Magistro darbo objektas – Kaišiadorių muziejus. Darbo tikslas – atskleisti vieno iš Lietuvos lokalių muziejų veiklos specifiką ir apibrėžti šios veiklos reikšmę rajono kultūrai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti Kaišiadorių muziejaus veiklą; palyginti lokalių muziejų veiklos formas. Naudojantis muziejų veiklą sąlygojančių dokumentų analize bei Kaišiadorių muziejaus svetainės ir Lietuvos muziejų svetainės pateikta medžiaga, Kaišiadorių muziejaus fondų ir veiklos analize, interviu ir lyginamuoju metodais, išanalizuota Kaišiadorių muziejaus veikla (rinkiniai, mokslinė-tiriamoji veikla, leidybinė veikla, muziejaus darbuotojai, muziejaus patalpos, lėšos, Kaišiadorių muziejaus socialinis vaidmuo), prieita prie išvados, kad Kaišiadorių muziejus, nuo savo kūrimosi pradžios kaupdamas ir autentiškus kultūros paminklus, ir įvairiapusišką informaciją apie Kaišiadorių rajoną, turi potencialių galimybių tenkinti pagrindinius rajono žmonių kultūrinius ir socialinius poreikius. Magistro darbas gali būti naudingas savivaldybių muziejų darbuotojams, kultūros istorijos ir muziejininkystės tyrinėtojams, muziejininkystės dėstytojams ir studentams bei visiems besidomintiems šiuolaikinės muziejininkystės ir kultūros galimybėmis. / The goal of Kaišiadorys Museum is to store, preserve and popularize the cultural and nature values of the municipality of Kaišiadorys region. The preservation of values is being coordinated with the education and cultural service for the society. The main problem of this museum is how to realize the activities of the modern museum which are connected with the development of the functions of culture, education and information and how to become the part of the infrastructure of culture and heritage together with the library because of the complicated local conditions. The activity of the local museum which has no rooms for exhibitions, displays, educational programs and other events has not being investigated in Lithuania yet. Two similar local museums are being compared with the activity of Kaišiadorys Museum: Museum of Prienai region (founded in 1995) as one more museum from Kaunas district and Museum of Molėtai region (founded in 1991, opened for visitors in 1997) which has it’s own internet pages. The activity of the recent ten years is being compared. Subject of investigation: Kaišiadorys Museum as an example of the local museum. Goal of investigation: to determine the particularity of one local museum of Lithuania and it‘s importance to the culture of the region. Tasks of investigation: 1. to analyse the activities of Kaišiadorys Museum, 2. to compare the forms of activities of the local museums. Methods of investigation: 1. analysis of the scientific literature, 2... [to full text]

Edukacinė programa – tai renginys, įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, pedagoginius ir praktinius poreikius. 1997 m. muziejų edukacinė veikla tampa oficialiai pripažinta muziejų veiklos dalimi. Tačiau kol kas ji mažai tyrinėjama, nėra apibendrinančių darbų. Edukacinėms programoms įgyjant vis didesnę svarbą ir populiarumą, būtina jas moksliškai susisteminti. Kol kas nėra jokių edukacinių programų Lietuvoje tematiką, jų ugdomas vertybes ir t. t. apibendrinančių veikalų. Todėl šio darbo tikslas - pateikti sisteminį edukacinių programų Lietuvoje vaizdą. Atlikta Lietuvos muziejuose 2003-2006 m. surengtų edukacinių užsiėmimų ir dalyvių skaičiaus statistinė analizė rodo užsiėmimų dalyvių skaičiaus didėjimą, tai patvirtina, kad edukacinė veikla vis populiarėja. Parengtų naujų edukacinių užsiėmimų (temų) statistinė analizė rodo, kad naujų temų sumažėjo, todėl galime teigti, kad dėmesys kreipiamas į kokybę, o ne į kiekybę. Be to, nemažai ekspozicijas atitinkančių edukacinių programų jau paruošta. Atlikta tematinė statistinė analizė rodo, kad Lietuvos muziejų edukacinėse programose vyrauja etnografinė tematika. Akivaizdu, kad muziejų prioritetas tokio pobūdžio edukacinėms programoms grindžiamas tautos dvasinio paveldo išsaugojimo svarba bei pasididžiavimu tautinio atgimimo laikotarpiu (XIX a.). Daugumos muziejų turimi etnografiniai eksponatai leidžia vaizdžiai suprasti gyvenimo būdą, įvairių amatų specifiką. Išanalizavus... [toliau žr. visą tekstą] / Education program is a show for all groups of age, caliber people. It is designed for their professional, educational, pedagogical, practical needs. In 1997 educational activity of museums became an official part of museums work. Till now it is not much studied no by people working in museums, no by academic. There is no any resumptive works. Education programs are becoming more and more popular, so it is very important to schematize them. The purpose of this work is to schematize them. The largest number of them is committed for schoolchildren and very little for tourists and adult visitors. It is a form of not formal learning. First of all because of the environment (it is not a school), schoolchildren can see and work with the exhibits. Active rule is the base of education programs. Analysis of education programs and the participators amount in 2003 - 2006 shows, that this number is increasing. The number of new themes is decline, so we can say, that the quality is more important then amount. Statistical - thematic analysis show that in museums of Lithuania dominate entographical topic. Obviously it is because of national spiritual heritage preserve and pride of national revival (XIX age). The exhibits of etnographical museums shows the particularity of living and crafts. Art programs are prepared in art museums. Usually they need a special rooms, educational classes for their practical activity. But just a few museums has it. There are no musical, theatrical programs... [to full text]

Magistro darbo „Istorinio muziejaus paradigma: Lietuvos nacionalinio muziejaus atvejis“ objektas – istorinio muziejaus paradigma Lietuvos nacionalinio muziejaus atveju. siekiama įrodyti hipotezę, kiek Lietuvos Nacionalinis Muziejus atitinka istorinio muziejaus paradigmą. Magistro darbe autorė analizuoja istorinio muziejaus paradigmą Lietuvos nacionalinio muziejaus atveju, apžvelgdama LNM raidos bruožus, muziejaus organizaciją ir jos priklausomumą nuo politinio konteksto, statistiškai lygindama LNM rinkinius sovietmečiu ir Nepriklausomybės laikotarpiu bei analizuoja muziejinius kontekstus, apžvelgia jų tendencijas, prioritetus bei vertybinius kriterijus sudarant ekspozicijas. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, literatūros sąrašas iš 56 literatūros bei 6 archyvinių šaltinių ir priedai. Darbe teigiama, jog šiandien Lietuvos nacionalinis muziejus yra didžiausias ir svarbiausias šalies muziejus, nacionalinė kultūros įstaiga, institucinis ICOM (Tarptautinė muziejų taryba) ir Europos istorijos muziejų Tarybos narys. Muziejus, būdamas viena pagrindinių kultūrinio turizmo sudedamųjų dalių, prisideda prie informacinės visuomenės plėtojimo, patrauklaus šalies įvaizdžio kūrimo, neturėdamas galimybių tinkamai įvertinti muziejuje dirbančius kvalifikuotus specialistus. Lietuvos kultūros paveldo sistemoje muziejus yra didžiausia kilnojamo paveldo saugykla, sukaupusi per 1 mln. eksponatų, kurioje saugomi pagrindiniai Lietuvos archeologijos, istorijos ir etninės kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY In the MA paper of conducted by Alina Pociute a student of museology program of Vilnius University Communications Faculty „The Paradigm of Historical Museum: the Case of Lithuanian National Museum“ an attempt is made to prove a hypothesis of how well the Lithuanian National Museum corresponds to the paradigm of a historical museum. In the MA paper the author deals with the paradigm of historical museum in terms of the case of Lithuanian National Museum reviewing the peculiarities of the development of the LNM together with its organization and dependence on political context and statistically comparing the selections of LNM during the Soviet times and the times of Independence. The author also analyzes the museological contexts, reviews their trends, priorities and value criteria while composing the expositions. The paper consists of an introduction, three parts, conclusions, references of 56 literature and 6 archival sources and appendices. In the paper it is stated that today the Lithuanian National Museum is the largest and the most important museum in the country, the establishment of national culture, an institutional member of the ICOM (International Council of Museums) and the European Council of Historical Museums. The museum, being one of the component parts of the cultural tourism, does contribute to the development of an information society, creation of an attractive image of the country without having a possibility to properly evaluate the qualified... [to full text]

Magistro darbo objektas – Druskininkų istorijos informacinio centro sukūrimo prielaidų Druskininkų miesto muziejuje analizė. Pagrindinis darbo tikslas – atlikus Druskininkų istorijos informacinio centro steigimo poreikio analizę, pateikti priemonių kompleksą – projektą, kurio įgyvendinimo rezultatas - Druskininkų miesto muziejaus Druskininkų istorijos informacinio centro įsteigimas. Darbo uždaviniai: nagrinėti informacinių centrų sampratas; analizuoti ir vertinti Lietuvoje muziejų informacinių centrų pobūdį; analizuoti informacijos apie Druskininkų miesto istoriją poreikio bei formavimo tendencijas; atlikti Muziejaus lankytojų anketinę apklausą ir interviu metodu 3 ekspertų apklausą, Druskininkų miesto muziejaus oficialių dokumentų analizę; pateikti tyrimo rezultatą – Druskininkų miesto muziejaus Druskininkų istorijos informacinio centro steigimo projektą; pateikti baigiamojo darbo išvadas. Baigiamajame darbe autorė aptaria vietos istorijos muziejaus, atitinkančio naujosios muzeologijos bendruomeninio muziejaus paradigmą (Peter van Mensh), istorijos informacijos sklaidos organizavimą, pasitelkus naują muziejaus struktūrą - Istorijos informacinį centrą. Šiandienos informacinė visuomenė muziejui priskiria misiją - suteikti pilną vietos istorijos informacijos sąvadą bei sukurti ne tik fizinę, bet ir interaktyvią muziejaus saugomo tezauro duomenų bazės prieigą. Darbe autorė nagrinėja Druskininkų miesto muziejų, kuris ir kilme, ir misija atitinka bendruomeninio muziejaus sampratą... [toliau žr. visą tekstą] / This final thesis discuses the local museum's, corresponding to the paradigm of the new museology community museum, organization of the history information dissemination while using the new museum structure – History information centre. Modern information society sets the mission to the museum – to provide full local information and to create not only physical but interactive approach to the thesaurus data base saved in the museum. The author of the thesis studies the Museum of Druskininkai Town, which corresponds to the understanding of a society museum because of its origin and mission. The Museum of Druskininkai Town presents unique successive Druskininkai history exposition, Druskininkai exhibits as well as copied archival documentary data are collected and saved. Furthermore, Druskininkai local history scientific conferences, educational programmes for students and other cultural activities are organized. The museum of Druskininkai Town has got solid set of Druskininkai history information data in its disposition. The problem arises while thinking about much more productive information administration and management. The object of the thesis – analyzes of the suggestions to establish Druskininkai history information centre in The Museum of Druskininkai Town. The problem of the thesis – historical Druskininkai information is not fully used to propagate Druskininkai town and its regions, there is lack of unique, systematic informational set and it is not scientifically... [to full text]

Magistro darbo objektas – muziejų ir visuomenės santykis Lietuvoje. Darbo tikslas – ištirti dabartinių Lietuvos muziejų potencijas atitikti visuomenės poreikius. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti muziejaus sampratas bei jų raidą, ištirti istorines muziejaus institucijos veiklos tendencijas, išanalizuoti teisinio Lietuvos muziejų administravimo modelį, pasitelkus kasmetines statistines Lietuvos muziejų veiklos ataskaitas bei atsižvelgiant į lankytojų skaičių ištirti muziejaus ir visuomenės santykį išskiriant tokias muziejų komunikacines funkcijas: eksponavimą, edukaciją ir leidybą nuo 1992 m. iki 2005 m. Naudojantis dokumentų analizės bei lyginamuoju metodais, prieita prie išvados, kad pagal daugumą analizuotų ir lygintų rodiklių muziejai palaipsniui tampa vis atviresniais, lengviau prieinamais visuomenei. Muziejinė veikla Lietuvoje nuo 1992 m. iki 2005 m. palaipsniui įgavo platesnių užmojų: leidžiamų katalogų ir kitų leidinių iki 2002 m. daugėjo, vėliau rezultatai ėmė kiek mažėti, kiekvienais metais Lietuvos muziejai įsigyja vis daugiau eksponatų, rengiamų parodų bei kitų renginių, organizuojamų ekskursijų kasmet daugėja. Lankytojų skaičius taip pat kasmet didėja, iš to galima daryti išvadą jog muziejų veikla Lietuvoje visuomenei yra aktuali, lankytojų gausėjimas rodo visuomenės reakciją į muziejaus organizuojamus renginius, programas, parodas ir kt. Iš kasmetinių Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos renkamų statistinių ataskaitų apie muziejų veiklą Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this thesis is the relation between museums and society in Lithuania. The purpose of this work is to investigate the current potentials of Lithuanian public museums to comply with the society needs. The basic work tasks are to explore historical and theoretical conceptions of public museum and the understanding of museum in Lithuania in general, to look at museum as an institution, to analyze the legal model of Lithuanian museum administration, to determine the relation between the museum communication and society, furthermore, to explore the relation between museum and society with the help of the annual statistical Lithuanian museum activity reports and considering the number of visitors, distinguishing such museum communication functions as exhibitions, education and publishing from 1992 to 2005. While performing the research of the conceptions of museum and its changes, the evolution of museums unfolds marking the gradual transformation of museum from the particularly limited publicity, i.e., collections available only to the very narrow circle of people and the representatives of the high society to almost unlimited publicity museums, i.e., current institutions that enable attending of museums and obtaining all the information required to all the broad society. Although the institutionalism of current museums set specific rules and the procedure of museum work, which partially limits the access to museum valuables determining the visit hours, the nature of... [to full text]

Temos aktualumas – plintant mokymosi visą gyvenimą idėjai, užsienio muziejuose yra skiriama daug dėmesio suaugusiųjų edukacijai, kuriamos įvairiausios specializuotos edukacinės programos, užsiimama jų meninių ugdymu. Lietuvos muziejų edukacinėje veikloje trūksta tokių programų, darbo su suaugusiais žmonėmis patirties. Tyrimo problema yra ta, kad Lietuvoje nėra mokslinių duomenų apie tai, kokie suaugusiųjų meninio ugdymo ypatumai atsiskleidžia muziejų edukacinėje veikloje ir tai yra dar mažai tyrinėta edukologinė sritis. Tyrimo objektas – suaugusiųjų meninio ugdymo ypatumai dailės muziejų edukacinėje veikloje. Tyrimo tikslas – atskleisti suaugusiųjų meninio ugdymo ypatumus dailės muziejų edukacinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1) aptarti suaugusiųjų psichosocialinius raidos ypatumus; 2) apibūdinti muziejų edukacijos sampratą, veiklos formas, raidos aspektus; 3) atskleisti suaugusiųjų švietimo muziejų edukacinėje veikloje specifiką bei meninio ugdymo galimybes; 4) ištirti suaugusiųjų meninio ugdymo ypatumus vykdant edukacinę veiklą dailės muziejuje. Tyrimo metodai: atliktas mokslinės literatūros bei muziejų edukacinę veiklą sąlygojančių dokumentų sisteminė analizė, nestruktūrizuotas interviu, pusiau struktūrizuotas interviu, kokybinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: 1. Suaugusiojo raidos stadijos labiau priklauso nuo socialinio žmogaus amžiaus, nes pastarasis daro didesnę įtaką žmogaus brandai, nei nuo biologinio. 2. Muziejų edukacija – tai mokymosi galimybė muziejaus... [toliau žr. visą tekstą] / With the promotion of lifelong learning, foreign museums pay considerable attention to adult education and are engaged in their art education by developing different specialized educational programmes. However, Lithuanian museums lack such programmes and work experience of adult teaching. The absence of scientific data on what particularities of adult education are displayed during educational activities in Lithuanian museums posed a problem for the study and showed that little research has been conducted in this field. The research focused on the particularities of adult art education in the activities of art museums and aimed at revealing them. To that end, the paper sets: 1) to discuss psychological and sociological development characteristics of adults; 2) to describe the conception of museum education, its forms of activities and aspects of development; 3) to reveal the specifics of adult education in the museum educational activities and the possibilities for art education; and 4) to look at the particularities of adult art education while carrying out educational activities in the museum of art. The research methods employed systematic analysis of scientific sources and the legislation regulating educational activities of the museums, the unstructured interview, the semi-structured interview, and the quantitative data analysis. The research produced the following results: 1. Stages of adult development are better determined by social rather than biological age of a... [to full text]

Muziejinė edukacija yra naujas ir daug dėmesio tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje susilaukiantis reiškinys. Šiame bakalauro darbe pagrindinis dėmesys yra skiriamas Lietuvos (remiantis Kauno miesto muziejų pavyzdžiu) muziejų edukacinės veiklos tendencijoms, siekiant ištirti muziejinės edukacijos, kaip vienos iš šiuo metu daugiausiai dėmesio susilaukiančių muziejinės veiklos sričių, raidos, teorinę, praktinę ir metodologinę sritis. Šiandien, muziejinę edukaciją galima apibrėžti kaip mokymosi galimybę muziejaus aplinkoje, naudojant tam tikrus bendravimo su lankytojų auditorija būdus (edukacinės raiškos formos) ir mokymo metodus. Šiuolaikinės muziejinės edukacinės veiklos sampratos sklaidos atskaitos tašku Lietuvoje laikomi 1991 m., kai buvo perimta nauja muziejinės edukacijos samprata, susiformavusi pasaulyje XX a. pabaigoje. Didelis indėlis į muziejų edukacinės sampratos plėtotę įneštas į šią veiklą įsitraukus Atviros Lietuvos fondui, Lietuvos muziejų asociacijai ir 1997 m. prie jos įkurtai Švietimo sekcijai. Jų dėka pradedami rengti pirmieji seminarai, konferencijos, projektai, analizuojantys Lietuvos muziejų edukacinės veiklos plėtros galimybes. 1996 – 1999 m. Lietuvos muziejų edukacinės veiklos organizavimas pasižymi jos orientavimu į mokyklas. Laikotarpis nuo 2002 – 2003 m. iki 2009 m. taip pat sąlyginai pasižymi naujomis idėjomis. Prie tokių naujovių galima priskirti idėjų perimamumą iš Europos šalių muziejų, nuolat keliamą klausimą dėl edukacinės veiklos skalės... [toliau žr. visą tekstą] / Museum education is a new phenomenon that gains a lot of attention in Lithuania and worldwide as well. In this work the main focus is concentrated to the tendencies of the educational activities of Lithuanian museums (on the basis of the museums of Kaunas city). The main object - extend museum education as one of the most popular museum activity evolutionary, theoretical, practical and methodology researches fields. Today museum education we can to characterize that the learning opportunity in museum, using some special communication with museum visitors audience ways (education expression forms) and learning methods. The spread point of the conseption of the educational acitivies of modern museum in Lithuania is regarded to be the year of 1991 when a new museum conseption that formed worldwide in the end of XX century was applied. A significant contribution to the development of the educational conception of museums started after the Open Lithuania fund, the Association of Lithuania museums and finally the Education section, that was established in 1997, began to paricipate in this activity. Courtesy of them, the first seminars, conferences and projects have been arranged. They participate in analysing the possibilities of the development of educational activity of Lithuanian museums. During 1996 – 1999 that kind of educational activity of Lithuanian museums is focused on schools. The period between 2002 – 2003 and until 2009 is also considered as a period of new ideas... [to full text]

Lietuvos ir Latvijos muziejų misija yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines, dvasines kultūros vertybes ir gamtos objektus. Šiame darbe siekiama aptarti siauresnes muziejaus veiklos sritis, tokias kaip eksponavimas bei populiarinimas, kurias būtų galima priskirti pažintinei muziejaus misijai. Šiame darbe didelis dėmesys skiriamas priešistorės, kaip tam tikro laikotarpio perteikimui ir suvokimui. Reikėtų pažymėti, kad žiemgalių gentis istorinių aplinkybių įtakojama, palengva asimiliavosi su lietuvių ir latvių tautomis, todėl su jos kultūra įmanoma susipažinti tik archeologinių tyrimų dėka. Darbe nagrinėjama archeologijos mokslo (kaip šaltinio, suteikiančio informacijos apie tiriamąją gentį) ir muziejaus (kaip priemonės, padedančios atkurti žiemgalių genties materialinę bei dvasinę kultūrą) santykis. Aptarus žiemgalių materialinės kultūros ypatumus pastebimas šios genties materialinės kultūros panašumas su kitomis baltų gentimis. Tai lemia bendra žemgalių ir kitų baltų genčių kilmė. Todėl tarpgentinis materialinės kultūros panašumas nėra atsitiktinis. Visgi, laidosenos ypatybės (įkapių dėjimo tvarka, mirusiojo kūno padėties orientacija) šią gentį išskiria iš kitų baltų genčių. Siekiant išsiaiškinti Žiemgalos regiono muziejų požiūrį į genties paveldą buvo atlikta istorinės Žiemgalos regiono muziejų ekspozicijų analizė, kuriai, remiantis teritorinio atitikimo, profilio tinkamumo ir archeologinės ekspozicijos buvimo muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / The mission of Lithuanian and Latvian museums is to gather, save, renew, explore, exibit and popularize the material and spiritual values of the culture and nature objects as well. In this research work the goal is to discuss more narrow spheres of museum activity, such as display and popularization. These spheres could be attributed to the cognitive museum mission. A huge attention has been shown to the prehistory which was necessary in order to convey and understand a particular period. It should be noted that the tribe of semigallia, by the influence of historical factors, leisurely assimilated with lithuanian and latvian nations. Consequently, it is possible to familiarize with the culture of semigallian only by the help of archaeological research. The relation between archaeology and museum has been analysed in this work. The archaeology has been denoted as the source that provides the information about the tribe that is analysed and the musuem is described as an implement that is needed to restore the material and sprititual culture of the tribe of semigallia. After discussing the cultural peculiarities of semigallians it has been noted the similarities of material culture between this tribe and other balts tribes. It has been influenced by the same origin so the similarity of the intertribal material culture is not accidental. However, some burial features like the order of placing the shroud and the orientation of body position separates this tribe from other balts... [to full text]

Analizuojant muziejinės edukacijos ir neformalios muziejaus erdvės reikšmę lankytojų inkultūracijai bei atitikimą mokymo standartams, darbe buvo išnagrinėti temos teoriniai ir praktiniai aspektai. Apžvelgus muziejinės edukacijos vystymąsi istorine prasme, išanalizuota muziejinės edukacijos teisinis ir socialinis reglamentavimas, kitų šalių patirtis edukacijos klausimais. Baigiamasis darbas skirtas išsiaiškinti, ar Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje vykdomos edukacinės programos atitinka bendrojo lavinimo mokymo standartus, todėl darbe buvo analizuojamas programų dalyvių bei juos atlydėjusių mokytojų požiūris į edukacines programas, jų naudingumą, atliktas empirinis tyrimas. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad labiausiai yra ugdomi šie kūrybiniai komponentai: nuostatų, kognityviniai, tarpasmeninių santykių ir motyvacijos. Hipotezė, kad edukacinės programos atitinka , vykdomos Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje, nevisiškai tenkina mokinių ir mokytojų poreikius, pasitvirtino iš dalies. / By analyzing the meaning of museum education and non-formal museum space for the enculturation of the visitors and adequacy for the teaching standards, there were theoretical and practical aspects of this topic analyzed. After reviewing the museum education development in the historical context, there were analyzed legal and social regulation of the museum education as well as other countries experiences in education. The final paper is devoted to ascertain if the existing education program in Kaunas Pedagogical Museum match the standards of basic education. Because of this reason there was an attitude of the programs participants and their teachers to the educational programs, their benefits and there was an empirical research performed. When the results of the research were analyzed, it was found out that these creative components are nurtured most of all: provisions, cognitive components, interpersonal relationships and motivation. The hypothesis, that educational programs in Kaunas Pedagogical Museum meet the teachers and pupils needs, was proved partly.

Darbo objektas: pramoginių orientacinių varžybų organizavimo poreikis Lietuvos liaudies buities muziejuje. Darbo tikslas: nustatyti pramoginių orientacinių varžybų organizavimo poreikį Lietuvos liaudies buities muziejuje. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti renginių organizavimo sampratą ir klasifikavimą; 2. Apibrėžti sportinių renginių organizavimo ypatumus; 3. Atskleisti pramoginių orientacinių varžybų organizavimo ir formavimo etapus; 4. Ištirti ir įvertinti pramoginių orientacinių varžybų poreikį Lietuvos liaudies ir buities muziejuje; Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė; 2. Anketinė apklausa; 3. Aprašomoji statistinė analizė. Rezultatai, išvados, pasiūlymai Atitinkami veiksniai, organizuojant ir klasifikuojant renginius, iš jų reikalauja vientisumo ir išbaigtumo, kad pasiteisintų darbo pradžioje iškelti tikslai ir būtų įgyvendinti uždaviniai. Apibendrinus gautus viso tyrimo rezultatus galima pateikti išvadą, kad dalyvavimas orientacinių varžybų programoje respondnetų nuomone suteikia galimybę jiems išnaudoti visas savo galimybes siekiant socialinės įtraukties, tuo pačiu, tai galimybė siekti pripažinimo bei saviraiškos, įvertinant savo fizinį pasirengimą. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad dauguma apklaustųjų renkasi aktyvias laisvalaikio praleidimo formas, siekdami realizuoti save kaip asmenybę neįprastoje aplinkoje. Orientavimosi sportas – tai išskirtinė sporto šaka, kurios pagrindą sudaro fizinių galimybių, dėmesio ir atminties lavinimas, sugebėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work: organization demand for entertaining orientation matches. The aim of the work: to measure the demand for organising entertaining orientation matches in the Open Air Museum in Lithuania. The goals of the work: 1. To present the conception and classification of organising events; 2. To define the peculiarities of organising sports events; 3. To reveal stages of organisation and formation of entertaining orientation matches; 4. To survey and estimate the demand for organising entertaining orientation matches in the Open Air Museum in Lithuania; Methods of survey: 1. Analysis of scientific literature; 2. Questionnaire; 3. Descriptive statistics. Results, conclusions, suggestions Some actions in organising and classifying events require integrity and perfection in order to justify the aims and goals that were set at the beginning of this work. After summarising the results of the survey the opinion of the respondents show that participation in the orientation matches gives them opportunities to better incorporate into the society. At the same time it is a perfect opportunity to seek acceptance and self-expression evaluating fitness. The survey showed that most respondents prefer active forms of pastime in aspiring to realise themselves as personalities. Orientation sport is an exclusive branch of sports the basis of which is not only to train body, attention and memory but also to train the ability to think quickly and rationally. Having in mind the... [to full text]