Edukacinė programa – tai renginys, įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, pedagoginius ir praktinius poreikius. 1997 m. muziejų edukacinė veikla tampa oficialiai pripažinta muziejų veiklos dalimi. Tačiau kol kas ji mažai tyrinėjama, nėra apibendrinančių darbų. Edukacinėms programoms įgyjant vis didesnę svarbą ir populiarumą, būtina jas moksliškai susisteminti. Kol kas nėra jokių edukacinių programų Lietuvoje tematiką, jų ugdomas vertybes ir t. t. apibendrinančių veikalų. Todėl šio darbo tikslas - pateikti sisteminį edukacinių programų Lietuvoje vaizdą. Atlikta Lietuvos muziejuose 2003-2006 m. surengtų edukacinių užsiėmimų ir dalyvių skaičiaus statistinė analizė rodo užsiėmimų dalyvių skaičiaus didėjimą, tai patvirtina, kad edukacinė veikla vis populiarėja. Parengtų naujų edukacinių užsiėmimų (temų) statistinė analizė rodo, kad naujų temų sumažėjo, todėl galime teigti, kad dėmesys kreipiamas į kokybę, o ne į kiekybę. Be to, nemažai ekspozicijas atitinkančių edukacinių programų jau paruošta. Atlikta tematinė statistinė analizė rodo, kad Lietuvos muziejų edukacinėse programose vyrauja etnografinė tematika. Akivaizdu, kad muziejų prioritetas tokio pobūdžio edukacinėms programoms grindžiamas tautos dvasinio paveldo išsaugojimo svarba bei pasididžiavimu tautinio atgimimo laikotarpiu (XIX a.). Daugumos muziejų turimi etnografiniai eksponatai leidžia vaizdžiai suprasti gyvenimo būdą, įvairių amatų specifiką. Išanalizavus... [toliau žr. visą tekstą] / Education program is a show for all groups of age, caliber people. It is designed for their professional, educational, pedagogical, practical needs. In 1997 educational activity of museums became an official part of museums work. Till now it is not much studied no by people working in museums, no by academic. There is no any resumptive works. Education programs are becoming more and more popular, so it is very important to schematize them. The purpose of this work is to schematize them. The largest number of them is committed for schoolchildren and very little for tourists and adult visitors. It is a form of not formal learning. First of all because of the environment (it is not a school), schoolchildren can see and work with the exhibits. Active rule is the base of education programs. Analysis of education programs and the participators amount in 2003 - 2006 shows, that this number is increasing. The number of new themes is decline, so we can say, that the quality is more important then amount. Statistical - thematic analysis show that in museums of Lithuania dominate entographical topic. Obviously it is because of national spiritual heritage preserve and pride of national revival (XIX age). The exhibits of etnographical museums shows the particularity of living and crafts. Art programs are prepared in art museums. Usually they need a special rooms, educational classes for their practical activity. But just a few museums has it. There are no musical, theatrical programs... [to full text]

Pastaruoju metu vis daugiau suaugusiųjų pasirenka šokio mokymąsi ir kaip laisvalaikio praleidimo bei savęs tobulinimo formą, ir kaip būsimąją profesiją. Nors ir suaugusiųjų mokymas(is) yra gana plačiai išnagrinėtas Lietuvos mokslinių darbų autorių, tačiau nėra atlikta tyrimų suaugusiųjų šokio mokymo(si) klausimu. Išryškėja tyrimo problema, kaip efektyviau organizuoti suaugusiųjų šokio mokymo ir mokymosi procesą, siekiant įgyvendinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo tikslus. Tyrimo objektas – suaugusiųjų šokio mokymas(is). Tyrimo tikslas – nustatyti neformalaus suaugusiųjų šokio mokymo(si) ypatumus. Atlikus temai aktualios literatūros analizę išsiaiškinta, kad suaugusiųjų mokytojo siekiamas tikslas – visokeriopai padėti besimokančiajam prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Pagrindinės suaugusiųjų mokymosi ypatybės yra asmeninės charakteristikos, didėjantis besimokančiojo savarankiškumas, patirtis, pasirengimas mokymuisi ir motyvacija. Suaugusiojo asmenybę apibūdina psichologiniai, fiziologiniai, juridiniai ar socialiniai požymiai, o psichologiniai pokyčiai yra susiję su asmenybės raidos stadijomis. Psichologinėje plotmėje šokis padeda pasąmonėje glūdinčius dalykus perkelti į sąmonės lygmenį, o palaipsniui didėjant judesio ir kūno saviraiškai, didėja ir psichologinių pokyčių galimybės, nyksta išankstinės nuostatos, kategoriški įsitikinimai, atsiranda naujas požiūris ir nauji vertinimo kriterijai. Interviu su šokių mokytojais metu paaiškėjo, kad organizuojant neformalaus... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an increasing number of adult choose learning dance as a pastime form of self-development or as a future profession. Though adult education is a fairly broad considered with Lithuanian authors, but there is no research done in adult dance training. So the problem of research is how to efficiently organize the dance of adult teaching and learning process to achieve the objectives of non-formal adult education. The object of research – adult dance training. The aim of research – to establish characteristics non-formal adult dance training. After literature analysis it is clear that the aim of adult teachers is to help the learners to take responsibility for their learning. The main features of adult learning is a personal characteristics, increasing autonomy or learner, readiness for learning and motivation. The personality of adult characterizes psychological, physiological, legal, or social characteristics and psychological changes related to personal development phases. In psychological context, dance helps to move subconscious things to the level of consciousness. In a gradual increase of body movement and self-expression increases the possibility of psychological change, disappears prejudices, new opinion and criteria nascent. Interviews with dance teachers revealed that dance teacher introduces learners to the curriculum and objectives of studies. Commonly used methods for teaching dance show, explanation, repetition, and watching video footage analysis... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas – sukurti neformalaus suaugusiųjų mokymo(-si), vykstančio profesinio mokymo įstaigose, patrauklumo modelį. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti neformalaus suaugusiųjų švietimo ir mokymo/si koncepcijas; 2. Apibūdinti suaugusiųjų neformalaus mokymo(-si) patrauklumą; 3. Išskirti neformalaus suaugusiųjų mokymo(-si), vykstančio profesinio mokymo įstaigose, patrauklumo elementus, savybes; 4. Patikrinti neformalaus suaugusiųjų mokymosi, profesinio mokymo įstaigose, patrauklumą lemiančius elementus ir jų savybes. Teorinėje darbo dalyje aptariama suaugusiųjų švietimo sampratos teorinė analizė, neformalaus suaugusiųjų švietimo koncepcija, neformaliojo suaugusiųjų švietimo raiška Lietuvoje, neformalaus suaugusiųjų mokymo/si patrauklumo samprata, neformalaus suaugusiųjų mokymo/si patrauklumo elementai, savybės. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje analizuojami kiekybinio tyrimo metu gauti duomenys. Pateikiamas neformalaus suaugusiųjų mokymo/si patrauklumą profesinio mokymo įstaigose lemiantis modelis, pagal kurį siūlomos rekomendacijos. / The goal of this paper is to develop a model of attractive non-formal adult education in vocational education institutions. Tasks: 1. Analyze the perception of non-formal adult education and teaching/studying/learning. 2. Describe the appeal of non-formal adult education. 3. Extract the non-formal adult education appeal elements and their attributes in vacational education institutions. 4. Verify the non-formal adult education appeal elements and their attributes in vacational education institutions. In the theoretical part of this paper, the following topics are discussed: adult education perception theory, non-formal adult education perception, non-formal adult education expression in Lithuania, non-formal adult education appeal perception, and the elements and their attributes of non-formal adult education appeal. In the analytical part of the diploma paper, the data extracted during the quantitative part of the examination is analyzed and the model of non-formal adult education in vacational education institutions appeal is presented. The recommendations are presented based on this model.

This work is meant for informal adult education research as adult informal education in Lithuania is not widely used. The above mentioned factor is based on many factors and tendencies of the previous years, i.e. qualification of the most people does not meet requirements of the market or there is lack of formal qualification, professional training system is not developed as it should be; compared to EU well developed countries only small part of the adults participate in informal adult education programs, lack of informal and self-education acknowledgement makes it harder to take part in labour market. Goal. Evaluate informal adult education status analyzing independent informal adult education situation in Lithuania. At the time of the research scientific literature and documents regulating informal adult education were analyzed as well as secondary statistics data. Possibilities of informal adult education were analyzed, too. Besides, informal and self-education identification, evaluation and acknowledgment process in Lithuania and abroad were evaluated. Vilnius city and municipality informal adult education organizing institutions (5) and adults (165) studying there participated in the research. One of the goals was to analyze studying conditions and motivation of the adults studying there. The results of the research show that the most active adults participating in the educational programs are adults of employable age, having university education and having... [to full text]

Mokymosi visą gyvenimą samprata šiuolaikinėje visuomenėje reikalauja naujo traktavimo būdo: tai ne tradicinis kvalifikacijos kėlimas, o naujas žinių vadybos būdas. Nagrinėjamas industrinio kapitalo virsmas į žmoniškąjį kapitalą, kuris vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Europos Sąjungos strateginiai dokumentai, reglamentuojantys mokymosi visą gyvenimą yra orientuoti į žiniomis pagrįstus modelius, tačiau šalys narės skirtingai įgyvendina šias koncepcijas (nagrinėjama Europos šalių geroji patirtis). Struktūrinė Europos Sąjungos fondų parama atvėrė galimybę sustiprinti mokymosi visą gyvenimą efektyvumą, tačiau paramos panaudojimas Lietuvoje žmoniškųjų išteklių plėtrai buvo daugiau chaotiškas (strategiškai neapgalvotas), nenukreiptas į modelių struktūrines permainas. / Conception of Lifelong learning in contemporary society demands new approach: its not traditional training in service, but new method of knowledge management. Industrial capital converts to human capital, what plays more important role. Strategically documents of Europe union, which regulate lifelong learning, are orientated to knowledge based models, but European countries implement these models in different ways. Structural support of EU funds made an opportunity to strengthen/enhance the effectiveness of lifelong learning in Lithuania, but the use of support was chaotic and not directed to changes of models structure.