Darbe analizuojamas išeivijos, po II pas. karo pasitraukusios į Jav, etninis identitetas, etninio identiteto sampratos ir jo realizavimo strategijos išeivių organizacijose. Išeivijos tyrimuose etninį ir nacionalinį identitetą įprastai traktuojant kaip susistemintas santykinai stabilias nacionalumo formas, darbe pasirinkta etninį identitetą analizuoti vidinių diasporos kontradikcijų ir galios ryšių pagrindu (lyčių vaidmenų, rasės, etninių grupių skirtumų pagrindu). Darbe remiamasi prielaida, kad tautinio kolektyvumo formos ir praktikos gali ir yra ne tik perkeliamos į emigracinę bendriją, bet ir patiria pastovias transformacijas, nuolatinius ribų nuo kitų etinių grupių pakeitimus ir kitus socialinius pakitimus, taip pat yra identiteto formavimo politikos dalis. Iki šiol išeivijos tyrimuose išeivijos kolektyvinis identitetas ir etninė kultūra buvo traktuojami kaip koherentiška visuma, tuo tarpu etninis tapatumas yra nuolat konstruojamo ir kintamo proceso dalis. Darbe nuspręsta taip pat nesiriboti išeivijos tyrimuose taikyta akultūracijos teorija ir pasirinktas platesnis analizės modelis – per diskursyvines praktikas, apjungiant spaudos analizę ir socialinį išeivijos institucijų tinklą. Tyrimo medžiaga darbe – išeivijos spauda ir išeivijos organizacijos. Darbe pasirinktas tyrimo modelis – spaudos turinio analizė; strategijų analizė, remiantis prielaida, kad lingvistinių reikšmių ir struktūrinė realizacija yra susiję; realizavimo formų analizė - per diasporos organizacijų tinklą... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper ethnic identity, concepts of ethnic identity and strategies of those concepts in Lithuanian Exile are analysed. Usually in Lithuanian Exile surveys ethnic and national identities are handled as systematized and relatively stable forms of nationalism. In this paper ethnic identity is analysed on the basis of internal contradictions within diaspora and power relations (on the basis of gender, racial, ethnic groups’ relations). In the paper we predicate that forms and practices of national collectivity are and can not only be transferred to emigrant community but are constantly transformed while changing boundaries and carrying other shifts in relation to other ethnic communities, and is a part of political formation of identity. In ethnic identity surveys collective identity and ethnic culture were handled as coherent unity, whereas ethnic identity is a part of constantly constructed and shifting processes. Hence in the topic not acculturation theory is chosen either but broader analytical model – through discursive practices, taking into account newspapers’ analysis and organizational network in diaspora. Empirical material in the survey chosen is diaspora press and institutions in diaspora. Analytical model – newspapers’ content analysis, analysis of strategies, making presumption that linguistic meanings and structural realization are bound together, analysis of practises of implementation – through diaspora institutions and family model. Tasks in the paper – to... [to full text]

<p>U fokusu ove disertacije je modeliranje i realizacija virtuelne mrežne laboratorije bazirane&nbsp;na tehnologiji za virtuelizaciju. Istraživanje je motivisano razvojem IKT i TCP/IP mreža &scaron;to je uticalo na važno&scaron;ću edukacije i stvaranja eksperata u toj oblasti. U početnoj fazi istraživanja, razvijen je model laboratorije sa lokalnim pristupom. Zajedno sa realizacijom&nbsp;laboratorije na osnovu modela, modelirana su i virtuelna mrežna scenarija za upotrebu u nastavi. Sledeća faza istraživanja bila je usmerena u pravcu modeliranja virtuelne mrežne&nbsp;laboratorije sa pristupom na daljinu. Prikazana je arhitektura modela laboratorije, softver i hardver potreban za njenu realizaciju, kao i mrežna scenarija prilagođena novom okruženju. Model je vrednovan posle određenog perioda upotrebe u nastavi iz predmeta Računarske mreže na visoko&scaron;kolskoj ustanovi. Prvi pristup vrednovanju VNLab sistema je sproveden&nbsp;upotrebom novorazvijenog metoda zasnovanog ne teoriji grubih skupova. Ova metodologija, zajedno sa predloženim modelom, predstavlja jedno od naučnih rezultata disertacije i omogućava predavaču da analizira rad studenata i da uoči razlike između različitih nivoa studentskog znanja. Takođe, ova metoda pomaže predavaču u identifikaciji delova u materijalu za vežbe koji su malo razumljivi studentima. Dalje, virtualna mrežna laboratorija je vrednovana uz pomoć dva kontrolna testa. Treći pristup u evaluaciji modela izv&scaron;en je upotrenom formativne procene. Na kraju je ispitana upotrebljivost VNLab sistema poređenjem sa sadržajem preporučenih programa od strane ACM, IEEE i AIS organizacija za 4 obrazovna profila iz domena računarskih nauka: Računarstvo, Računarsko inženjerstvo, Informacione tehnologije i Informacioni sistemi.</p> / <p> In this Thesis the research is focused on modeling&nbsp;and realization of virtual network laboratory&nbsp;based on virtualization technology. This work is&nbsp;motivated with the growing development of ICT&nbsp;technologies and TCP/IP networks which&nbsp;resulted with the growing importance of&nbsp;educated and well trained experts in this field. In&nbsp;the beginning phase of the research, the model of&nbsp;virtual network laboratory with local access is&nbsp;developed. Together with the model and its&nbsp;realization the virtual network scenarios used for&nbsp;learning were modeled as well. The next phase of&nbsp;research is focused on modeling virtual network&nbsp;laboratory with remote access. The architecture&nbsp;of the laboratory model is presented, as well as&nbsp;the hardware and software components of the&nbsp;laboratory and network scenarios. The model is&nbsp;evaluated after the period of usage. The first&nbsp;evaluation of VNLab is conducted using newly&nbsp;developed methodology based on rough set&nbsp;theory. This methodology is one of the scientific&nbsp;results of this work and allows lecturer to&nbsp;analyze student work and to find out the&nbsp;differences between various levels of student&nbsp;knowledge. Also, it allows lecturer to identify<br /> parts in exercise material which is not&nbsp;understandable by students. Furthermore, the<br /> virtual network laboratory model is evaluated&nbsp;with two control tests. The third method of&nbsp;evaluation of the model is done with usage of&nbsp;formative assessment. At the end, usability of&nbsp;VNLab environment in various Computer Science&nbsp;based curriculums is shown by comparing VNLab&nbsp;supported features with recommended&nbsp;curriculums of ACM, IEEE and AIS organizations&nbsp;for 4 areas of computer science: Computer<br /> Science, Computer Engineering, Information&nbsp;Technology and Information Systems</p>

Nagrinėjama socialinės ekonomikos samprata, esmė socioedukaciniame kontekste, pristatoma mokslinė darbo prielaida: socialinės ekonomikos raida turi įtakos saugesnei edukacinei plėtrai ir spartesnei socialinei sanglaudai. Siekiant patvirtinti arba paneigti moklinę darbo prielaidą iškeliami šie darbo uždaviniai: o atlikti teorinės literatūros apie socialinės ekonomikos fenomeno sampratą analizę; o išnagrinėti socialinės ekonomikos raidos etapus Kanadoje ir kitose Amerikos valstybėse; o pateikti socialinės ekonomikos svarbos aspektus Europos žemyne, atlikti 5 šalių – Airijos, Belgijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Suomijos – socialinės ekonomikos raidos atvejų analizę; o išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės sampratos plėtros tendencijas Lietuvoje ir vietą socialinės ekonomikos kontekste; o išnagrinėti socialinės atsakomybės visuomenėje svarbą; o atlikti socialinių įmonių ir koncesijos atvejų analizę; o išnagrinėti viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtros tendencijas. Darbe naudoti tyrimo metodai yra literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, palyginimas ir sintezė; atliekant empirinį tyrimą naudojama dokumentų analizė, ekspertų struktūrizuota-kryptinga apklausa, interviu (socialinės įmonės ir koncesijos atvejų analizei); rezultatų pateikimui naudojama duomenų statistinė, lyginamoji ir turinio analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinė darbo prielaida: socialinės ekonomikos raida daro įtaką saugesnei edukacinei plėtrai ir spartesnei socialinei... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyze the phenomenon of Social economy in educational context. Scientific study assumption introduced: development of social economy has an impact on safe educational development and more rapid social cohesion. In order to estimate the assumption introduced there were raised seven tasks: 1) to make a theoretical literature analysis on the concept of socio-economic; 2) to explore the socio-economic development in Canada and in other States of America; 3) to explore the importance of socio-economic aspects in the European continent and describe socio-economic development of five European countries - Belgium, Poland, France and Finland; 4) to explore the concept of corporate social responsibility and its‘ role in the context of social economy; 5) to examine the importance of social responsibility in society; 6) to describe and give examples of a social enterprise and concession; 7) to explore the environment of public-private partnership development. Research methods chosen for this study are analysis of documents, to in deep analyze the concept of social economy and its’ role in the countries, and structured and non structured experts’ interviews to explore the mechanism and impact of social economy on socioeducational environment. The analysis of the results led to the conclusion that main scientific assumption: development of social economy has an impact on safe educational development and more rapid social cohesion – is confirmed. It was... [to full text]

Darbo tema - nuteistųjų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumai. Tema aktuali, nes sėkmingas nuteistojo integravimasis į visuomenę didele dalimi priklauso nuo resocializacijos proceso, kuris vyksta per adaptacijos, pataisos ir integracijos etapus. Vienas alternatyvių nuteistų asmenų resocializacijos būdų – meninė socialinė edukacija. Šalies įkalinimo įstaigose užsiimama menine veikla, tačiau nepakankamai. Nesudaromos ar nepakankamai sudaromos sąlygos kalinių resocializacijai, trūksta specialistų, silpna materialinė bazė, mažas suinteresuotumas. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos įkalinimo įstaigų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumus. Darbe analizuojama nuteistųjų resocializacijos samprata, įkalinimo įstaigose vykstančios meninės socialinės edukacijos realijos. Temos aktualumui ir naujumui pagrįsti atlikti kiekybinio ir kokybinio tipo tyrimai. Apklausus 290 nuteistųjų, kalinčių Lukiškių kalėjime, Vilniaus 2–uosiuose pataisos namuose ir Panevėžio moterų kalėjime paaiškėjo, kad nors meninės veiklos užsiėmimai įkalinimo įstaigose vyksta, juos lanko ne visi. Apklausus 33 Vilniaus ir Panevėžio įkalinimo įstaigų vadovaujančio personalo darbuotojus bei meninės veiklos specialistus, dirbančius su nuteistaisiais, nustatyta, kad įstaigose vyksta meninės veiklos užsiėmimai (iš jų dažniausiai - dailės ir muzikos), tačiau ne visiems nuteistiesiems pasiūloma juose dalyvauti, be to, ne visi nuteistieji priima šį pasiūlymą ir noriai lanko užsiėmimus... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the work: the peculiarities of artistic social education as resocialization for prisoners. The topic is relevant because a successful integration of a prisoner into society depends a lot on resocialization process that takes place through adaptation, correction and integration stages. One of alternative resocialization means of convicts is artistic social education. In imprisonment institutions of the country people are engaged in artistic activities, but not sufficiently. There are no conditions or conditions are not satisfactory for resocialization of prisoners, there is a lack of specialists, weak material base and little interest. Aim of the work: to research the peculiarities of artistic social education as resocialization of imprisonment institutions. In the work one analyzes the conception of resocialization of prisoners, and realia of artistic social education that take place in imprisonment institution. To prove the relevance and novelty of the topic one performed qualitative and quantitative researches. 290 prisoners were questioned that are in Lukiskiu prison, in Vilnius 2nd correction institution and Panevezys women prison. It was found out that although artistic activities take place in imprisonment institutions, not all people attend them. When 33 leading personnel employees of Vilnius and Panevezys imprisonment institutions and specialists of artistic activities that work with prisoners were questioned, it was found out that artistic activities took... [to full text]

Darbas yra sukurtas Vilniaus dailės akademijos, UNESCO vadybos ir kultūros politikos katedros, dizaino vadybos magistrantės Ievos Ridzvanavičiūtės. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama dizaino nauda edukacijoje. Ši dalis skirta teorinių šaltinių analizei, dizaino galimybių edukacijoje pavaizdavimui, apibrėžti šiuolaikinės mokyklos problemas ir dizaino galimybes joje. Antroji darbo dalis skirta apžvelgti užsienio ir Lietuvos dizaino ir kūrybingumo pasireiškimą edukacijoje. Trečiojoje dalyje, yra kuriamas paslaugos konceptas vadovaujantis dizainerio mąstymo ir paslaugų dizaino metodais. Ketvirtoje dalyje, atlikta galimybių analizė remiantis Dizaino receptų paslaugos įvedimo į rinką pavyzdžiu, įvardintos projekto vizija ir misija, atliktos PEST ir SWOT analizės, numatyti strateginiai tikslai, paruoštas projekto pilotinio modelio projektas Kultūros tarybai. / Vilniaus Academy of Fine arts, Faculty of Postgraduate Studies, UNESCO chair for Cultural Management and Cultural Policy, Design Management Master degree thesis by Ieva Ridzvanavičiūtė Design education benefits are analysed in the first part of this work. First part is dedicated to theoretical model analysis, in order to emphasise esential aspects of design which could be used in education. Second part is to observe Lithuania’s and foreign cultural-educational projects and cases. Third part is a concept of a service based on design thinking and service design methodologys. Fourth part shows a posibilities study based on Design recipes service concept. Several researches were carried out, such as PEST and SWOT analyses, an interview with arts and crafts teachers, the strategy model of incorporating Design recipes service into Lithuania’s market was offered.

Sportinėje veikloje ypač svarbu sportininkus mokinti saviugdos, nes tuomet atletai atskleidžia prigimtinius gebėjimus, mokosi vertinti savo galimybes, stiprinti pasitikėjimą savimi, prisiimti asmeninę, grupinę ir socialinę atsakomybę, suvokti save kaip grupės, bendruomenės, visuomenės narį ir mokytis dalyvauti visuomenės gyvenime. Šioje veikloje mokomasi atrasti saviraiškos būdų realizuoti savo norus, geriau suprasti ir pažinti savo idėjas, patirti savo asmenybės svarbą ir pripažinimą. Saviugda ypač reikšminga paauglystės metais, kai formuojasi charakteris, valia, dorovinės nuostatos, gyvenimo tikslai, didėja protinės ir fizinės galios. Tyrimo tikslas: ištirti elito tenisininkės fizinės saviugdos edukacinio skatinimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: Ištirti fizinės saviugdos kokybę įtakojančius veiksnius. Nustatyti elito tenisininkės savistabos rodiklių pokyčius. Ištirti sportininkės rengimo makrociklo sudarymo, remiantis savistabos rodikliais, tendencijas. Išanalizuoti edukacinio skatinimo metodų taikymo metiniame rengimo procese ypatumus. Darbo metodai. Teorinė analizė ir apibendrinimas. Dokumentų analizės metodas. Anketinė apklausa. Statistinė analizė. Tyrimo dalyviai (n=1). Tyrimo etapai. Pirmajame etape, siekiant išsiaiškinti pagrindines mokymo(si) ir sportavimo dermės sąlygas bei pradines tyrimo pozicijas, buvo studijuota pedagoginė, psichologinė, sportinė literatūra. Antrojo etapo metu suformuluota darbo hipotezė, apibrėžti tyrimo uždaviniai, sukurta tyrimo metodika... [toliau žr. visą tekstą] / In sportive activity, it is very important to teach sportsmen of self-help, as then athletes reveal their natural abilities, learn to appreciate their possibilities, enhance their self-confidence, assume personal, sectional and social responsibility, perceive themselves as members of a group, community, society and learn to participate in society life. This activity teaches to find the ways of self-expression to realise their own wishes, to perceive and acknowledge better their own ideas, to feel the importance and appreciation of their own personality. The self-help is very important in adolescence, when a character, will, moral attitudes, and aims of life are formed, when mental and physical capacity is increasing. The aim of the research: to investigate possibilities of educational promotion of elite tennis player’s physical self-help. The objectives of the research: to investigate factors influencing quality of physical self-help; to ascertain the alterations of the elite tennis player’s introspection indices; to explore the tendencies of creation of the sportswoman’s training macro-cycle with reference to the indices of introspection; to analyse the possibilities of elite tennis player’s educational promotion. The methods of the research: theoretical analysis and generalization, the method of documents’ analysis, questionnaire, statistical analysis. Participants of the research (n=1). Stages of the research: In the first stage, on purpose to ascertain the main... [to full text]

Magistro darbe autorius kelia problemą – ar įmanoma rasti Romuvos ir Katalikybės doktrinų paralelių, pateikti edukacinės-kultūrinės veiklos analogų bei pasiūlyti bendro romuvietiško ir katalikiško darbo švietimo srityje rekomendacijų. Paralelių ir analogų ieškojimas ir yra pagrindinis šio darbo tikslas. Ši problematika iki šiol katalikiškuose moksliniuose darbuose nebuvo analizuota. Dėstymas padalintas į keturias pagrindines dalis: Pirmojoje dalyje gilinamasi į Romuvos bendrijos doktriną, pateikiami Vilniaus ir Kelmės Romuvos bendruomenių kokybinio tyrimo analizės rezultatai. Antrojoje dalyje dėmesys sutelkiamas į esminius Katalikybės doktrinos principus. Trečiojoje dalyje pateikiama lyginamoji doktrinų analizė, ketvirtojoje – Romuvos įvertinimas kataliko požiūriu, probleminės įžvalgos ir pasiūlymai. Autorius nurodo, kad senovės baltų religinė Romuvos bendrija deklaruoja tęsianti senosios religijos tradiciją ir siekia tapti tradicine Lietuvos religija. Tai liudija pateikti bendrijos tikėjimo šaltiniai, pagrindiniai tikėjimo principai, apeiginių veiksmų visuma ir organizacinė struktūra. Darbe nagrinėta Romuvos kultūrinė ir edukacinė veikla leidžia konstatuoti bendriją esant daugiau etnokultūriniu judėjimu nei religine bendrija. Tyrime pateikti Vilniaus ir Kelmės Romuvų bendruomenių edukacinės veiklos siūlymai nukreipti būtent į tautos dvasinės kultūros (folkloro, krašto papročių, etnografinės tradicijos, švenčių) puoselėjimą ir išsaugojimą. Darbe akcentuoti esminiai Romuvos... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s paper "Drawing Parallels of Faith, Culture and Education between Catholicism and the Community of Ancient Baltic Religion Romuva" the author raises a problem whether it is possible to find the parallels between the doctrines of Romuva and Catholicism, to put forward the analogues of educational-cultural activities and to make recommendations for the cooperation between Romuva and Catholicism in the sphere of education. The main aim of this paper is an attempt to find these parallels and analogues. This problem has never been examined in the field of Catholic scientific research. The body of the paper falls into four main parts: the first part of the paper examines the doctrine of Romuva community, and the results of the analysis of the quality research of Romuva communities in Vilnius and Kelmė. The second part focuses on the principles of Catholicism doctrine. The third part contains the comparative analysis of the two doctrines, and Part 4 offers the assessment of Romuva through the perspective of a Catholic, some problemic insights and suggestions. The detailed comparative analysis of the doctrines as well as the research en corpore allows us to draw the following conclusions: The ancient Baltic religious community Romuva says it is an extension of the tradition of the old religion, it, therefore, aims at becoming a traditional Lithuanian religion. The master’s paper discusses the sources of faith of the community, the main principles of Romuva faith, the... [to full text]

Muziejinė edukacija yra naujas ir daug dėmesio tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susilaukiantis reiškinys. Šiame bakalauro darbe pagrindinis dėmesys yra skiriamas Lietuvos (remiantis Kauno miesto muziejų pavyzdžiu) muziejų edukacinės veiklos tendencijoms, siekiant ištirti muziejinės edukacijos, kaip vienos iš šiuo metu daugiausiai dėmesio susilaukiančių muziejinės veiklos sričių, raidos, teorinę, praktinę ir metodologinę sritis. Šiandien, muziejinę edukaciją galima apibrėžti kaip mokymosi galimybę muziejaus aplinkoje, naudojant tam tikrus bendravimo su lankytojų auditorija būdus (edukacinės raiškos formos) ir mokymo metodus. Šiuolaikinės muziejinės edukacinės veiklos sampratos sklaidos atskaitos tašku Lietuvoje laikomi 1991 m., kai buvo perimta nauja muziejinės edukacijos samprata, susiformavusi pasaulyje XX a. pabaigoje. Didelis indėlis į muziejų edukacinės sampratos plėtotę įneštas į šią veiklą įsitraukus Atviros Lietuvos fondui, Lietuvos muziejų asociacijai ir 1997 m. prie jos įkurtai Švietimo sekcijai. Jų dėka pradedami rengti pirmieji seminarai, konferencijos, projektai, analizuojantys Lietuvos muziejų edukacinės veiklos plėtros galimybes. 1996 – 1999 m. Lietuvos muziejų edukacinės veiklos organizavimas pasižymi jos orientavimu į mokyklas. Laikotarpis nuo 2002 – 2003 m. iki 2009 m. taip pat sąlyginai pasižymi naujomis idėjomis. Prie tokių naujovių galima priskirti idėjų perimamumą iš Europos šalių muziejų, nuolat keliamą klausimą dėl edukacinės veiklos skalės... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education is a new phenomenon that gains a lot of attention in Lithuania and worldwide as well. In this work the main focus is concentrated to the tendencies of the educational activities of Lithuanian museums (on the basis of the museums of Kaunas city). The main object - extend museum education as one of the most popular museum activity evolutionary, theoretical, practical and methodology researches fields. Today museum education we can to characterize that the learning opportunity in museum, using some special communication with museum visitors audience ways (education expression forms) and learning methods. The spread point of the conseption of the educational acitivies of modern museum in Lithuania is regarded to be the year of 1991 when a new museum conseption that formed worldwide in the end of XX century was applied. A significant contribution to the development of the educational conception of museums started after the Open Lithuania fund, the Association of Lithuania museums and finally the Education section, that was established in 1997, began to paricipate in this activity. Courtesy of them, the first seminars, conferences and projects have been arranged. They participate in analysing the possibilities of the development of educational activity of Lithuanian museums. During 1996 – 1999 that kind of educational activity of Lithuanian museums is focused on schools. The period between 2002 – 2003 and until 2009 is also considered as a period of new ideas... [to full text]

Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text]

Museum education as the subject of scientific research has been little analyzed, especially in Lithuania, thus, the dissertation research on museum education is significant for further development of museum education. The strategy of classic grounded theory was selected for research. It provides the possibility to researcher to “emerge” the theory, which reveals the main concern and explains how it is solved, by conceptualizing the data of research. The data collection methods (interviews, observation, informal conversations, virtual comments, essays, drawings, documents), used in research, and application of procedures of classic grounded theory helped to reveal that the main concern in museum education is boredom. The problem of boredom in museum education is solved by submerging interactivity on the basis of which the grounded theory is formed: submerging interactivity in museum education. The processes of floating and immersing, which explain a modern museum education, are revealed in this theory. Floating as process of superficial museum education is disclosed by turning the wheel of boredom (when solving the boredom problem, it is sought to avoid boredom by activation, which leads to overdosing and results in return to initial condition of boredom). Then it seems that museum visitor floats on the surface of museum education, which leads to partial and temporal solving of boredom problem and promotes museum visitors to avoid museum even more in the future. Immersing... [to full text] / Muziejaus edukacinė veikla, kaip mokslinio tyrimo objektas, ypač Lietuvoje, yra dar labai mažai nagrinėta, taigi disertacinis muziejinės edukacijos tyrimas yra reikšmingas tolimesnei muziejinės edukacijos plėtrai. Tyrimui atlikti pasirinkta klasikinės grindžiamosios teorijos strategija, suteikianti tyrėjui galimybę, konceptualizuojant tyrimo duomenis, „iškelti“ teoriją, atskleidžiančią pagrindinį rūpestį ir paaiškinančią, kaip jis yra sprendžiamas. Tyrime taikyti duomenų rinkimo metodai (interviu, stebėjimas, neformalūs pokalbiai, virtualūs komentarai, rašinėliai, piešiniai, dokumentai) ir klasikinės grindžiamosios teorijos procedūrų taikymas padėjo atskleisti, kad pagrindinį rūpestį muziejinėje edukacijoje kelia nuobodulys. Nuobodulio problema muziejinėje edukacijoje yra sprendžiama nardinančiu interaktyvumu, kurio pagrindu ir suformuota grindžiamoji teorija: Nardinantis interaktyvumas muziejinėje edukacijoje. Šioje teorijoje yra atskleidžiami plūduriavimo ir pasinėrimo procesai, paaiškinantys šiuolaikinę muziejinę edukaciją. Plūduriavimą, kaip paviršinės muziejinės edukacijos procesą, atskleidžia nuobodulio rato įsukimas, kai sprendžiant nuobodulio problemą, siekiama išvengti nuobodulio aktyvinimu, kuris veda prie perdozavimo ir lemia grįžimą į pradinę nuobodulio būseną. Tuomet muziejaus lankytojas tarsi plūduriuoja muziejinės edukacijos paviršiuje, kas veda prie dalinio ir laikino nuobodulio problemos sprendimo bei skatina muziejaus lankytojus ateityje labiau vengti... [toliau žr. visą tekstą]