Šiame darbe analizuojamos moksleivių nusikalstamumo prevencijos problemos. Darbo tikslai yra ištirti moksleivių nusikalstamumo reiškinį, prevencijos sistemą, suformuluoti moksliškai pagrįstas moksleivių nusikalstamumo prevencijos rekomendacijas, išskirti problemas, dėl kurių rekomendacijas įgyvendinti gali būti sudėtinga. Šio tikslo siekiama analizuojant registruoto moksleivių nusikalstamumo būklę, struktūrą ir dinamiką, įvertinant latentinį moksleivių nusikalstamumą, atskleidžiant veiksnius, sąlygojančius moksleivių nusikaltimus, ieškant būdų skirtų atitinkamiems veiksniams neutralizuoti. Įvairių statistinių bei mokslinių tyrimų duomenų, įstatymų bei mokslinės doktrinos analizė padėjo atpažinti ir išsiaiškinti pagrindines problemas, kurios sudaro kliūtis veiksmingai moksleivių nusikaltimų prevencijai. Pagrindines problemos yra: 1) įstatymų tarpusavio nesuderinamumas ir spragos, kaip antai Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros bei Socialinių paslaugų įstatymų neatitikimai; 2) psichosocialinio išsilavinimo specialistų stoka; 3) sisteminiai trūkumai, pavyzdžiui, socialinės pagalbos funkcijų perdavimas Švietimo ministerijai, nevyriausybinių organizacijų vaidmens neapibrėžimas vaiko (re)socializacijos procese, nepakankamas ir nenuolatinis NVO rėmimas; 4) visuomenėje paplitę stereotipai, susiję su delinkventinio elgesio vaikų marginalizavimu ir nesugebėjimu (nemokėjimu) su jais elgtis, dichotomišku lyčių vaidmens supratimu, psichosocialinės pagalbos nuvertinimu. Todėl... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the problems of schoolchildren crime prevention are analyzed. The main goals of this work are to study the phenomenon of criminality and the system of its prevention, formulate scientific recommendations, and present the problems that burden said recommendations. Thus the level, structure and dynamics of registered crime as well as latent criminality are analyzed. The factors that condition crime are analyzed and the means devoted to neutralize said factors are searched. The analysis of various statistical and scientific data, as well as precedents and doctrine let to recognize and discover the problems, which burden effective crime prevention. The main problems are: 1) lack of specialists with psychosocial education; 2) incompatibility of legal acts; 3) systematic shortages, such as the confusion of social protection and education functions, insufficient support of NGO; 4) the spread stereotypes, related with the marginalization of delinquents, the conception of dychotomic role of sexes and the depreciation of psychosocial help. Thus it is recommended to change problematic laws and to prepare the new ones, increase the number of specialists with psychosocial education, continually support NGO, organize special seminars and enlighten the society in order to blow about stereotypes.

Oficialiai pateikiama kriminalinė statistika neatspindi realaus nusikalstamumo, o tik tas nusikalstamas veikas, kurios yra žinomos teisėsaugos institucijoms, užregistruojamos. Norint imtis atitinkamų prevencijos ir kontrolės priemonių, efektyviai panaudoti išteklius nusikalstamumo mažinimui, būtina analizuoti ne tik oficialius duomenis, bet ir įvertinti latentinę nusikalstamumo dalį. Šiame darbe analizuojamas latentinis nusikalstamumas ir jo tyrimo galimybės. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje atlikta skirtingų autorių latentinio nusikalstamumo sampratos analizė, pateiktas registruoto ir latentinio nusikalstamumo neatitikimo santykis, apžvelgtos latentinio nusikalstamumo rūšys, išskiriant kiekvienos rūšies svarbiausius bruožus. Antrame šio darbo skyriuje pateikti latentinį nusikalstamumą lemiantys veiksniai. Veiksniai suskirstyti į keturias grupes, pagal nusikalstamos veikos latentiškumą lemiančius asmenis, t. y. išskirti latentiškumo veiksniai priklausantys nuo aukos, kaltininko, liudytojo, teisėsaugos institucijų. Trečiame skyriuje nurodyti latentinio nusikalstamumo įvertinimo būdai, pateikti latentinio nuskalstamumo įvertinimo būdų privalumai ir trūkumai. Pateikti atliktos viktimologinės studentų apklausos duomenys. / Officially presented crime statistics does not represent all criminality. It shows only criminal offenses that are known by law enforcement and are recorded. Additionally to analysis of unofficial data it is needed to assess latent crime to use resources effectively and take adequate preventive and control measures. In this study it is analyzed latent crime and its research opportunities. Work consists of three chapters: First one includes analysis of understanding of latent crime by various writers. Estimated recorded and latent crime ratio. Reviewed latent crime types and indicated main characteristic details. In the second chapter it is presented latent crime factors which are divided in to four branches according to individuals: victims, offenders, witnesses, law enforcement. In the third chapter it is described assessment methods of latent crime and reviewed advantages and disadvantages of assessment methods. This chapter includes summarized results of victimological survey of students.