Praktinės ir teorinės stilistikos studijos išskiria pakartojimo figūrą nuo antikinės retorikos laikų. Tačiau be tradiciškai teikiamų šios lingvistinės ir stilistinės priemonės formų ir reikšmių, kontekstiniai, pragmatiniai bei kognityviniai pakartojimo aspektai šiuolaikinės kalbotyros nėra pakankamai išnagrinėti. Darbas iliustruotas grožinės literatūros pavyzdžiais: V. Šeikspyro, E. Hemingvėjaus, F. S. Fitzgeraldo, J. Džoiso ir S. Heaney. Šiame darbe siekiame: 1) nagrinėti ir praplėsti pakartojimo figūros semantinį ir struktūrinį lauką tiek siaurame sakinio/pasakymo, tiek ir teksto kontekste; 2) atskleisti pakartojimo pragmatinę ir kognityvinę funkcijas; 3) tirti ir nustatyti intertekstinius ir struktūrinius šios kalbos ir stiliaus priemonės parametrus. Pirmojoje darbo dalyje pakartojimo figūros semantiniai ir stilistiniai bruožai nagrinėjami diachroniniu aspektu, remiantis įvairių baladžių tipų analize. Prieita išvados, kad pakartojimas, įsišaknijęs senovės prietaruose, vietiniuose papročiuose ir tautosakoje, atsirado kalbamojoje kultūroje ir yra perduodamas iš kartos į kartą. Šiuolaikinės literatūros pagrindu praplečiamos pakartojmo figūros klasifikacijos ir semantinės stilistinės funkcijos. Pakartojimo tyrimas sinchroniniu aspektu parodo, kad ši priemonė naudojama ne tik pasakymo loginio ir ekspresyvinio aspekto sustiprinimui, bet ir papildomų prasmių generavimui. Antrojoje dalyje analizuojamos leksinių ryšio priemonių kategorijos: pažodinis ir... [to full text]

Vytautas Kavolis yra aktualizavęs tezę, kad požiūrio į moterį analizė yra svarbi ne tik socialinėms gyvenimo konkretybėms atskleisti, bet ir bendrosioms sociokultūrinėms bei sociopolitinėms laikotarpio tendencijoms išgryninti. Lietuvos istoriografijoje, nagrinėjančioje modernios visuomenės Lietuvoje formavimąsi XIX a. viduryje–XX a. pradžioje, itin daug dėmesio skiriama įvairių socialinių grupių sąmoningumo, aktyvumo visuomenėje žadinimui aptarti. Tačiau moters sąmoningumo konstravimas, jos socialinio vaidmens samprata šio laikotarpio viešajame diskurse Lietuvoje iki šiol išsamiau netyrinėti. Disertacijos tikslas – išanalizuoti moters socialinio vaidmens konstravimą viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje. Keliami uždaviniai išsiaiškinti: nuo kada viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje moteris pradedama vertinti kaip svarbi visuomenės procesų dalyvė; kokį moters socialinį vaidmenį XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje konstruoja skirtingų diskursų dalyviai; ar moters socialinio vaidmens konstravimui įtakos turi aptariamojo laikotarpio visuomenės sąranga ir jos pokyčiai; kiek ir kaip moters socialinio vaidmens konstravimą veikia pozityvizmo, nacionalizmo, liberalizmo, socializmo, krikščioniškosios demokratijos idėjų sklaida Lietuvoje. Tyrimas pradedamas XIX a. vidurio laikotarpiu, 5-uoju dešimtmečiu. Tuomet pirmą kartą modernėjančios Lietuvos istorijoje moteris tampa svarbiu ir populiariu viešųjų svarstymų objektu. Tyrimas baigiamas XX... [toliau žr. visą tekstą] / Vytautas Kavolis noticed that an analysis of the attitude towards women is important not only to reveal specific aspects of social life but also to distil out the general sociocultural and sociopolitical tendencies of a period. Lithuanian historiography that examines the formation of the modern society in the mid-19th – early 20th-century Lithuania is especially focused on the discussion of the awakening of consciousness and activity of the various social groups. But the construction of the consciousness of women and the conception of their social role in public discourse has hitherto not been investigated. The aim of this dissertation is to analyse the construction of the social role of women in public discourse in mid-19th – early 20th-century Lithuania. The main objectives are to ascertain: from when did women begin to be seen as an important participant in the social processes in the public discourse in Lithuania; what social role was constructed for Lithuanian women by the participants in the different discourses; whether the construction of the social role of women was affected by the structure of the contemporary society and the changes to this structure; how much and how the construction of the social role of women was affected by the spread in Lithuania of the ideas of positivism, nationalism, liberalism, socialism, and Christian democracy. The investigation begins in the mid-19th century, the 1840s. At that time women became an important and popular subject of... [to full text]

Darbe analizuojamas išeivijos, po II pas. karo pasitraukusios į Jav, etninis identitetas, etninio identiteto sampratos ir jo realizavimo strategijos išeivių organizacijose. Išeivijos tyrimuose etninį ir nacionalinį identitetą įprastai traktuojant kaip susistemintas santykinai stabilias nacionalumo formas, darbe pasirinkta etninį identitetą analizuoti vidinių diasporos kontradikcijų ir galios ryšių pagrindu (lyčių vaidmenų, rasės, etninių grupių skirtumų pagrindu). Darbe remiamasi prielaida, kad tautinio kolektyvumo formos ir praktikos gali ir yra ne tik perkeliamos į emigracinę bendriją, bet ir patiria pastovias transformacijas, nuolatinius ribų nuo kitų etinių grupių pakeitimus ir kitus socialinius pakitimus, taip pat yra identiteto formavimo politikos dalis. Iki šiol išeivijos tyrimuose išeivijos kolektyvinis identitetas ir etninė kultūra buvo traktuojami kaip koherentiška visuma, tuo tarpu etninis tapatumas yra nuolat konstruojamo ir kintamo proceso dalis. Darbe nuspręsta taip pat nesiriboti išeivijos tyrimuose taikyta akultūracijos teorija ir pasirinktas platesnis analizės modelis – per diskursyvines praktikas, apjungiant spaudos analizę ir socialinį išeivijos institucijų tinklą. Tyrimo medžiaga darbe – išeivijos spauda ir išeivijos organizacijos. Darbe pasirinktas tyrimo modelis – spaudos turinio analizė; strategijų analizė, remiantis prielaida, kad lingvistinių reikšmių ir struktūrinė realizacija yra susiję; realizavimo formų analizė - per diasporos organizacijų tinklą... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper ethnic identity, concepts of ethnic identity and strategies of those concepts in Lithuanian Exile are analysed. Usually in Lithuanian Exile surveys ethnic and national identities are handled as systematized and relatively stable forms of nationalism. In this paper ethnic identity is analysed on the basis of internal contradictions within diaspora and power relations (on the basis of gender, racial, ethnic groups’ relations). In the paper we predicate that forms and practices of national collectivity are and can not only be transferred to emigrant community but are constantly transformed while changing boundaries and carrying other shifts in relation to other ethnic communities, and is a part of political formation of identity. In ethnic identity surveys collective identity and ethnic culture were handled as coherent unity, whereas ethnic identity is a part of constantly constructed and shifting processes. Hence in the topic not acculturation theory is chosen either but broader analytical model – through discursive practices, taking into account newspapers’ analysis and organizational network in diaspora. Empirical material in the survey chosen is diaspora press and institutions in diaspora. Analytical model – newspapers’ content analysis, analysis of strategies, making presumption that linguistic meanings and structural realization are bound together, analysis of practises of implementation – through diaspora institutions and family model. Tasks in the paper – to... [to full text]

The work's object - the Lithuanian art critics discourse community. The subject is provoked by present-days discussions about the crisis of art criticism and trying to discuss the phenomenon of art criticism in social context. The aim of analysis is to name conventions and practices of discourse and to discuss power relations in the Lithuanian art scene. The analysis is done in three aspects. First, by the institutional aspect, the margins of art critics trajectories are defined. Second, by the thematic aspect, the subjects, which are conditioned by hierarchy of the objects of the field of reflection, are defined. Third, by the mental aspect, the effect of art criticism field margins is defined for the art critics texts.

Riba tarp filosofinio ir literatūrinio diskursų postmoderniojoje kultūroje yra panaikinama išnykus didiesiems pasakojimams. Tai nulemia ne tik literatūros filosofijos atsiradimą ar kalbėjimą apie literatūrinio teksto filosofiškumą, bet ir sulieja filosofinio ir literatūrinio diskursus į vieną, naujos kokybės tekstą, panaikina pačios skirties tarp diskursų prasmę. Lietuvių literatūroje ir kultūroje tokį ribų peržengimą žymi Eugenijaus Ališankos kultūrologinės studijos Vaizdijantis žmogus ir Dioniso sugrįžimas bei jo poezijos rinkiniai (Lygiadienis, Peleno miestas, dievakaulis, iš neparašytų istorijų). čia teoriniai postmoderniojo diskurso postulatai yra inkorporuojami į literatūrinį tekstą; kalbančiojo subjekto raiška liudija nuolatines steigties pastangas; poetinis pasaulis ima darytis fragmentiškas, sudarytas iš kultūrinių, literatūrinių, filosofinių idėjų nuotrupų - tokiame pasaulyje kalbantysis subjektas klajoja, ne tik nuolatos kurdamas savąjį tapatumą, bet ir stengdamasis priartėti prie tarp teksto fragmentų besislepiančios pirmapradės tuštumos. / Philosophical and literary discourses traditionally are differed by their own objects of interest or methods or rhetorical qualities of text. Nevertheless, in postmodern culture these differences are reduced by the dissappearance of meta-discourses and the importance of textuality. These discourses now are in a constant connection – and now we can talk about philosophy of literature or philosophical literature or a philosophy as literature or about pgilosophico-literary framework of contemporary literature. In Lithuanian literature a distinction between philosophical and literary discourses are reduced by Lithuanian poet, Eugenijus Ališanka, who also published two interdisciplinary studies on contemporary art and literature. In poetry E. Ališanka uses ideas of postmodern philosophy, converts them into a poems that becomes the manifestation of a postmodern man in a postmodern world. Formerly meta-narratives are replaced by multiplicity of mini-narratives, and the subject acquires a discoursive identity which wanders in the infinite net of cultural, literary, philosophical signs.

Šiame magistriniame darbe tiriami interneto žiniasklaidos diskurso bruožai komunikacinių procesų bei interneto technologinių ypatybių kontekste. Internetas yra universali, plačias informacijos reprezentavimo galimybes siūlanti terpė, tačiau dėl komercializacijos procesų koncentruotoje Lietuvos žiniasklaidos rinkoje naujienų portalai vengia rimtesnių diskursų, analitinio žanro tekstų ir apsiriboja trumpos apimties tekstais, kuriuose dominuoja sensacingos naujienos. Multimedijų suteikiamos galimybės šioje srityje gali potencialiai sumenkinti žiniasklaidos diskurso kokybę, perkelti dėmesį nuo kritinį mąstymą skatinančių tekstų prie didelių nuotraukų, vaizdo klipų. Kita vertus, interneto nuorodos ir kiti dinamiški žiniatinklio bruožai suteikia galimybę lengvai susieti skirtingus tekstus, įvairinti diskursą šioje demokratiškoje terpėje suteikiant teisę išreikšti argumentuotus požiūrius ir būti išgirstais. Darbo objektas – Lietuvos naujienų portalo „Delfi“ žurnalistinis diskursas. Darbo tikslas yra kiekybiniu ir kokybiniu aspektu išanalizuoti Lietuvos naujienų portale „Delfi“ pastebimus interneto žurnalistikos diskurso ypatumus. Siekiant įvykdyti tikslą, išsikelti šie uždaviniai: išanalizuoti literatūrą, aptariančią interneto žiniasklaidą ir nustatyti pagrindines sąsajas tarp technologijų įtakoto diskurso internete bei žurnalistikos diskurso nešališkumo; ištirti naujienų portalų žurnalistų interviu, išanalizuoti jų požiūrius į interneto žiniasklaidos diskursą; išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis focuses on the features of media discourse online in the context of communication processes and technological aspects of the Internet. The Internet is a universal medium, offering wide opportunities for representation of information; however, because of processes of commercialization in the concentrated market of Lithuania, online news portals avoid serious discourses or analytical texts and limit their content to short amount texts, which are dominated by sensationalism. The possibilities provided by multimedia in this area can potentially degrade the quality of media discourse by shifting the focus from texts that encourage critical thinking to large photos and videos. On the other hand, online hyperlinks and other dynamic features of the internet provide the opportunity to easily link together various texts, diversify the discourse of this democratic medium, allow well-grounded opinions to be expressed and heard. The object of the thesis is the media discourse of Lithuanian online news portal „Delfi“. The aim of this thesis is to quantitatively and qualitatively analyze the apparent features of the media discourse of online news portal „Delfi“. In order to achieve this aim, the following tasks were set: to analyze literature discussing online media and determine the relations between discourse impacted by technologies on the Internet and the subjective elements of media discourse; to analyze the interviews of online news portals‘ journalists and their... [to full text]

Vytautas Kavolis noticed that an analysis of the attitude towards women is important not only to reveal specific aspects of social life but also to distil out the general sociocultural and sociopolitical tendencies of a period. Lithuanian historiography that examines the formation of the modern society in the mid-19th – early 20th-century Lithuania is especially focused on the discussion of the awakening of consciousness and activity of the various social groups. But the construction of the consciousness of women and the conception of their social role in public discourse has hitherto not been investigated. The aim of this dissertation is to analyse the construction of the social role of women in public discourse in mid-19th – early 20th-century Lithuania. The main objectives are to ascertain: from when did women begin to be seen as an important participant in the social processes in the public discourse in Lithuania; what social role was constructed for Lithuanian women by the participants in the different discourses; whether the construction of the social role of women was affected by the structure of the contemporary society and the changes to this structure; how much and how the construction of the social role of women was affected by the spread in Lithuania of the ideas of positivism, nationalism, liberalism, socialism, and Christian democracy. The investigation begins in the mid-19th century, the 1840s. At that time women became an important and popular subject of... [to full text] / Vytautas Kavolis yra aktualizavęs tezę, kad požiūrio į moterį analizė yra svarbi ne tik socialinėms gyvenimo konkretybėms atskleisti, bet ir bendrosioms sociokultūrinėms bei sociopolitinėms laikotarpio tendencijoms išgryninti. Lietuvos istoriografijoje, nagrinėjančioje modernios visuomenės Lietuvoje formavimąsi XIX a. viduryje–XX a. pradžioje, itin daug dėmesio skiriama įvairių socialinių grupių sąmoningumo, aktyvumo visuomenėje žadinimui aptarti. Tačiau moters sąmoningumo konstravimas, jos socialinio vaidmens samprata šio laikotarpio viešajame diskurse Lietuvoje iki šiol išsamiau netyrinėti. Disertacijos tikslas – išanalizuoti moters socialinio vaidmens konstravimą viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje. Keliami uždaviniai išsiaiškinti: nuo kada viešajame diskurse XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje moteris pradedama vertinti kaip svarbi visuomenės procesų dalyvė; kokį moters socialinį vaidmenį XIX a. vidurio–XX a. pradžios Lietuvoje konstruoja skirtingų diskursų dalyviai; ar moters socialinio vaidmens konstravimui įtakos turi aptariamojo laikotarpio visuomenės sąranga ir jos pokyčiai; kiek ir kaip moters socialinio vaidmens konstravimą veikia pozityvizmo, nacionalizmo, liberalizmo, socializmo, krikščioniškosios demokratijos idėjų sklaida Lietuvoje. Tyrimas pradedamas XIX a. vidurio laikotarpiu, 5-uoju dešimtmečiu. Tuomet pirmą kartą modernėjančios Lietuvos istorijoje moteris tampa svarbiu ir populiariu viešųjų svarstymų objektu. Tyrimas baigiamas XX... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog psichikos negalią turintys asmenys yra labiausiai stigmatizuojama neįgaliųjų grupė. Visuomenės nuomonių apie neįgalius asmenis formavimui įtakos turi ir žiniasklaida, kuri yra viena pagrindinių veikėjų kuriančių pasaulio suvokimus bei perteikiančių realybės reikšmes, todėl ji turi galią formuoti ir diskursus apie tam tikrus socialinius reiškinius, pavyzdžiui, psichikos negalia bei ją turinčių moterų motinystė. Todėl svarbu ištirti, kaip žiniasklaidoje yra reprezentuojamas psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskursas. Tyrimo objektas – psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskursas „Lietuvos ryto“ dienraštyje 1990 – 2012 metais. Tyrimo tikslas – ištirti psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso turinį „Lietuvos ryto“ dienraštyje 1990 – 2012 metais. Atliekant tyrimą buvo remiamasi mokslinės literatūros ir antrinių šaltinių analize, siekta išanalizuoti psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso raiškos kontekstą bei atskleisti psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso ir jo vaizdavimo žiniasklaidoje teorines prielaidas. Diskurso analizės metodas buvo taikytas atliekant psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso „Lietuvos ryto” dienraštyje analizę: išanalizuotos siužetinės linijos bei diskurso koalicijas. Siekiant labiau atskleisti temos problematiką kiekybinės turinio analizės pagalba buvo aprašomas psichinę negalią turinčių moterų motinystės diskurso kontekstas „Lietuvos ryto“... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian studies show that mental disabilities are the most stigmatized group of people with disabilities. Public opinion on people with disabilities formation is influenced by the media, which is one of the key players in creating the world's perceptions and the reality of moving values, so it has the power to shape and discourses about certain social phenomena, such as mental disabilities and mentally disabled women motherhood. It is therefore important to examine how the media represents mentally disabled women motherhood discourse. Object – mentally disabled women motherhood discourse 1990 - 2012 in newspaper „Lietuvos rytas“. Purpose – to investigate mentally disabled women motherhood discourse content 1990 - 2012 in newspaper „Lietuvos rytas“. The study was based on the scientific literature and secondary sources analysis. Aimed to analyze the mentally disabled women motherhood discourse context and to reveal mentally disabled women motherhood discourse and its depiction in the media theoretical assumptions. Discourse analysis method was applied to analize the mentally disabled women motherhood discourse in newspaper „Lietuvos rytas“: story lines and discourse coalitions was analyzed. Also to better reveal the problem of theme and to illustrate discourse analysis data semi-structured interviews were conducted. The results of research showed that mentally disabled women motherhood discourse 1990 - 2012 in newspaper „Lietuvos rytas“ dominates in the medical and in the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe ,,Pasakotojo diskursų įvairovė šiuolakiniame lietuvių ir lenkų moterų romane (R. Šerelytė, K. Sabaliauskaitė, M. Gretkowska, D. Terakowska, O. Tokarczuk)ʻʻ nagrinėjami šiuolaikiniai lietuvių ir lenkų moterų romanai: Renatos Šerelytės ,,Mėlynbarzdžio vaikai“, Kristinos Sabaliauskaitės ,,Silva Rerum“ (I dalis), Manuelos Gretkowskos ,,Moteris ir vyrai“, Dorotos Terakowskos ,,Lėliukė“, Olgos Tokarczuk ,,Dienos namai, nakties namai“, šių romanų pasakotojo diskursai ir jų įvairovė. Darbo tikslas – atskleisti pasakojimo būdų įvairovę ir reikšmę šiuolaikinėje lietuvių ir lenkų moterų prozoje. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: aptarti literatūrinio pasakotojo esmę ir raiškos ypatybes – išanalizuoti ir interpretuoti pasakotojo diskursų įvairovę kaip vienijantį kūrinio komponentą bei aptarti pasakotojo diskursų aktualumą minėtuose romanuose. Manoma, kad darbe esantis ketinimas atskleisti pasakotojo vaidmenį meniniame tekste yra vertingas, nes kaip tik meninė pasakotojo diskursų įvairovė suteikia kūriniui bene daugiausia įtaigos, prasminės gelmės. Taip pat ketinama įtikinti, kad ir skaitytojui pasakotojas yra svarbus, gebantis perteikti kūrinio intrigą, leidžiantis pažvelgti į įvykius individualizuotai. Magistro darbe pasitelkiami naratologiniai ir komparatyviniai literatūros kūrinių analizės aspektai, nors vieningos metodų sistemos sąmoningai nesilaikoma. Pasirinktųjų romanų kultūrinė ir meninė įvairovė sunkiai paklustų griežtai ribojančiai metodo... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis “Variety of Narrator’s Discourses in Modern Lithuanian and Polish Feminine Novels (Renata Šerelytė, Kristina Sabaliauskaitė, Manuela Gretkowska, Dorota Terakowska, Olga Tokarczuk)” analyzes modern Lithuanian and Polish feminine novels, namely: “Children of Bluebeard” by Renata Šakalytė, “Silva Rerum (Part I)” by Kristina Sabaliauskaitė, “Woman and Men” by Manuela Gretkowska, “Chrysalis” by Dorota Terakowska, “House of Day, House of Night” by Olga Tokarczuk, narrator’s discourses of these novels and their variety. The goal of this research is to reveal the variety and significance of narrative techniques in modern Lithuanian and Polish women’s prose. To achieve the goal, the following tasks were set: to discuss the literary narrator’s essence and expression features — to analyze and interpret a variety of narrator’s discourses as a unifying component of the work as well as to discuss the relevance of the narrator’s discourses in the abovementioned novels. It is believed that the intention to reveal a narrator’s role in an artistic text is valuable, just as the variety of narrator’s artistic discourses provides by far the most suggestive and meaningful pieces of the entire novel. It also intends to convince the reader that the narrator is important, capable of conveying the intrigue of the work, allowing looking into the events in an individualized manner. The Master’s thesis deploys the narratological and comparative aspects of the literacy analysis... [to full text]

Darbe stengiamasi išsiaiškinti, kokiais būdais įvairios socialinės ir kultūrinės grupės vertina praeities reliktus. Postuluojant socialinio kultūros paveldo verčių konstravimo idėją tyrime bandoma per socialinių institutų genezę ir raidą išsiaiškinti priežastis, kodėl vieni žmonės kultūros paveldo vertę įžvelgia pačiame objekte, jo išvaizdoje ir fiziniame materialume, kiti, tuo tarpu, linkę manyti, kad paveldas yra tai, ką norime matyti paveldu? Kokios yra socialinės skirtys tarp „vidinių“ ir „išorinių“ paveldo verčių? Darbe aiškinamasi, kaip institucionalizuoti diskursai tampa paveldo verčių priežastimi ir sukelia įvairius nesutarimus ne tik tarp visuomenės ir paveldo specialistų, bet ir pačių profesionalų tarpe. Chronologiškai ir problemiškai tiriami keturi, iš esmės skirtingi, tačiau tuo pačiu ir tampriais poveikių ryšiais susiję santykiai su praeities reliktais: teisinis-administracinis, mokslinis, visuomeninis ir komercinis. Nuo XIX a. antros pusės Profesionalusis paveldo diskursas vienija administracinį-teisinį ir mokslinį santykius ir vis dar tebėra gyvybingas nacionalinių paveldosaugų lygmeniu. Tam įtakos turi ir šiame darbe atskleidžiamas konfrontatyvus oficialiosios paveldosaugos pobūdis. Kita vertus, komercinis santykis iliustruoja iš pirmo žvilgsnio priešingus postmodernios visuomenės poreikius. Geriau įsigilinus galima pastebėti, kad komercija sėkmingai interpretuoja oficialiosios paveldosaugos įprasmintas paveldo vertes, tik daro tai savais postmodernizmui... [toliau žr. visą tekstą] / This work intends to reveal the ways that social and cultural groups attribute various types of values to the objects remaining to us from the past. The research is based on the idea of social constructing and tries to dig in to the past of different social institutes in order to understand why some people admire the past relicts for its “internal” value and others do not. Work examines different discourses as a way’s of institutionalized thinking in M. Foucault’s sense and tries to reveal the reasons of today’s misunderstandings that a common among heritage professionals and society and even specialists themselves. The research chronologically and problematically analyzes four different and at the same moment interconnected approaches to the phenomena of cultural heritage: administrational, academic, societal and commercial. Analysis of those approaches suggests some insights on the origin of social factors of cultural heritage valuing. On the basis of Authorized Heritage Discourse the unity of administrational and scholar methods is still vital in national heritage protection systems and one of the objectives of this work was to examine the most common ways of different “innate” values getting into conflict. The research successfully illustrates how academic approach to the past influences heritage politics and what role it takes in value identification and legitimating the role of specialists. The transcendence of Modernity to Postmodernity simultaneously in society and in... [to full text]