Edukacinė programa – tai renginys, įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, pedagoginius ir praktinius poreikius. 1997 m. muziejų edukacinė veikla tampa oficialiai pripažinta muziejų veiklos dalimi. Tačiau kol kas ji mažai tyrinėjama, nėra apibendrinančių darbų. Edukacinėms programoms įgyjant vis didesnę svarbą ir populiarumą, būtina jas moksliškai susisteminti. Kol kas nėra jokių edukacinių programų Lietuvoje tematiką, jų ugdomas vertybes ir t. t. apibendrinančių veikalų. Todėl šio darbo tikslas - pateikti sisteminį edukacinių programų Lietuvoje vaizdą. Atlikta Lietuvos muziejuose 2003-2006 m. surengtų edukacinių užsiėmimų ir dalyvių skaičiaus statistinė analizė rodo užsiėmimų dalyvių skaičiaus didėjimą, tai patvirtina, kad edukacinė veikla vis populiarėja. Parengtų naujų edukacinių užsiėmimų (temų) statistinė analizė rodo, kad naujų temų sumažėjo, todėl galime teigti, kad dėmesys kreipiamas į kokybę, o ne į kiekybę. Be to, nemažai ekspozicijas atitinkančių edukacinių programų jau paruošta. Atlikta tematinė statistinė analizė rodo, kad Lietuvos muziejų edukacinėse programose vyrauja etnografinė tematika. Akivaizdu, kad muziejų prioritetas tokio pobūdžio edukacinėms programoms grindžiamas tautos dvasinio paveldo išsaugojimo svarba bei pasididžiavimu tautinio atgimimo laikotarpiu (XIX a.). Daugumos muziejų turimi etnografiniai eksponatai leidžia vaizdžiai suprasti gyvenimo būdą, įvairių amatų specifiką. Išanalizavus... [toliau žr. visą tekstą] / Education program is a show for all groups of age, caliber people. It is designed for their professional, educational, pedagogical, practical needs. In 1997 educational activity of museums became an official part of museums work. Till now it is not much studied no by people working in museums, no by academic. There is no any resumptive works. Education programs are becoming more and more popular, so it is very important to schematize them. The purpose of this work is to schematize them. The largest number of them is committed for schoolchildren and very little for tourists and adult visitors. It is a form of not formal learning. First of all because of the environment (it is not a school), schoolchildren can see and work with the exhibits. Active rule is the base of education programs. Analysis of education programs and the participators amount in 2003 - 2006 shows, that this number is increasing. The number of new themes is decline, so we can say, that the quality is more important then amount. Statistical - thematic analysis show that in museums of Lithuania dominate entographical topic. Obviously it is because of national spiritual heritage preserve and pride of national revival (XIX age). The exhibits of etnographical museums shows the particularity of living and crafts. Art programs are prepared in art museums. Usually they need a special rooms, educational classes for their practical activity. But just a few museums has it. There are no musical, theatrical programs... [to full text]

Analizuojant muziejinės edukacijos ir neformalios muziejaus erdvės reikšmę lankytojų inkultūracijai bei atitikimą mokymo standartams, darbe buvo išnagrinėti temos teoriniai ir praktiniai aspektai. Apžvelgus muziejinės edukacijos vystymąsi istorine prasme, išanalizuota muziejinės edukacijos teisinis ir socialinis reglamentavimas, kitų šalių patirtis edukacijos klausimais. Baigiamasis darbas skirtas išsiaiškinti, ar Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje vykdomos edukacinės programos atitinka bendrojo lavinimo mokymo standartus, todėl darbe buvo analizuojamas programų dalyvių bei juos atlydėjusių mokytojų požiūris į edukacines programas, jų naudingumą, atliktas empirinis tyrimas. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad labiausiai yra ugdomi šie kūrybiniai komponentai: nuostatų, kognityviniai, tarpasmeninių santykių ir motyvacijos. Hipotezė, kad edukacinės programos atitinka , vykdomos Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje, nevisiškai tenkina mokinių ir mokytojų poreikius, pasitvirtino iš dalies. / By analyzing the meaning of museum education and non-formal museum space for the enculturation of the visitors and adequacy for the teaching standards, there were theoretical and practical aspects of this topic analyzed. After reviewing the museum education development in the historical context, there were analyzed legal and social regulation of the museum education as well as other countries experiences in education. The final paper is devoted to ascertain if the existing education program in Kaunas Pedagogical Museum match the standards of basic education. Because of this reason there was an attitude of the programs participants and their teachers to the educational programs, their benefits and there was an empirical research performed. When the results of the research were analyzed, it was found out that these creative components are nurtured most of all: provisions, cognitive components, interpersonal relationships and motivation. The hypothesis, that educational programs in Kaunas Pedagogical Museum meet the teachers and pupils needs, was proved partly.

Socialinė erdvė yra svarbus kūno vaizdo formavimosi komponentas, susijęs su savo kūno suvokimu (Jackson, 2004). Kuo labiau asmens fiziniai bruožai nutolę nuo socialinių lūkesčių, tuo labiau asmuo nepatenkintas savo kūnu, tuo prasčiau save vertina, dažniau linksta į depresiją, dažniau manipuliuoja maistu (Cash, Pruzinsky, 2004; Tiggemann, 2011). Rūpestis dėl nepasitenkinimo savo kūnu turi neigiamą poveikį paauglių fiziniam bei psichosocialiniam vystymuisi ir sveikatai (Johnson, Wardle, 2005; Shrof, Thompson, 2006). Paauglių tyrimai atskleidžia, kad nepasitenkinimas savo kūnu paauglystėje yra susijęs su prastesniu savęs vertinimu, sutrikusiu valgymo elgesiu, neigiamų svorio kontrolės būdų taikymu ir didėjančiu vaikų bei paauglių antsvorio plitimu (Neumark-Sztainer et al., 2006; Jackson, Chen, 2010). Prastas savęs vertinimas siejamas su dažnesne tikimybe tapti patyčių auka (Jankauskiene et al., 2008), didesne savižudybės rizika, savęs žalojimu (Rodriguez-Cano, Beato-Fernandez, Llario, 2006; Laskytė, 2009). Iki šiol atliktuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama su valgymu susijusiam elgesiui analizuoti, o darbų, kurie atskleistų su fiziniu aktyvumu susijusio elgesio raišką reguliuojant kūno masę, stokojama. Nėra iki galo aišku, kiek bendras siekimas atitikti socialinius ir kultūrinius išvaizdos idealus yra susijęs su svorio mažinimo elgesiu, nežinoma, kaip paaugliai elgiasi, jei nusprendžia kūno masę mažinti fiziniu aktyvumu. Trūksta tyrimų, nagrinėjančių paauglių savęs... [toliau žr. visą tekstą] / Our children grow and mature in the times, where image and media attention to a beautiful body is overestimated, and the social pressure for meeting image expectations influences and affects the development of immature persons. The less physical characteristics of a person meet social expectations, the more dissatisfied the person is with his/her body, the lower is self-esteem, and the bigger is propensity for depression and manipulation with food (Cash, Pruzinsky, 2004; Tiggemann, 2011). Adolescent dissatisfaction with appearance is related to low self-esteem that leads to eating disorders or disordered eating. Such behaviour is harmful to health and causes obesity (Haines, Neumark-Sztainer, 2006). Poor self-esteem is associated with a higher likelihood of becoming a victim of bullying (Jankauskiene et al., 2008), increased risk of suicide and deliberate self-harm (Rodrigues-Cano, Beato-Fernandes, Llario, 2006; Laskytė, 2009). A large part of modern consumerist society is constantly concerned about weight loss/gain methods that promise rapid results (O’Dea, 2007; Bauman, 2011; Tereškinas, 2011). Seeking peer recognition and wanting to meet the society’s expectations young people often exhaust themselves with diets and/or excessive exercise (O’Dea, 2007; Ojala et al., 2007; Sabbah et al, 2009; Jankauskienė et al, 2010; Tereškinas, 2011). Obesity and eating disorders prevention programs are not standardized and are based on parental understanding of healthy nutrition... [to full text]