The beginning of the 3rd millenium is characterized by the formation of the post modern society. Change is the main feature of it. We face quite a number of global economical and social, crime, political problems that have over-crossed boundaries of a state or society. Referring to Zaleskienė (2002), solving these problems require changes in our understanding of individual socialization and the necessity to acknowledge a citizen‘s role as most importan in democratic socium. As a result, we come to a new perspective and the necessity to develop citizenship depending on how a person understands the world and acts in it. After the restoration of Lithuanian independence, when we starte formation of civic society and integration into European Union, the question of citizenship became extremly critical. Citizenship training was defined a priority of the educational reform in Lithuania („Lithuanian Educational Conception“, 1900). An integrated program of teaching citizenship was published in 1994 („General Programs“). Backgrounds of civic society were introduced in school curriculum in 1998. since 1990 the topic has been the focus for discussions by representatives of social studies in Europe:e.g., T. McLaughlin, 1997; M.Montane, Y.Beernaert, 2001; J.P.harpes, E.Meehan; J.M.Ferry, 1993. Much attention to different aspects of civic education is given in Lithuanian educational literature as well. R. Grigas (2000), A. Šliogeris (2000), V. Jakavičius (1998), V. Gudonienė (2002), V... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos moksleivių nusikalstamumo prevencijos problemos. Darbo tikslai yra ištirti moksleivių nusikalstamumo reiškinį, prevencijos sistemą, suformuluoti moksliškai pagrįstas moksleivių nusikalstamumo prevencijos rekomendacijas, išskirti problemas, dėl kurių rekomendacijas įgyvendinti gali būti sudėtinga. Šio tikslo siekiama analizuojant registruoto moksleivių nusikalstamumo būklę, struktūrą ir dinamiką, įvertinant latentinį moksleivių nusikalstamumą, atskleidžiant veiksnius, sąlygojančius moksleivių nusikaltimus, ieškant būdų skirtų atitinkamiems veiksniams neutralizuoti. Įvairių statistinių bei mokslinių tyrimų duomenų, įstatymų bei mokslinės doktrinos analizė padėjo atpažinti ir išsiaiškinti pagrindines problemas, kurios sudaro kliūtis veiksmingai moksleivių nusikaltimų prevencijai. Pagrindines problemos yra: 1) įstatymų tarpusavio nesuderinamumas ir spragos, kaip antai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros bei Socialinių paslaugų įstatymų neatitikimai; 2) psichosocialinio išsilavinimo specialistų stoka; 3) sisteminiai trūkumai, pavyzdžiui, socialinės pagalbos funkcijų perdavimas Švietimo ministerijai, nevyriausybinių organizacijų vaidmens neapibrėžimas vaiko (re)socializacijos procese, nepakankamas ir nenuolatinis NVO rėmimas; 4) visuomenėje paplitę stereotipai, susiję su delinkventinio elgesio vaikų marginalizavimu ir nesugebėjimu (nemokėjimu) su jais elgtis, dichotomišku lyčių vaidmens supratimu, psichosocialinės pagalbos nuvertinimu. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the problems of schoolchildren crime prevention are analyzed. The main goals of this work are to study the phenomenon of criminality and the system of its prevention, formulate scientific recommendations, and present the problems that burden said recommendations. Thus the level, structure and dynamics of registered crime as well as latent criminality are analyzed. The factors that condition crime are analyzed and the means devoted to neutralize said factors are searched. The analysis of various statistical and scientific data, as well as precedents and doctrine let to recognize and discover the problems, which burden effective crime prevention. The main problems are: 1) lack of specialists with psychosocial education; 2) incompatibility of legal acts; 3) systematic shortages, such as the confusion of social protection and education functions, insufficient support of NGO; 4) the spread stereotypes, related with the marginalization of delinquents, the conception of dychotomic role of sexes and the depreciation of psychosocial help. Thus it is recommended to change problematic laws and to prepare the new ones, increase the number of specialists with psychosocial education, continually support NGO, organize special seminars and enlighten the society in order to blow about stereotypes.

Bakalauro darbe analizuojami moksleivių mitybos įpročiai. Tyrimu nustatyta, kad moksleiviai nelinkę vadovautis sveikos mitybos piramidės principais, sveikos mitybos taisyklėmis, jie maitinasi nereguliariai ir labai dažnai valgo nesveiką maistą, nors ir mano žinantys, kas yra sveika ir nesveika mityba. Didžiausią maisto raciono dalį, tiek vaikinų tiek merginų sudaro mėsa/žuvis ir bulviniai patiekalai. Skysčių suvartojime, vaikinai „lenkia“ merginas. Jie suvartoja litrą ir daugiau, o merginos nuo pusės litro iki litro. Pagrindiniai skysčiai yra vanduo ir arbata. Merginos daugiau nei vaikinai žino apie nesveikos mitybos žalą. / In the bachelor’s work habits of students’ nutrition are being analyzed. The research showed that students are not likely to use the principles of the healthy nutrition pyramid, healthy nutrition rules, they are not eating regularly and eats unhealthy food very often, although they think that they know what healthy nutrition is. The biggest part of the food ration of boys and girls contains meat/fish and addition made of potatoes. Talking about liquids, boys take over the girls. They drink a liter or more, while girls drink only from half to a liter. Main liquids are water and tea. Girls know more about the damage of unhealthy nutrition.

Tyrimo objektas: 5-6 ir 10-11 klasių moksleivių požiūris į kultūrizmą. Problemos pagrindimas: Sportinė veikla kelia žmogui daugybę dorovinių principų. Paauglystėje ryškiausiai pastebima tai, jog bręsta nauja asmenybė, formuojasi pasaulėžiūra, doroviniai įsitikinimai, idealai, vertinimo sprendimai, kuriais žmogus pradeda vadovautis. Anot B. Grigaitės (2006), žmogus paauglystės periodu pradeda domėtis savimi, savo vidiniu pasauliu, atsiranda poreikis įvertinti save ir palyginti su kitais. Tokiu būdu, šiuo amžiaus tarpsniu, vis labiau pastebimas atsirandantis kūno grožio kultas. Nors kultūrizmas neakcentuoja tik išorinio grožio, o atkreipia dėmesį ir į žmogaus išorinę ir vidinę harmoniją, tačiau čia, kiek kitaip nei daugelyje sporto šakų, rezultatai yra matomi išlavintame sportininko kūne, o ne rezultatų lentelėse. Tad paaugliams vertinant daugiau išorinį grožį ištreniruoto kūno vaizdinys turėtų paskatinti imtis aktyvios sportinės veiklos. Tad šiuo tyrimu ir siekta išsiaiškinti moksleivių požiūrį į kultūrizmą. Tikslas: atskleisti 5-6 ir 10 - 11klasių moksleivių požiūrį į kultūrizmą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti 5 - 6 su 10 – 11 klasių moksleivių požiūrį į kultūrizmą. 2. Nustatyti ir palyginti 5 - 6 su 10 – 11 klasių moksleivių žinias apie kultūrizmą. 3. Nustatyti ir palyginti 5 - 6 su 10 – 11 klasių moksleivių fizinį aktyvumą. 4. Nustatyti ir palyginti kaip tėvai įtakoja 5 - 6 su 10 – 11 klasių moksleivių požiūrį į fizinį aktyvumą. Tyrimo metodai ir tiriamieji... [toliau žr. visą tekstą] / Object: secondary schoolchildren school (year 5-6) and high school schoolchildren (year 10-11) attitudes towards bodybuilding. Substantiation of a problem: sports activities are of a man many moral principles. During adolescence, most vividly seen is the new mature personality, formed worldview, moral beliefs, ideals, assessment solutions that person starts to follow. According Grigaitės B. (2006), one period of adolescence are becoming interested in themselves, their inner world, there is a need to measure yourself and compare with others. In this way, in this age of maturity, there is a strong tendency of the body resulting from the cult of beauty. While bodybuilding does not focus on just the outer beauty, and draws attention to the human internal and external harmony, but here a little differently than most sports, the results are visible educated athlete's body, but not the results tables. Thus, the assessment of adolescents trained more outer beauty body image should take an active role to promote sports activities. Therefore, this study aimed to find out, and students' views on bodybuilding. Goal: To reveal schoolchildren (year 5-6) attitude towards bodybuilding. Objectives: 1. To ascertain and compare attitude towards bodybuilding of students year 5-6 to schoolchildren year 10-11. 2. To ascertain and compare knowledge of bodybuilding of schoolchildren year 5-6 to scoolchildren year 10-11. 3. To ascertain and compare knowledge physical activity levels of schoolchildren... [to full text]

Darbą atliko Vilniaus pedagoginio universiteto neakivaizdinių magistrantūros studijų absolventas Rimas Gaidamavičius. Darbo tema – „Moksleivių ugdymas nepilnose šeimose: problemos ir perspektyvos“. Darbo tikslas - išanalizuoti moksleivių ugdymo nepilnose šeimose problemas ir perspektyvas. Bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas – tai pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis, asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas. Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymas – tai pagrindinė nuosekliojo švietimo grandis, asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas. Bendrojo vaikų ir jaunimo ugdymo paskirtis – kartu su šeima padėti gimtosios kultūros erdvėje atsiskleisti asmens individualybei, parengti asmenį darniam socialiniam gyvenimui. Ugdymas yra asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaut su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis Ugdymo apimtis labai didelė, nes ugdymas yra sudėtingas, įvairiapusis ir visuminis procesas, apimantis augimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą. t.y. asmenybės formavimą. Šeima yra pirmoji ir svarbiausioji ugdymo institucija, nes joje vaikas perima pažiūras, įpročius, kultūrines dvasines vertybes, gauna pirmuosius orientavimosi socialinėje aplinkoje įgūdžius. Ugdymo sėkmė šeimoje priklauso nuo tėvų gebėjimo organizuoti ugdymo procesą, psichologinio mikroklimato šeimoje, realių šeimos galimybių. Tik bendradarbiaudamos šeima ir mokykla gali užtikrinti visapusiškos kryptingos asmenybės vystymąsi. Tyrimo metu iškeltos trys hipotezės. Pirmoji... [toliau žr. visą tekstą] / The paper was written by Rimas Gaidamavičius, valedictorian of Vilnius Pedagogical University of extramural master studies. The theme of the paper – „Education of Children in Incomplete Families: Problems and Perspectives". The aim of the paper – analyse the problems and perspectives of education of children in the incomplete families. The common education of children and youth is the most important chain of education, the fundamental of person‘s further training and activity. The aim of general education of children and youth together with the family is to reveal person‘s individuality in the space of native culture, formulate person for the harmonious social life. Education is the formulation of the person by communication in the interaction with the environment and valuables of human culture. The scope of education is very big because the education is a very complex process comprising growing, education, training and human‘s identity‘s formation. Family is the very first and the most important institution of education as the child absorbs the attitude, traditions, cultural and spiritual values, gets the very first orientation in the social environment right from its parents. The success of education in the family depends upon the ability of parents to organize the process of education, psychological microclimate in the family and real possibilities of the family. Only through the interaction of the family and school the overall education of a person might be warranted... [to full text]

Sudėtinga mikčiojimo dinamika, skirtingas šio sutrikimo poveikis komunikacijai ir socialiniam dalyvavimui, aktualizuoja individualius mikčiojančio asmens poreikius atitinkančių pagalbos būdų ir jų derinimo galimybių, aktyvaus mikčiojančiojo ir jo šeimos narių dalyvavimo ugdymo(si) procese, logopedų kompetencijos tobulinimo, mokslinį diskursą. Naujos švietimo politikos, inkliuzinio ugdymo realybės kontekste, išryškėja teorinio ir metodinio pobūdžio, pagalbos mikčiojantiems vaikams, probleminiai klausimai. Disertaciniame tyrime siekiama išsiaiškinti kaip derinami skirtingi logopedinės pagalbos būdai, atsižvelgiant į individualius mikčiojančių moksleivių poreikius, emocinius, kognityvinius ir socialinius mikčiojimo struktūros komponentus, kaip teikiamos pagalbos veiksmingumą vertina ugdymo(si) proceso dalyviai, kuo pasižymi logopedinė pagalba mikčiojantiems moksleiviams taikant į vaiką orientuoto ugdymo principus. Remiantis mikčiojančių moksleivių jų tėvų, logopedų, mokytojų nuomone ir patirtimi, atskleidžiama iki šiol netyrinėta logopedinės pagalbos mikčiojantiems moksleiviams situacija Lietuvoje, apibrėžiami mikčiojimo įveikimo būdai ir metodinės kryptys, identifikuojami teorijos ir logopedinės praktikos prieštaravimai. Atlikto tyrimo tikslas – teorinėmis prielaidomis bei empirinio tyrimo rezultatais sukonstruoti į vaiką orientuoto ugdymo principais grįstą logopedinės pagalbos mikčiojantiesiems modelį, kuris padėtų plėtoti edukacinį teikiamos pagalbos veiksmingumą. / Statistical data shows that adults who stutter constitute 1% and children who stutter from 4–5% of the population. Stuttering therapy is based on the principles of a system of development in relation to other psychological processes, a holistic approach where individual features are emphasized. Thesis research is based on social constructivism, social participation, empowerment theories and child centered educational paradigm. Research aim – to design a model of therapy to pupils who stutter based on child centered educational paradigm. This research (theoretical analysis of stuttering therapy for the pupils who stutter and empirical research, appended with a discussion of foreign scientists) underlined a few essential conclusions, useful while solving problems related to the education of the pupils who stutter, and the potential of implementation of stuttering therapy based on child-oriented educational principles.

SUMMARY THE QUALITY OF LIFE OF 16-18 YEAR OLD ATHLETIC AND NON-ATHLETIC SCHOOLCHILDREN Lately the biggest part of the studies of the quality of life is conducted in order to determine morbidity or the factors of the environment. The studies conducted in Lithuania are oriented to causal analysis of health factors’ influence to the quality of life, and in analyzing scientific literature the studies of healthy schoolchildren’s quality of life were not found. The aim. To determine the attitude of athletic and non-athletic schoolchildren aged 16-18 to their health, physical activity, and the quality of life. Methods. 300 schoolchildren (146 girls and 154 boys) of higher classes with different physical activity were studied. 200 of them were non-athletic (114 girls and 86 boys) and 100 took part in sports (32 girls and 68 boys) in sports schools (73), clubs (23), and independently (4). The age of the subjects was from 16 to 18 years, average age 17,1±0,4. The anonymous questionnaire, which was made according to A. Zaborskis’, J. Makari (2001) and S. Gradeckiene (2002) questionnaires for assessing the quality of life, was used in the survey. The questionnaire consisted of 57 questions designed to assess health and physical activity, external, interpersonal and personal quality of life. Results. The attitude of schoolchildren to their health determined that 55% of athletic and 63% of non-athletic schoolchildren evaluated it as good. Athletic schoolchildren were happier... [to full text]

Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti moksleivių maitinimą Panevėžio miesto ir rajono mokyklose. Uždaviniai: • Ištirti moksleivių mitybos įpročius atsižvelgiant į lytį, amžių, gyvenamąją vietą. • Nustatyti moksleivių maitinimosi mokyklose būdus. • Įvertinti moksleivių nuomonę apie mokyklų valgyklose teikiamo maisto asortimentą ir paslaugų kokybę. • Pateikti pasiūlymus moksleivių mitybai pagerinti. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2004/2005 mokslo metais. Anketavimo būdu apklausta 981 devintos ir vienuoliktos klasės moksleiviai iš atsitiktiniu būdu atrinktų 7 bendrojo lavinimo mokyklų, esančių Panevėžio apskrityje. Tyrimui buvo naudota 36 klausimų anoniminė anketa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant SPSS 11 programos paketą. Rezultatai. Beveik pusė (45 proc.) moksleivių nurodė, jog jie dažnai valgo vaisius. Žalias daržoves valgė mažesnė dalis moksleivių – 28,1 proc. 45 proc apklaustųjų teigė, kad sultis geria ne dažniau kaip kartą per savaitę. Iš pieno produktų dažniau vartojamas pienas, kefyras ir jogurtas (43,4proc.), varškė ir sūris (32,5 proc.) Kas antras (40,5 proc.) moksleivis teigia, jog juodą rupią duoną renkasi kasdien. Nemaža dalis moksleivių renkasi mažos maistinės vertės maisto produktus: dažnai valgo saldainių ir šokolado (53,4 proc.), sausainių, pyragaičių ir torto (31,7 proc.), traškučių (16,6 proc.), geria kokakolos ir kitų saldžiųjų gėrimų (23 proc.) moksleivių. Taip pat daug moksleivių mėgsta keptas bulves (20,4 proc.), renkasi baltą duoną ir... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the work. To investigate and evaluate schoolchildren nutrition in Panevėžys City and district schools. Objectives: • To explore schoolchildren nutrition habits considering their gender, age and living place. • To identify ways of schoolchildren nutrition at school. • To provide suggestions for schoolchildren nutrition improvement. Research methodology. The research was done in 2004/2005. Using a questionnaire method have been questioned 981 schoolchildren of ninth and eleventh classes selected at random from 7 comprehensive schools of Penevėžys region. It was used for the research anonymous questionnaire with 36 questions in it. Statistical data analysis have been done using SPSS11 program packet. Results. Almost half (45) of schoolchildren referred that they often eat fruits. Raw vegetables have eat lesser part of schoolchildren – 28,1 . 45  of respondents stated that they drink juice not more than once a week. From dairy products, more often used are milk, kefir, yoghurt (43,4), curd and cheese (32,5 ). Every other (40,5 ) schoolchild states that brown wholemeal bread they use every day. A fair part of schoolchildren select little nutrient value alimentary products: often schoolchildren eat sweets and chocolate (53,4 ), cookies, cakes (31,7 ), crisps (16,6 ), drink Coca-Cola and other sweet drinks (23 ). Also many schoolchildren like fried potatoes (20,4 ), choose white bread and French bread (67,8 ). Only every third schoolchild (32,4 ) state... [to full text]

Tikslas: Ištirti ir palyginti 8-10 klasių miesto ir rajono moksleivių nusiskundimus sveikata ir įvertinti mokyklinės aplinkos sąsajas su vaikų sveikata. Uždaviniai: 1. Įvertinti moksleivių, besimokančių 8-10 klasėse, savo sveikatos vertinimą ir nusiskundimus sveikata; 2. Įvertinti moksleivių darbo ir poilsio režimą. 3. Ištirti ir įvertinti moksleivių gyvenseną ir mokyklinės aplinkos sąsajas su moksleivių sveikata. Metodika: Tyrimas buvo vykdomas 2007 m. spalio-lapkričio mėnesiais. Apklausai naudota anoniminė anketa. Galutinį anketos variantą sudarė 42 klausimai. Apklausoje dalyvavo 8-10 klasių moksleiviai. Iš viso buvo išdalinta 630 anketų. Atsakymus pateikė 396 moksleiviai. Gautieji apklausos duomenys buvo suvesti kompiuterinei statistinei analizei. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą “SPSS 11,5”. Rezultatai: Didžioji dalis tyrime dalyvavusių mokinių savo sveikatą vertino “gerai”. Mergaitės savo sveikatą yra linkusios vertinti blogiau nei berniukai (p=0,002). Sveikatą geriau linkę vertinti mokiniai, kurie mėgsta lankyti mokyklą (p=0,000) ir kurie nuovargį po pamokų ruošos jaučia kartais (p=0,291). Daugiau moksleivių sveikatos sutrikimų turi, kurie nuovargį po pamokų ruošos jaučia kartais- 47,8 proc. tyrime dalyvavusių moksleivių (p=0,569). Moksleiviams, kuriems patinka lankyti mokyklą, nuovargį po pamokų jaučia labai retai- 86,7 proc. mokinių (p=0,000). Visada po pamokų ruošos būna pavargę 25,6 proc. Kauno ir 31,4 proc. Marijampolės... [toliau žr. visą tekstą] / Supervisor- doc. dr. Ričardas Radišauskas, Department of Environmental and Occupational Medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine,- Kaunas, 2008.-P.57 Aim of the study: analize and compare health complains of 8-10 clas schoolchildren is town and caunty, evaluate the cannection between school surr-andigs and students health. Objektyves: 1.To evaluate health of students complains the 8-10 classes; 2. To evaluate study and vest regime; 3. To analyze and evaluate the velasioslup between students mode of life, school surramding and their health. Methods: The research was conducted in October- November 2007 m. Anonymous questionnaire was used. The final version of question „SPSS 11.5“. Results: Most of schoolchindrenevaluated then health „well“. Girl evaluated then health worse then boys (p=0,002). Studebs who in fand of going to school (p=0,000) and don‘t feel tired after lessons think then health is better than studets who feel tired sometimes- 47,8% (p= 0,569). Sparsely Jhose, who like going to school fiel tiredness sparsely- 86,7% (p=0,000). Olways are tired 25,6% of Kaunas and 31,4% of Marijampole pupils (p=0,361). No smoking- 70,2% (p=0,016) and no drinking alkohol studenst 51,7 % evaluated thein health belter (p= 0,478). Conclusions: 70,9% Kaunas and 58,5% Marijampole pupils evaluated then health well- 73,6% of boys and 56,3% of girls (p=0,002). It was noticed that in was more inportant to be healthy of Marijampole pupils compared with Kaunas... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti Jonavos miesto profesinės mokyklos moksleivių fizinį aktyvumą ir sąsajas su sveikata. Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė anketinė Jonavos miesto profesinės mokyklos 11–12 klasių mokinių apklausa. Išdalinta 100 anketų, užpildytas anketas grąžino 100 respondentų (atsako dažnis 100 proc.). Duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinių duomenų analizės paketą „SPSS for Windows 20.0“. Vertinant ryšį tarp dviejų kintamųjų buvo taikomas Chi kvadrato kriterijus (χ2). Pasikliautinumo lygmuo 95 proc. (p < 0,05). Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad respondentai laikosi mitybos rėžimo, daugelis (40,35 proc.) jų stengiasi pusryčiauti kiekvieną rytą. Didžioji dalis (84,2 proc.) respondentų nesilaiko jokių dietų. Profesinių mokyklų mokiniai yra pakankamai aktyvūs ir fizine, sveikatą stiprinančia veikla užsiima bent 2-3 kartus per savaitę (35,5 proc.) ir tuo užsiima laisvalaikiu po pamokų (53,2 proc.) ar per kūno kultūros pamokas (30,6 proc.). Respondentus būti fiziškai aktyviais skatina teigiamas poveikis jų sveikatai bei kaip priemonė turiningai praleisti laiką. Respondentų teiravomės, ar jie rūpinasi savo sveikata. Rezultatai parodė, kad beveik puse apklaustųjų (48,3 proc.) profesinės mokyklos moksleivių rūpinasi savo sveikata (yra fiziškai aktyvūs, derina maistą, vengia sveikatą žalojančių veiksnių). Moksleiviai, kurie savo sveikatos būklę įvardino kaip gerą (41,9 proc.) arba pakankamai gerą (26,5 proc.), užsiima aktyvia fizine veikla 2-3... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of Work: to analyze students' physical activity in relationship with their health at Jonava City Vocational School. Method of Analysis. The anonymous questionnaire was executed among 11 and 12th grade students. One hundred questionnaires were delivered to a hundred students. One hundred students responded (one hundred percent of response). The received data was analyzed using statistical data analysis packet “SPSS for Windows 20.0”. Evaluating relationship between two variables Chi square criteria (X2) was used. The level of trustfulness was 95 percent (p<0.05). Results. The analysis of the data revealed that the respondents are keeping up with healthy rules. Many of them ( 40.35%) have their breakfast every morning. The biggest number of respondents ( 84.2%) do not observe any diet though. The students at vocational schools are physically pretty active, do their health relating exercises at least two or three times a week (35.5%). 53.2 percent of them go for sports after school, 30.6 percent get their physical benefits at Physical Education lessons. The motive of the respondents' physical activity is their positive attitude towards personal health. It also helps them spend their free time meaningfully. We asked if they cared for their health, and the answers were mostly positive: 48.3% of them said they did care for their health condition by eating healthy food and avoiding bad habits. 41.9% of students consider themselves being in good heath or good enough (26.5%)... [to full text]