system, improving competences of teachers, better quality of teaching, etc.), still some problems in education system can not be underestimated. The reputation of education with its improvement on one hand and its problems on the other, is also shaped by the media. The aim of the thesis is to find out what image of education is formed in the media. In the theoretical part there is an overview of concepts of education, quality of education, reputation in various literature sources, analysis of media principles and functions. In the empyrical part there is an analysis of selected publications about education, with a focus on traditional and specialized media. Publications dated from January, 2008 till December, 2008 were taken for the analysis. The traditional newspapers included ,,Lietuvos rytas“, ,,Respublika“, ,,Kaišiadorių aidai“, while specialized media was represented by a newspaper ,,Dialogas“. Total amount of publications – 2331. The results of the analysis show that the... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – ekologiško vartojimo diskursas žiniasklaidoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ekologiško vartojimo diskursą žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: apžvelgti ekologiško vartojimo sampratą ir teorijas pasaulyje ir Lietuvoje; pateikti ir paaiškinti pagrindines žiniasklaidos įtakų teorijas; aptarti diskurso sampratą ir diskurso analizės galimybes; atlikti tyrimą kiekybiniu ir kokybiniu turinio analizės būdu ir nustatyti, kaip ekologiško vartojimo diskursas yra pateikiamas žiniasklaidoje. Atlikus literatūros analizę, susijusią su analizuojama tema, pastebėta, jog ekologiškas vartojimas yra glaudžiai siejamas su ekologiniu sąmoningumu. Remiantis įvairiomis ekologinio sąmoningumo teorijomis nustatyta, jog ekologiškas vartojimas yra viena iš elgesio formų, kylanti iš ekologinio sąmoningumo. Taip pat remiantis įvairia literatūra paaiškėjo, kad žiniasklaida, informuodama visuomenę apie ekologines problemas, vaidina svarbų vaidmenį formuojant ekologinį sąmoningumą. Šiuo atveju pagrindinėmis teorinėmis prielaidomis pasirinktos dienotvarkės sudarymo ir rėmų teorijos, kuriomis ir buvo grindžiamas tyrimas. Svarbu buvo paaiškinti diskurso sampratą ir jo analizės galimybes. Paaiškėjo, kad diskursas yra tam tikra terpė, kur kalba ir kalbos išraiškos nebėra vien tik elementarūs komunikacijos atspindžiai, o tampa laidininku tam tikram pažinimui bei suvokimui atsirasti ir leidžia rinktis pačius pažinimo būdus. Ekologiško vartojimo diskurso straipsniuose analizė buvo atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / Green consumption has recently become a relevant topic not only in the foreign countries, but also in Lithuania. The media plays an important role in forming public opinion about green consumption, therefore thesis seeks to find out, how the media constructs and "frames" the green consumption in Lithuania, and how much attention does it pay for this matter. The objective of this master thesis is the discourse of green consumption in the media. The aim - to examine the discourse of green consumption in the media. Main goals of this thesis: to review the concept and theories of green consumption in the world and in Lithuania, and to explain the main theories of media influence, to discuss the concept of discourse and the opportunities of discourse analysis; to investigate the quantitative and qualitative content analysis and to determine, how green consumption discourse is presented in the media, on the basis of the analysis. From an analysis of the literature on the topic noted that green consumption is closely linked to eco-consciousness. According to various models of the environmental awareness, it was ascertained, that green consumption one of forms of behavior resulting from environmental awareness. With reference to various literatures it also turned out that the media plays an important role in environmental awareness by informing the public about environmental issues. In this case, the agenda setting and "frame" theories were selected as basic theoretical assumptions... [to full text]

Darbo objektai yra du – tai žiniasklaidos informacija apie ekonominę emigraciją ir ekonominiai emigrantai Londone. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti, kiek žiniasklaidos pateikiama informacija apie ekonominę emigraciją atitinka realybę. Keliami uždaviniai: aptarti šalies įvaizdžio sąvoką, kūrimo ypatybes ir svarbą visuomenei; aprašyti žiniasklaidos galią, įtaką ir poveikį visuomenės nuomonei; išanalizuoti pagrindines emigracijos teorijas; atskleisti šiuolaikinės emigracijos iš Lietuvos bruožus; paanalizuoti Lietuvos gyventojų emigracijos mastus ir tendencijas; atlikti kokybinę spaudos ir televizijos, informuojančios apie ekonominius emigrantus iš Lietuvos Didžiojoje Britanijoje analizę; atlikus kokybinį tyrimą išsiaiškinti ekonominių emigrantų Londone gyvenimo realijas. Praktinėje darbo dalyje išsikeltam tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti buvo atlikti du kokybiniai tyrimai. Pirmojo metu buvo tiriami dviejų Lietuvos dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ straipsniai ir Lietuvos televizijos laidos „Emigrantai“ reportažai lietuvių emigracijos Didžiojoje Britanijoje tematika, pasirodę 2006 metais. Antrasis tyrimas buvo atliktas Londone – parengti 25 bendrųjų gairių interviu su ekonominiais emigrantais, taip pat penki interviu su specialistais-ekspertais. Šis darbo vertė yra ir mokslinė, ir praktinė. Atliktas kokybinis tyrimas galėtų būti naudingas į emigracijos klausimus besigilinantiems ir jos problematiką, o ypač rezultatus nagrinėjantiems tyrėjams. O... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis “Image of a country and economic emigration: match of conveyance and reality” raises an important issue – press gives a lot of information about emigration, but does this information really reflect reality? The purpose of the paper is to face media information about economic emigration and reality. It is also important to discuss the meaning of country image as it influences trend of economic emigration and about media power influence to public trust. The factors and causes which influence the massive emigration of the Lithuanian are also revealed. The paper includes a survey of migration processes until 1990 concentrating on the changes in migration forms and flows that occurred after 1990 when the legislative restrictions on emigration from Lithuania were eliminated. The raised issue is approached by analyzing social, psychological and other scientific literature as well as various contemporary periodicals. Statistical analysis of the data about the official and undeclared cases of emigration from the state enables to take a closer look at the migration flows from 1990 until 2006. The research paper consists of theoretical and practical parts. The first section of the theoretical part introduces conception of image and country image. There is explained the meaning of country image to public in every day life also. Opinion of public is very influenced by media. It mostly forms image of the country by itself. The second section of the theoretical part... [to full text]

REFERATO LAPAS Miciulevičiūtė, Jurgita Mi 55 Verslininko įvaizdis Lietuvos žiniasklaidoje (2000 – 2006 metais): magistro darbas / Jurgita Miciulevičiūtė; mokslinis vadovas doc. dr. A. Nugaraitė; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Žurnalistikos institutas. – Vilnius, 2007. – 94 p. : lent. – Mašinr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 82–85 (76 pavad.). UDK 070:33(929)(474.5) Verslininko įvaizdis, įvaizdžio kūrimo procesas, įvaizdžio kriterijai, žiniasklaidos vaidmuo, žiniasklaidos įtaka Magistro darbo tikslas – išanalizuoti verslininko įvaizdį Lietuvos žiniasklaidoje (2000-2006 metais). Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti kriterijus, kurie svarbūs įvaizdžio kūrimo procese; išanalizuoti žiniasklaidos, kaip įvaizdžio kūrimo šaltinio, funkciją ir atlikti verslininko įvaizdžio analizę trijose skirtingose žiniasklaidos priemonėse (specializuoto žurnalo, dienraščio bei dviejų internetinių portalų) bei pateikti rezultatus. Darbo objektas – verslininko įvaizdis. Naudojantis kiekybine trijų skirtingų žiniasklaidos priemonių publikacijų analize, prieita prie išvados, kad verslininko įvaizdis skirtingose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse nėra vienodas: žiniasklaidai sunku sukurti universalų verslininko įvaizdį, kadangi ji kontaktuoja su įvairiomis visuomenės grupėmis, kurių vertinimo kriterijai bei vertybių sistemos yra skirtingos (o kartais netgi priešingos viena kitai). Žiniasklaida verslininko įvaizdį specializuotame žurnale kuria tik teigiamą, kadangi žurnalo tikslinė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Author of diploma paper: Jurgita Miciulevičiūtė Full title of diploma paper: Businessman image in Lithuania press (2000 – 2006 year) Diploma paper supervisor: Doc. Dr. Audronė Nugaraitė Presented at: Vilnius University, Faculty of Communication, Journalism Institute, Vilnius Number of pages: 94 Number of tables: 20 Number of appendixes: 4 The purpose of this master work is to analyze businessman image in Lithuanian press (in the period between 2000 and 2006). In order to accomplish this we must go through the following steps: • To find the most important criterions which contribute to the process of image creating; • To present the function of press as the image’s main source; • To analyze three different media sources (specialized business magazine, daily newspaper and internet portals) and to present results. The object of this work is the businessman image. Analyze method – monitoring. By analyzing the three different media sources we were able to observe that each produces a different businessman image. The reason is that each source is destined for a certain audience. Each addresses to different groups of society stratified by education, wealth, occupation. Their systems of value are diverse as are their conceptions and perception of the businessman. A good businessman image emerges from the specialized business magazines because the audience of this media is formed in majority from business persons. The audience is presented the image of powerful, but trustful... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) diskursas. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip verslui skirti periodiniai lietuviški leidiniai pateikia įmonių socialinės atsakomybės temą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti įmonių socialinės atsakomybės sampratą; apžvelgti žiniasklaidos įtaką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai; išanalizuoti ir apibendrinti įmonių socialinės atsakomybės diskursą periodiniuose Lietuvos verslo leidiniuose. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, sintezės ir lyginamuoju metodais, pirmiausiai prieita prie išvados, kad universalus įmonių socialinės atsakomybės apibrėžimas ir samprata nėra paplitę. Išanalizavus žymių įmonių socialinės atsakomybės tyrinėtojų, tokių kaip Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker ir kt., literatūrą, prieita prie išvados, kad apibendrintai ĮSA gali būti aiškinama kaip verslo įsipareigojimas ne tik užtikrinti įstatymus bei visuomenės normas atitinkančią sąžiningą ir etišką veiklą, bet ir savanoriškos įmonių pastangos, suderintos su bendrais įmonės tikslais ir integruotos į bendrą įmonės veiklos strategiją, naudojant savo išteklius papildomai prisidėti prie aplinkos ir visuomenės ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės gerovės vystymo, kurios yra naudingos ir pačiai įmonei. Išanalizavus ĮSA situaciją Lietuvoje, prieita prie išvados, kad šalyje ĮSA nėra plačiai paplitusi ir vystoma gana lėtai, tačiau, dėl palankaus verslo požiūrio į ĮSA, palankiai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master work is corporate social responsibility's (CSR) discourse. The purpose of this work is to analyze how Lithuanian business press presents CSR topic. The main tasks to reach this purpose are: overview and compare CSR definitions; analyze media impact to CSR; analyze and summarize CSR discourse in Lithuanian business press. Literature analysis, synthesis and comparative methods were used to drawn conclusions. After the literature analysis of such scientists as Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker and others it was found out that universal CSR definition hasn‘t been developed yet. However, generally CSR may be described as business commitment not only to ensure fair and ethical activity according to the law and public norms, but also as voluntary efforts, combined with company’s goals and integrated into its strategy, using company’s resources to contribute additionally to the economic, social and environmental wealth development of the society and environment, that are also beneficial for the company itself. The analysis of CSR in Lithuania showed that CSR is not widely spread in the country and the development of it is slow but the general conditions for CSR development in Lithuania are positive. After the literature analysis of such scientists as S. Ball-Rokeach, D. Davis, S. Baron, K. Schroder, K. Miller, J. Hall, S. Brooks, J. Duck, B. Mullin, J. Bryant, D. Zillmann and others it was found out that media is... [to full text]

Magistro darbo objektas – pašto sektoriaus įvaizdis žiniasklaidoje. Pašto sektorių sudaro ir Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems išduoti leidimai, suteikiantys teisę teikti pašto paslaugas; ir pasiuntinių paslaugų teikėjai (Lietuvos bendrovės ir užsienio bendrovių atstovybės ar filialai Lietuvoje), ir užsienio šalių universaliųjų pašto paslaugų teikėjai. Darbo tikslas – atskleisti, kokį pašto sektoriaus įvaizdį pastaruoju metu formuoja žiniasklaida bei palyginti jį su visuomenės nuomone ir ekspertų, specialistų požiūriu į pašto sektoriaus objektyvią dabartinę situaciją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: remiantis žiniasklaidos įtakos prigimtimi, aptarti žiniasklaidos atliekamą vaidmenį demokratinėje informacijos ir žinių visuomenėje; pristatyti Ryšių Reguliavimo Tarnybos užsakymu 2006 metų gruodžio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų, besinaudojančių pašto ir pasiuntinių paslaugomis, reprezentatyvų žvalgybinį tyrimą; atskleisti, kokį pašto sektoriaus įvaizdį pateikia spaudos žiniasklaida, remiantis 2006 metų lapkričio 1 dienos – 2007 metų kovo 31 dienos dienraščių „Lietuvos ryto“, „Respublikos“, „Kauno dienos“, „Verslo žinių“, „Klaipėdos“ kokybine turinio analize; pateikti bendras atliktos kokybinės žiniasklaidos turinio analizės išvadas, įvertinti, kiek žiniasklaidos formuojamas pašto sektoriaus įvaizdis atitinka visuomenės nuomonę apie pašto sektorių, kiek sutampa su ekspertų, specialistų nuomone; apibendrinti, kiek žiniasklaida svarbi pačioms pašto sektoriaus... [toliau žr. visą tekstą] / The Image of Postal Sector in Lithuanian Media Post is one of the business branches the services of which are used in the whole world. Domestic market, international trade, and commerce can be successful on the condition that good communication and distribution channels exist. The postal sector is an important part of Lithuania’s and other countries’ economy, a part of communications market closely related to and having impact on many sectors of the country’s economy. This issue being related with both economic and social situation in the country and future changes in the postal sector receives more and more attention from the media in Lithuania and worldwide. The object of the research is the image of the postal sector in the media. The postal sector consists of Lithuania’s legal and natural persons having permits to provide postal services as well as providers of courier services (Lithuania’s companies and agents or branches of foreign companies in Lithuania) and foreign providers of universal postal services. Taking into consideration the fact that publications appearing in the media serves as a basis for subjective interpretations of the visual world in the minds of individuals the following objective of the research was chosen: to reveal what image of the postal sector is currently created by the media, compare it with the opinions of the public and experts towards the current situation in the postal sector and give an answer to the question why such an image is created... [to full text]

Santrauka Išskirtinę teisminės valdžios vietą valstybės valdžios sistemoje apibūdina tai, jog teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šios funkcijos negali įgyvendinti jokia kita valdžios institucija, išskyrus teismus. Minėta konstitucinė nuostata, numatanti ypatingą teisminės valdžios statusą, leidžia daryti išvadą, kad asmenims, norintiems tapti teisėjais, taip pat turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Tokie asmenys turi būti pavyzdžiu visuomenei, kad jų priimti sprendimai būtų gerbiami ir vykdomi. Todėl labai svarbu, kad teisėjai laikytųsi teisėjų elgesio principų tiesioginių pareigų atlikimo metu ir nesusijusio su tiesioginių pareigų atlikimu. Kiekvieno teisėjo, tuo pačiu ir visos teisinės sistemos, geras vardas ir procesinių sprendimų pripažinimas ir vykdymas tiesiogiai priklauso nuo teisėjų etikos suvokimo ir laikymosi. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas nors ir įtvirtina pagrindinius tesėjų elgesio principus, tačiau kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo mechanizmo. Teisėjų elgesio etikos klausimus būtina aptarti dėl įvairių priežasčių: ginčų sprendimo būdai turėtų nuolat kelti pasitikėjimą; teisėjams suteikta valdžia yra glaudžiai susijusi tokiomis vertybėmis kaip teisingumas, teisybė ir laisvė, teisėjams taikomi elgesio standartai – šių vertybių padarinys ir būtina pasitikėjimo teisingumo vykdymu sąlyga. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / JUDICIAL ETHICS AND DISCIPLINARY AMENABILITY: PROBLEM AREAS Summary The exclusive location of the judicial authorities in the government system, describes the judicial power of justice function in the country. This is the main function of the judiciary, enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania. Any other authority other than the courts cannot implement these functions. According to that constitutional provision for the special status of the judiciary, can be concluded that persons who wish to become a judge, must also be made extremely high demands. Such persons must be the example of the public, that their decisions are respected and enforced. It is therefore very important that judges comply with the principles of conduct for judges at the time of the direct and unrelated to the direct duties. The judge, at the same time and all of the legal system, good name, and procedural decisions and execution directly depends on the perception of judicial ethics and compliance. The current Code of Judge Ethics of the Republic of Lithuania and any continuation of conduct lay down the basic principles, however, casts doubts on its implementation mechanism. The ethical conduct of judges of the issues will be discussed for various reasons: dispute resolution should be to raise the confidence, the judges granted power is closely related to values such as justice, truth and freedom, the judges applied the standards of conduct - these values as a necessary condition for... [to full text]

Šiais laikais politika vis labiau siejama su komunikacija. Tai lėmė sparti informacinių technologijų raida ir kartu tobulėjančios komunikacinės technologijos bei strategijos. Šiuolaikinės rinkėjų elgesio teorijos prieina išvadų, kad rinkėjas ieško politinės informacijos minimaliomis pastangomis. Kita, akivaizdi tendencija – rinkėjų sprendimams žymiai svarbesnis tampa politinis lyderis, o ne politinė partija ir jos ideologija. Emociniai, o ne ideologiniai veiksniai ima viršų rinkėjui pasirenkant, už kurį kandidatą balsuoti, todėl vis labiau politikoje žaidžiama įvaizdžiais ir emocijomis. Išvardintos rinkėjų elgesio ir politinės komunikacijos tendencijos parodo didėjančią politinio lyderio ir jo įvaizdžio reikšmę bei patvirtina gilesnė politiko įvaizdžio, jo konstravimo, ir žiniasklaidos įtakos politiniuose procesuose analizės reikalingumą. Šio darbo objektas – žiniasklaidos įtaka lyderio įvaizdžiui bei rinkimų rezultatams. Darbo tikslas – išsiaiškinti žiniasklaidos įtaką politinio lyderio įvaizdžiui ir Seimo rinkimų rezultatams. Nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp žiniasklaidoje pasirodžiusios neigiamos ir teigiamos informacijos apie kandidatą ir rinkimų rezultatų. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti įvaizdžio sąvoką ir politiko įvaizdžio sudėtines dalis, apibrėžti politinio lyderio savybes, remiantis išanalizuota literatūra, apibendrinti įvaizdžio konstravimo procesą ir pateikti įvaizdžio konstravimo schemą, nustatyti atskirų šio proceso dalių tarpusavio sąveiką, išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays politics becomes more and more related to communication. Fast growth of information technologies determines simultaneous development of communication strategies and technologies. Contemporary voters’ behavior theories say that voters put no or minimal effort to searching for political information. When making important political decisions people refer to the information that they can easily get or to the information which they receive as a side product of their other activities. Other obvious tendency of voters’ behavior shows that the leader and the image of the leader of political party becomes much more important than the ideology and political party itself. Not ideological but emotional factors are the basis for the political decisions. These tendencies make the image of politician and its construction an actual topic and worthy of deeper analysis. The object of this work is the media influences on the image of leaders in the parliamentary election of 2008. The aim of this thesis is to determine the media influence on the image of the leaders and the results of the parliamentary elections of 2008. The objectives of this work are: to define the term of the image and the composite parts of it, to define the common attributes of the political leaders, to structure the process of image making and to propose the scheme of the image construction process, to analyze popular images of politicians and political communications tendencies, to describe image communication... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]