Bakalauro darbe analizuojamas mikčiojimas ir jo įveikimo galimybės. Taikant atvejo analizės metodą per naratyvo strategiją, atliekamas įvykusio fakto kokybinis tyrimas. Tyrimo tikslas - atskleisti mikčiojimo įveikimo galimybes. Tyrime dalyvavo 14 respondentų, 1 mikčiojantysis ir jo mama. Darbas buvo atliktas 2013 - 2014 metų gruodžio – sausio mėnesį Klaipėdos mieste. Pradžioje pateiktas tiriamojo apibūdinimas, kuris remiasi medicininės kortelės duomenimis ir mamos prisiminimais. Anketinės apklausos metodu tirta, kaip pedagogai, mikčiojančiojo draugai ir kiti aplinkiniai žmonės reagavo į mikčiojimą ir kokius pagalbos metodus ir būdus jie taikė siekiant padėti mikčiojančiajam mažinti įtampą ir kalbėjimo baimę. Interviu, tiriamuoju metodu siekta ištirti jo asmeninius išgyvenimus dėl mikčiojimo bei sužinoti, kokius metodus ir būdus jis taikydavo įveikiant savo sutrikimą. Tyrimu nustatyta, kad pats tiriamasis ir jo šeima aktyviai ieškojo galimybių įveikti mikčiojimą. Taikant įvairius medicininės, logopedinės pagalbos metodus bei sportą, jaunuoliui pavyko įveikti sutrikimą. Pedagogai, draugai ir kiti aplinkiniai žmonės palaikydavo tiriamąjį bei suteikdavo jam kompetentingą pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad mikčiojimo įveikimą lėmė tam tikri tiriamojo charakterio bruožai, sportas, amžius bei visų aplinkinių žmonių, kaip sistemos, palaikymas ir pagalba. / Final Bachelor degree paper analyses stuttering and ways to overcome this speech disorder. Qualitative research study of accomplished fact is conducted by implementing case analysis method through narrative strategies. Aim of the research study is to distinguish possibilities of overcoming stuttering. 14 respondents, 1 stuttering person and his mother had participated in the research study which was conducted during December 2013 – January 2014 in Klaipeda. Initially, a description of the respondent based on his medical history and recollections of his mother. The survey helped analyse how pedagogues, friends of the stuttering person and surrounding people reacted to the stuttering and what ways and methods they applied in order to help the stutterer reduce tension and overcome the fear to speak. The interview with the stutterer was intended to analyse his personal experience and identify self-therapy methods he applied. The research study showed that the respondent and his family actively searched for ways to overcome stuttering. This young man was able to overcome stuttering with the help of medical and speech therapy methods and sports. His pedagogues and friends were very supportive and ready to help. Results of the research study showed that the respondent overcame stuttering due to his certain personality features, sports, age and support of people that surrounded him.

Sudėtinga mikčiojimo dinamika, skirtingas šio sutrikimo poveikis komunikacijai ir socialiniam dalyvavimui, aktualizuoja individualius mikčiojančio asmens poreikius atitinkančių pagalbos būdų ir jų derinimo galimybių, aktyvaus mikčiojančiojo ir jo šeimos narių dalyvavimo ugdymo(si) procese, logopedų kompetencijos tobulinimo, mokslinį diskursą. Naujos švietimo politikos, inkliuzinio ugdymo realybės kontekste, išryškėja teorinio ir metodinio pobūdžio, pagalbos mikčiojantiems vaikams, probleminiai klausimai. Disertaciniame tyrime siekiama išsiaiškinti kaip derinami skirtingi logopedinės pagalbos būdai, atsižvelgiant į individualius mikčiojančių moksleivių poreikius, emocinius, kognityvinius ir socialinius mikčiojimo struktūros komponentus, kaip teikiamos pagalbos veiksmingumą vertina ugdymo(si) proceso dalyviai, kuo pasižymi logopedinė pagalba mikčiojantiems moksleiviams taikant į vaiką orientuoto ugdymo principus. Remiantis mikčiojančių moksleivių jų tėvų, logopedų, mokytojų nuomone ir patirtimi, atskleidžiama iki šiol netyrinėta logopedinės pagalbos mikčiojantiems moksleiviams situacija Lietuvoje, apibrėžiami mikčiojimo įveikimo būdai ir metodinės kryptys, identifikuojami teorijos ir logopedinės praktikos prieštaravimai. Atlikto tyrimo tikslas – teorinėmis prielaidomis bei empirinio tyrimo rezultatais sukonstruoti į vaiką orientuoto ugdymo principais grįstą logopedinės pagalbos mikčiojantiesiems modelį, kuris padėtų plėtoti edukacinį teikiamos pagalbos veiksmingumą. / Statistical data shows that adults who stutter constitute 1% and children who stutter from 4–5% of the population. Stuttering therapy is based on the principles of a system of development in relation to other psychological processes, a holistic approach where individual features are emphasized. Thesis research is based on social constructivism, social participation, empowerment theories and child centered educational paradigm. Research aim – to design a model of therapy to pupils who stutter based on child centered educational paradigm. This research (theoretical analysis of stuttering therapy for the pupils who stutter and empirical research, appended with a discussion of foreign scientists) underlined a few essential conclusions, useful while solving problems related to the education of the pupils who stutter, and the potential of implementation of stuttering therapy based on child-oriented educational principles.

Tyrime dalyvavo 74 Lietuvoje gyvenantys mikčiojantys asmenys nuo 17 iki 58 metų amžiaus (iš jų 38 vyrai ir 36 moterys) ir 74 nemikčiojantys asmenys nuo 18 iki 51 metų (37 vyrai ir 37 moterys). Tiriamiesiems pateikta interneto svetainėje patalpinta apklausa, susidedanti iš diferencinio vienišumo klausimyno, socialinio aprūpinimo klausimyno ir nerimo socialinėse interakcijose klausimyno. Taip pat pateikta socialinių-demografinių klausimų. Gauti rezultatai rodo, jog vieniši mikčiojantys asmenys jaučia daugiau socialinio nerimo ir gauna mažiau socialinio palaikymo, lyginant su nevienišais mikčiojančiais asmenimis. Be to, vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys daugiau socialinio palaikymo, jaučia mažiau socialinio nerimo negu vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys mažiau socialinio palaikymo. Taip pat apskaičiuota, jog apskritai mikčiojančiojo amžius neturi sąsajos su jo gaunamu socialiniu palaikymu, tačiau kuo vyresnis yra mikčiojantis asmuo, tuo mažiau jis jausis socialiai integruotas, ir atvirkščiai. Tyrimo rezultatai rodo, jog mikčiojančiųjų vienišumą paaiškina mažas socialinis palaikymas ir didelis socialinis nerimas, o socialinį nerimą paaiškina stipresnis mikčiojimas. / 74 stuterrers currently residing in Lithuania, aged 17-58, (38 men and 36 women) and 74 non-stutterers, also currently residing in Lithuania, aged 18-51 (37 men and 37 women), took part in the research. The respondents filled out an online survey consisting of the Differential Loneliness Scale, the Social Provisions Scale and the Social Interaction Anxiety Scale. Some sociodemographic questions were also included in the survey. The results show that lonely stuttering adults had higher levels of social anxiety and received less social support than their less lonely counterparts. Also, lonely stuttering adults who received more social support had lower levels of social anxiety than lonely stuttering adults who received less social support. It was also calculated that the stutterer‘s age does not have any direct linkage to their level of received social support, however, the older a stutterer gets, the less socially integrated he or she will feel. The results also show that the stutterers‘ loneliness was buffered by higher levels of social support and negatively affected by higher levels of social anxiety. Moreover, social anxiety was shown to be negatively affected by more severe stuttering.