Nepilnamečių grupiniai nusikaltimai ir jų prevencijos problemos Nepilnamečiai Lietuvoje linkę nusikalsti. Per pirmą šių metų ketvirtį nepilnamečių nusikalstamumas išaugo 5,6 proc., palyginti su 2008 metais. Tai turėtų versti susirūpinti visas šalies vaikų auklėjimu užsiimančias įstaigas. Nepilnamečiai daugelį nusikalstamų veikų padaro ne vieni, o veikdami ar su nepilnamečių asmenų grupėmis, ar veikdami su suaugusiųjų grupėmis, kuriose dalyvauja vienas ar keli nepilnamečiai. Labai svarbu yra nustatyti priežastis, dėl kurių nepilnamečiai daro grupines nusikalstamas veikas, t.y. aplinkybes, kurios turi įtakos formuojantis jauno žmogaus asmenybei, kad kuo anksčiau jos būtų pašalintos, taikant socialinio poveikio priemones. Nepilnamečių nusikalstamumo prevencija yra laikoma prioritetine nusikalstamumo prevencijos dalimi. Ilgametė nusikalstamų veikų analizė patvirtina, jog jei asmuo kuo ankstyvesnėje jaunystėje padaro pirmąją nusikalstamąją veiką, tai yra didelė tikimybė šių nusikalstamų veikų recidyvo tikimybė vyresniame amžiuje. Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti nepilnamečių grupinių nusikaltimų ypatumus bei kai kurias tokių nusikalstamų veikų prevencijos problemas. Remiantis nusikalstamumo statistikos duomenimis ir mokslo literatūra, taip pat tarptautiniais, Lietuvos ir užsienio šalių teisės aktais, buvo siekiama išanalizuoti nepilnamečių grupinio nusikalstamumo sampratą ir kriminologinę charakteristiką, pateikti grupinį nusikaltimą padariusio nepilnamečio asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / Juvenile group crimes and difficulties of their prevention Juveniles in Lithuania are apt to commit crimes. During the first quarter of the year juvenile offences has risen from 5,6 percent comparing with the last eight years. This fact should draw the attention of all the institutions in the country that are responsible for children education. Juveniles usually commit crimes not by themselves, but in groups, also known as gangs, which may consist of adults and teenagers. It is very important to find out the reasons why juveniles commit group crimes, what are the circumstances that have influence on formation of young persons personality. It is important to eliminate these circumstances and reasons as soon as possible by social means. Juvenile crime prevention is considered as priority part of crime prevention. A longitudinal study of criminal offences proves that if a person commits a crime in early age of his life, it is very likely that he or she will carry on making criminal offences in adulthood. The main aim of this work – to analyse the peculiarities of criminal acts committed by juvenile groups and some crime prevention problems. Referring to crime statistical data and educational literature, also Lithuanian and foreign legislation, it was aimed to analyse the conception of offences made by juvenile gangs, to reveal their criminological characteristics, to indicate the types of personality of youngsters that are prone to crime and what causes them to turn to crime in... [to full text]

Nepilnamečių ir jaunuolių prisipažinimas buvo daugiausiai tiriamas teisine, kriminologine kryptimis. Tačiau svarbu suprasti ir prisipažinimo psichologinius aspektus, jų sąsajas su asmens vidine darna bei nusikaltimo motyvacija. Tik supratus nepilnamečių ir jaunuolių prisipažinimą psichologiniu lygmeniu, galima išvengti manipuliavimo įrodymais bei išorinio ir vidinio spaudimo darymo apklausos metu. Taip pat svarbu svarbus rodiklis prisipažinimo procese yra vidinės darnos stiprumas bei nusikaltimo motyvacijos veiksniai. Atliekant tyrimą buvo siekiama ištirti nepilnamečių ir jaunuolių, lietuvių ir kitų tautų įtariamųjų, prisipažinimo veiksnių ypatumus bei sąsajas su nusikaltimo motyvacija ir vidine darna, išanalizuoti psichologinę mokslinę literatūrą apie jaunuolių prisipažinimo dažnį, jo veiksnių tarpusavio ryšį, atlikti nepilnamečių ir jaunuolių įtariamųjų prisipažinimo statistinę analizę bei pateikti praktines rekomendacijas. Tyrimo metu buvo ištirta 83 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitoje esančių nepilnamečių ir jaunuolių bei Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime esančių nepilnamečiai. Anketavimo metodais gauti duomenys atskleidžia, jog nepilnamečių ir jaunuolių prisipažinimo dažnis yra panašus, prisipažinimui turi įtakos nusikaltimo motyvacijos motyvai bei vidinės darnos stiprumas. Šis darbas atskleidžia nepilnamečių ir jaunuolių prisipažinimo... [toliau žr. visą tekstą] / This master paper primarily deals with the confession of under-aged and young adults, which was research from legal and criminological aspects. Although, it could be stated, that psychological aspects as well as the connection with the sense of coherence and motivation for crime commitment, are none the less important. It could only be possible to avoid the manipulation of evidence and inner as well as outer pressure during the interrogation, if psychological aspects of under-aged and your adults are well understood. Other important indices in the process of confession are the strength of sense of coherence and crime motivation factors. During the research it was determined to find out what are the major specifications of confession of under-aged and young adults and the correlation between this factor, crime motivation and sense of coherence; to analyze scientific psychological literature regarding frequency of the confession of juveniles; to determine the inner correlation between these factors; to perform the statistical analysis of suspects, who are under-aged and young adults; and to make practical recommendations. During the research we analyzed 83 research subjects, who were under-aged and young adults, and whose information was found in the suspect books at Vilnius District Correction Inspection, The Prison Department under The Ministry of Justice of the Republic of Lithuania and The Lukiskes Remand Prison. Using the methods of questionnaire, we found out the... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos moksleivių nusikalstamumo prevencijos problemos. Darbo tikslai yra ištirti moksleivių nusikalstamumo reiškinį, prevencijos sistemą, suformuluoti moksliškai pagrįstas moksleivių nusikalstamumo prevencijos rekomendacijas, išskirti problemas, dėl kurių rekomendacijas įgyvendinti gali būti sudėtinga. Šio tikslo siekiama analizuojant registruoto moksleivių nusikalstamumo būklę, struktūrą ir dinamiką, įvertinant latentinį moksleivių nusikalstamumą, atskleidžiant veiksnius, sąlygojančius moksleivių nusikaltimus, ieškant būdų skirtų atitinkamiems veiksniams neutralizuoti. Įvairių statistinių bei mokslinių tyrimų duomenų, įstatymų bei mokslinės doktrinos analizė padėjo atpažinti ir išsiaiškinti pagrindines problemas, kurios sudaro kliūtis veiksmingai moksleivių nusikaltimų prevencijai. Pagrindines problemos yra: 1) įstatymų tarpusavio nesuderinamumas ir spragos, kaip antai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros bei Socialinių paslaugų įstatymų neatitikimai; 2) psichosocialinio išsilavinimo specialistų stoka; 3) sisteminiai trūkumai, pavyzdžiui, socialinės pagalbos funkcijų perdavimas Švietimo ministerijai, nevyriausybinių organizacijų vaidmens neapibrėžimas vaiko (re)socializacijos procese, nepakankamas ir nenuolatinis NVO rėmimas; 4) visuomenėje paplitę stereotipai, susiję su delinkventinio elgesio vaikų marginalizavimu ir nesugebėjimu (nemokėjimu) su jais elgtis, dichotomišku lyčių vaidmens supratimu, psichosocialinės pagalbos nuvertinimu. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the problems of schoolchildren crime prevention are analyzed. The main goals of this work are to study the phenomenon of criminality and the system of its prevention, formulate scientific recommendations, and present the problems that burden said recommendations. Thus the level, structure and dynamics of registered crime as well as latent criminality are analyzed. The factors that condition crime are analyzed and the means devoted to neutralize said factors are searched. The analysis of various statistical and scientific data, as well as precedents and doctrine let to recognize and discover the problems, which burden effective crime prevention. The main problems are: 1) lack of specialists with psychosocial education; 2) incompatibility of legal acts; 3) systematic shortages, such as the confusion of social protection and education functions, insufficient support of NGO; 4) the spread stereotypes, related with the marginalization of delinquents, the conception of dychotomic role of sexes and the depreciation of psychosocial help. Thus it is recommended to change problematic laws and to prepare the new ones, increase the number of specialists with psychosocial education, continually support NGO, organize special seminars and enlighten the society in order to blow about stereotypes.

K.Bauža magistriniame darbe „Nepilnamečių globa (rūpyba) kaip alternatyvi auklėjimo bei priežiūros forma“ nagrinėja nepilnamečių globos (rūpybos) institutų sampratą įvairiais aspektais, pateikia vertinimą, kodėl tai yra svarbu nustatant nepilnamečių globą (rūpybą). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuris reglamentuoja nepilnamečių globos (rūpybos) nustatymo ir pasibaigimo pagrindus, steigimo, įgyvendinimo principus, naudojama nepilnamečio ir vaiko sąvokos. Autorius atskleisdamas šių sąvokų sampratas tuo pačiu atskleidžia ir CK 3 knygos 18 skyriaus teisės normų reguliavimo apimtį. Per paskutinius du dešimtmečius į Lietuvos nacionalinę teisę buvo perkelta daug tarptautinių teisės reikalavimų. Įgyvendinant nepilnamečių globą (rūpybą) praktikoje siekiama perkelti Europos šalių patirtį, vadovaujamasi Europos žmogaus teisių teismo spendimuose atskleista principų samprata. Autorius išnagrinėjo darbe tėvų valdžios apribojimo pagrindus bei valstybės intervencijos ir šeimos autonomijos santykį, nepilnamečių globos (rūpybos) pagrindus ir atskleidžia valstybės subsidiarią pareigą vaiko teisių apsaugoje, įvertina ar teisiškai pateisinami tokie veiksmai, ar tinkamai sukurtos teisinės prielaidos nepilnamečių globos (rūpybos) steigimui bei įgyvendinimui. Nagrinėdamas nepilnamečių globos (rūpybos) principų sampratą autorius atskleidžia nemažai praktikoje esančių problemų, susijusių tiek su teisiniu reglamentavimu, tiek su valstybės vykdoma politika vaiko teisių apsaugoje, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / CHILD GUARDIANSHIP (CURATORSHIP) AS AN ALTERNATIVE FORM OF CHILD CARE AND UPBRINGING SUMMARY In the MA thesis Child Guardianship (Curatorship) as an Alternative Form of Child Care and Upbringing, K. Bauža analyses the concept of child guardianship (curatorship) institutions from various aspects, provides an assessment why it is so important in defining the guardianship (curatorship) of a child. Concepts of a child and a minor are used in the Civil Code of the Republic of Lithuania, which regulates the basis for the allocation and termination of child guardianship (curatorship), establishment and implementation principles. Disclosing the definitions of these concepts the author also discusses the regulation volume of legal standards defined in Book 3, Chapter 18 of the Civil Code. During the last two decides many international legal requirements were transferred to the national law of Lithuania. Implementation of child guardianship (curatorship) in practice is carried out in order to transfer the experience of the European countries following the concept of principles disclosed in decisions of the European Court of Human Rights. The author analyses in the thesis the basis of parent authority limitation and the interface between government intervention and the autonomy of the family, the basis of minor guardianship (curatorship) and discloses the subsidiary duty of the government in the defence of children rights, assesses if such actions are legally authorized, if legal... [to full text]

Darbe nagrinėjamas riboto pakaltinamumo institutas Lietuvos Respublikos baudžiamojoje teisėje: jo istorinė raida, atsiradimo ypatumai, turinys bei reikšmė, taip pat nustatymo klausimai bei problemos. Kadangi šis institutas pakankamai platus ir apima ne vien jo turinį sudarančius kriterijus ir jų požymius, tačiau ir apibrėžia asmenų baudžiamąją atsakomybę bei numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio ar medicinos prievartos priemones, apsiribota tyrinėjamo objekto nagrinėjimu Lietuvos baudžiamojoje teisėje, trumpai apžvelgiant kitose valstybėse įtvirtintus panašius institutus. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas riboto pakaltinamumo turinį sudarančių medicininio ir juridinio kriterijų atskleidimui, jų nustatymo ypatumams ir būdams, aptariami dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai, lemiantys minėtų kriterijų nustatymą. Be to, nagrinėjamas riboto pakaltinamumo ir amžiaus santykis, socialinio nebrandumo priskyrimas riboto pakaltinamumo medicininiam kriterijui, atskirai aptariamos afekto ir pogimdyvinė psichofiziologinė būsenos, jų santykis su ribotu pakaltinamumu bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintos, su minėtomis būsenomis siejamos nusikalstamos veikos. Lietuvos baudžiamojoje teisėje riboto pakaltinamumo institutas pakankamai „jaunas,“ todėl jo taikymo praktika vis dar formuojasi. Remiantis Lietuvos teismų praktika, darbe stengtasi iškelti minėto instituto taikyme bei reglamentavime pastebėtas problemas, pasiūlyti jų sprendimo variantus. / This article analyses diminished capacity in Lithuanian penal law: its historical development, peculiarities of instilment, its content, its importance, also questions of its evaluation and occurring problems. Whereas the institution of diminished capacity is quite wide, it includes not only its content, content’s criteria ant their features, but it also determines criminal liability of an individual, foresees the application of punitive and forced medical measures, therefore in this article diminished capacity is analyzed within limits of Lithuanian penal law, with brief overlook of similar institutions implemented in penal law of other countries. Special attention is paid to the medical and juridical criteria of the content of diminished capacity, the disclosure of their content, peculiarities and means of their evaluation. Due to that most common mental affections that determine the measurement of above-mentioned criteria are discussed. Moreover the relation of age and diminished capacity and attribution of social immaturity to the medical criterion are researched. Apart of all mentioned above, diminished capacity relations with the state of affect and special postnatal state of women is analyzed likewise crimes associated with aforesaid states are also scrutinized. The institution of diminished capacity in Lithuanian penal law is quite „young“ therefore its practice of its implementation is still shaped. Also, according to the practise of Lithuanian courts, the main... [to full text]

Juvenile delinquency is a negative phenomenon in every society. To limit this phenomenon many scientific theories are created, various institutions are established, that make the system solid and that induce socially acceptable juvenile activity, limiting and smothering socially unacceptable behavior. When the republic of Lithuania was reconstituted, the juvenile orienting system is created again, the most effective forms are looked for. As not much time has passed after the independence was gained, many gaps in the system of juvenile delinquency prevention can be found. For the successful resolution of prevention problems we need a coordinated and systemized activity of all institutions and organizations, just like a firm legal basis. To organize a solid activity of all institutions we first of all need objective, reliable and exhaustive information, common standpoints to the reasons of juvenile delinquency and the possibilities of the suppression. So it is very important to know the standpoints to the reasons and prevention of juvenile delinquency of the people who do the educational, stimulating, upbringing, supporting and preventive work with children. The teacher’s activity, which should turn the process of child’s socialization to the direction of profit, first of all must be based on the interests of a child. This means that the most important thing is to recognize and realize the child’s problems, seeking to eliminate them or to alleviate their influence, and to... [to full text]

The Lithuanian and foreign scientists state that media makes a huge impact to the opinion and habits of a society. Television provides the information in various formats using dynamic ways with special effects, which attract the attention of children. Thus television can be considered as most powerful and influential type of media affecting the behaviour of children and their social perceptions. This paper raises new a new problem such as lack of complex researches of media programs content and how they affect children’s behaviour and social perceptions. This area of research still needs more in depth studies because many scientist’s researches show the existence of a connection between violence seen on TV and aggressive behaviour however there have not been proved that particularly violence on TV has the most influence to the social skills development of teenagers. The research of legal basis has proved that broadcasters still can easily broadcast the TV programmes with violent acts in the prime time. The research of scientific literature discovered that violent TV shows have influence to psychological and physiological development of teenagers, their achievements in learning process. The research done by the author of this paper herself showed that half of 12-16 years old children spend 3 or more hours daily watching TV. According to the research done by the author, children who experience positive emotions watching violence on TV behaves more aggressively in their social... [to full text]

Vaikų ir paauglių nusikalstamumas yra viena aštriausių Lietuvos visuomenės problemų. Didžiausia dalis nepilnamečių teisėtvarkos pažeidėjų - 16-17 metų paaugliai; daugelis jų dar iki baudžiamosios atsakomybės amžiaus (14 m.) buvo padarę teisėtvarkos pažeidimų. Apie žalingų įpročių paplitimą Lietuvos įkalinimo įstaigose tarp suaugusiųjų nuteistųjų pastaraisiais metais mokslinių tyrimų padaugėjo. Tuo tarpu apie nepilnamečių nuteistųjų gyvenseną tokių tyrimų yra labai mažai. Tai apsprendė mūsų darbo tikslą. Darbo tikslas – įvertinti nuteistųjų nepilnamečių požiūrį į savo sveikatą ir nustatyti jų gyvensenos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kai kuriuos psichosocialinius nepilnamečių nuteistųjų ypatumus. 2. Apibūdinti subjektyvią nuteistųjų nepilnamečių sveikatos būklę. 3. Išnagrinėti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo) paplitimą tarp nuteistųjų nepilnamečių. 4. Nustatyti nuteistųjų nepilnamečių kai kurių žalingų įpročių paplitimo sąsajas. Tyrimo metodika ir apimtis: Apklausa buvo vykdoma 2007 m. sausio – gegužės mėnesių laikotarpyje Kauno pataisos namuose – tardymo izoliatoriuje. Tyrimo metu buvo apklausti visi 128 nuteistieji. Atliktas paplitimo tyrimas. Tyrimui buvo pasirinkta magistrantės parengta anoniminė anketa, kurią sudarė 55 klausimai. Statistiniai duomenų analizei buvo naudojamas programinis statistinių duomenų paketas „SPSS 11.0 for Windows“. “. Duomenų skirtumų patikimumas nustatytas pagal &#967;2 kriterijų. Statistinio... [toliau žr. visą tekstą] / Delinquency of children and teenagers is one of sharpest problems in Lithuanian society. Juvenile law violators very often are teenagers of 16-17 years; most of them violated law even before punitive responsibility (14 years). Researches on addictions in Lithuanian jails recently multiplied. Meanwhile researches on juvenile convicts’ lifestyle are unimportant. This occasion determined purpose of our work. Purpose of work – evaluate opinion of juvenile convicts on their health and identify peculiarities of their lifestyle. Goals of work: 1. Identify some psychosocial peculiarities of juvenile convicts. 2. Describe subjective health state of convicted juveniles. 3. Explore proliferation of addictions (smoking, drinking, drugs using) among juvenile convicts. 4. Identify correlation of some addictions among juvenile convicts. Research modes and scope: Survey was carried out during January-May, 2007 in Kaunas penitentiary – in probation ward. All 128 convicts were interviewed during survey. Proliferation research was carried out. Anonymous questionnaire of 55 questions, prepared by postgraduate, was chosen for this research. Statistic data package SPSS 11.0 for Windows was used for data evaluation. Credibility of data differences was identified by x2 criteria. Level of statistic significance was p< 0.05. When credible observation number was less than 5, precise (Fischer’s) test was counted additionally. Non-parameteric comparison test (Mann and Whitney U test) was applied for two... [to full text]

Šeima – svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti ir vystytis. Tai yra pirmoji aplinka, perteikianti tam tikrus elgesio modelius, kuriuos įsisąmonina ir perima vaikas. Pripažįstama, kad šeimoje formuojasi ne tik socialus, bet ir asocialus vaikų elgesys, kuris yra smerkiamas, nepriimtinas ir traktuojamas kaip deviantinis. Šeimoje yra gana daug nepalankių asmenybės formavimosi sąlygų. Tenka pripažinti, kad nepilnamečių deviantinio elgesio formavimuisi turi įtakos šeimos tipas ir aplinka. Išsiaiškinta, kad nepriimtinu elgesiu pasižymintys vaikai yra ne tik iš socialinės rizikos, nedarnių bei struktūriškai nepilnų šeimų, bet ir iš darnių bei emigrantų šeimų, kurios Lietuvoje yra pakankamai mažai tyrinėtos. Nepageidaujamas vaikų elgesys gali atsirasti ir dėl tėvų auklėjimo klaidų. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, bausmių pobūdis bei jų griežtumas, netinkama vaikų elgesio kontrolė ir priežiūra neabejotinai sąlygoja deviantinio elgesio formavimąsi. Akivaizdu, kad kuo daugiau nepalankių veiksnių vienu metu veikia vaiko asmenybę, tuo didesnė elgesio nukrypimų tikimybė. Todėl savaime suprantama, kad deviantinio elgesio pamatas yra šeima, prie kurio vėliau prisijungia mokykla, draugai, žiniasklaida ir kt. Magistro baigiamajame darbe, remiantis moksline literatūra, Lietuvos teisės aktais, statistikos bei ESPAD tyrimų duomenimis, supažindinama su deviantinio elgesio samprata, pateikiama nepilnamečių deviantinio elgesio apraiškos Lietuvos visuomenėje bei išanalizuojama... [toliau žr. visą tekstą] / Family is the most important environment for the successful growth and development of the child. It is the first environment transmitting particular behaviour models which the child assimilates and takes over. It is accepted that family influences not only social behaviour but asocial one as well, which is denounced, unacceptable and treated as deviant. There are distinguished a lot of unfavourable personality development conditions in the family. It must be admitted that the type and environment of the family may influence the formation of the teenagers’ deviant behaviour. It was ascertained that children whose behaviour is unacceptable commonly come from asocial, problematic, disharmonious and not full in structure families. Also it should be admitted that the formation of deviant personality is influenced by the family of emigrants, but there are few analyses in this sphere in Lithuania. Unwanted behaviour may also appear because of the parents’ upbringing mistakes. The formation of deviant behaviour is influenced by the relationships between parents and children, the kind of punishment and its severity, inappropriate control of child’s behaviour. It is obvious that the more unfavourable factors influence the child’s personality at one time; the bigger chance of the deviant behaviour appears. Consequently, the basis of the deviant behaviour comes from the family, and later this behaviour is influenced by school, friends, mass media and etc. In this final master’s work with... [to full text]

Nepilnamečių nusikalstamumo lygis daugelyje šalių yra pakankamai aukštas, todėl ši problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek kitose užsienio šalyse. Dėmesys, kurį Europos visuomenė teikia jaunimo nusikalstamumui, reiškia, kad turi būti rastos veiksmingos reagavimo priemonės, paremtos trimis principais – prevencija, baudžiamosiomis auklėjamosiomis priemonėmis ir nepilnamečių bei jaunų pažeidėjų socialine integracija ar reintegracija. Magistro darbe pasitelkiant įvairius mokslinius metodus siekiama atskleisti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir pagrindinius principus, priežastis, kas sąlygojo ypatingą teisinį reguliavimą, palyginti Lietuvos ir įvairių šalių baudžiamuosius įstatymus, reglamentuojančius nepilnamečių justiciją, išnagrinėti nepilnamečiams taikomų baudžiamųjų teisinių sankcijų paskirtį, bausmės ir auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo ypatumus. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra išimtinė. Šis išskirtinumas siejamas su visapusiškais jų amžiaus, fiziniais ir psichiniais ypatumais, dėl kurių paaugliams ne visuomet būtina taikyti pačias griežčiausias baudžiamojo poveikio priemones. Kiekvienas konkretus atvejis, svarstant nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti individualizuotas ir iš pradžių pagal galimybes turi būti taikomos alternatyvios, pagalbą teikiančios poveikio priemonės. Daugelyje šalių vyksta baudžiamųjų sankcijų nepilnamečiams ir visos nepilnamečių baudžiamosios justicijos išskyrimas, pirmiausiai pabrėžiant jos... [toliau žr. visą tekstą] / The rate of juvenile delinquency is fairly high, therefore this problem is topical in Lithuania as well as in other countries. The attention European society pays to juvenile delinquency leads to the effective means of response based on three principles – prevention, punitive measures of education and social integration and reintegration of juvenile offenders. The purpose of this Master degree paper is to initiate the peculiarities of criminal responsibility of juveniles and display the main principles and reasons, which condition specific juridical regulation, to compare Lithuanian and foreign criminal law that regulates the juvenile justice, to analyze the purpose of punitive legal sanctions applied to juveniles, to study the peculiarities of prescription of penalty and educational sanctions. To execute the purpose different scientific methods will be invoked. Criminal responsibility of juvenile is exceptional. This oneness is related to versatile singularities of their age, physical and mental health. Regarding these singularities, harsh punishment is not always necessary applied to juveniles. Considering questions of criminal responsibility, every particular case needs to be individualized and firstly the alternative sanctions that provide help and assistance should be applied. Many countries accentuate the punitive sanctions for juveniles and the entire justice of criminal responsibility of juveniles. The specific educational nature is amplified. Educational and not... [to full text]