Tyrime dalyvavo 74 Lietuvoje gyvenantys mikčiojantys asmenys nuo 17 iki 58 metų amžiaus (iš jų 38 vyrai ir 36 moterys) ir 74 nemikčiojantys asmenys nuo 18 iki 51 metų (37 vyrai ir 37 moterys). Tiriamiesiems pateikta interneto svetainėje patalpinta apklausa, susidedanti iš diferencinio vienišumo klausimyno, socialinio aprūpinimo klausimyno ir nerimo socialinėse interakcijose klausimyno. Taip pat pateikta socialinių-demografinių klausimų. Gauti rezultatai rodo, jog vieniši mikčiojantys asmenys jaučia daugiau socialinio nerimo ir gauna mažiau socialinio palaikymo, lyginant su nevienišais mikčiojančiais asmenimis. Be to, vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys daugiau socialinio palaikymo, jaučia mažiau socialinio nerimo negu vieniši mikčiojantys asmenys, gaunantys mažiau socialinio palaikymo. Taip pat apskaičiuota, jog apskritai mikčiojančiojo amžius neturi sąsajos su jo gaunamu socialiniu palaikymu, tačiau kuo vyresnis yra mikčiojantis asmuo, tuo mažiau jis jausis socialiai integruotas, ir atvirkščiai. Tyrimo rezultatai rodo, jog mikčiojančiųjų vienišumą paaiškina mažas socialinis palaikymas ir didelis socialinis nerimas, o socialinį nerimą paaiškina stipresnis mikčiojimas. / 74 stuterrers currently residing in Lithuania, aged 17-58, (38 men and 36 women) and 74 non-stutterers, also currently residing in Lithuania, aged 18-51 (37 men and 37 women), took part in the research. The respondents filled out an online survey consisting of the Differential Loneliness Scale, the Social Provisions Scale and the Social Interaction Anxiety Scale. Some sociodemographic questions were also included in the survey. The results show that lonely stuttering adults had higher levels of social anxiety and received less social support than their less lonely counterparts. Also, lonely stuttering adults who received more social support had lower levels of social anxiety than lonely stuttering adults who received less social support. It was also calculated that the stutterer‘s age does not have any direct linkage to their level of received social support, however, the older a stutterer gets, the less socially integrated he or she will feel. The results also show that the stutterers‘ loneliness was buffered by higher levels of social support and negatively affected by higher levels of social anxiety. Moreover, social anxiety was shown to be negatively affected by more severe stuttering.

Tyrimo objektas: mokinių pasitikėjimas savimi, socialinis nerimas, ir savęs vertinimas. Tyrimo tikslas: atskleisti viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo ir savęs vertinimo ypatumus. Hipotezė: viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo lygis skiriasi lyties aspektu, pagal amžių bei pagal tai kokioje mokykloje mokosi: miesto ar rajono. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti viduriniojo mokyklinio amžiaus mokinių bendrą pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį; 2. Palyginti tiriamųjų pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį lyties aspektu; 3. Palyginti miesto ir rajono mokyklų mokinių pasitikėjimo savimi, socialinio nerimo ir savęs vertinimo lygius; 4. Palyginti pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo ir socialinio nerimo lygį atsižvelgiant į jų amžių. Tiriamieji: 113 penktos ir aštuntos klasių Kauno miesto ir Kauno rajono mokykloje. Tyrimo metodai: Literatūros analizė, anketinė apklausa ir matematinė statistika. Išvados: 1. Nustatyta, kad didžioji dalis apklaustųjų pasižymėjo vidutiniu pasitikėjimo savimi lygiu, kas rodo, kad daugumos apklaustų pasitikėjimas savimi yra optimalus, neperdėtas. Žemu savęs vertinimo lygiu pasižymėjo daugiau nei penktadalis apklaustųjų, o dešimtadalis save vertina aukštu savęs vertinimo lygiu. Taipogi pastebėta, kad 36 proc. respondentų patiria aukštą arba vidutinį socialinio nerimo lygį, likę 64 proc. patiria arba žemą, arba iš vis... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: the self-confidence, social anxiety and self-esteem of middle school age pupil. Aim of research: reveal peculiarity the self-confidence, social anxiety and self-esteem of middle school age pupil. Hypothesis: the self-confidence, social anxiety and self-esteem levels of middle school age pupil are different by sex, by age and by school in which they study: city or district school. The goals of research: 1. Examine self-confidence, self-esteem and social anxiety level of middle school age pupil. 2. To compare subject’s self-confidence, social anxiety and self-esteem by sex. 3. To compare subject’s self-confidence, social anxiety and self-esteem by school in which they study. 4. To compare subjects’ self-confidence, social anxiety and self-esteem by age. Subjects of research: There were interviewed 113 fifth and eighth grade students in Kaunas and Kaunas district school. Methods of research: Analysis of literary sources; interview by questioner; Conclusions: 1. It was found that the majority of the respondents characterized the medium confidence level, indicating that the majority of respondent’s self-confidence is the optimal. Low level of self-assessment was characterized by more than one-fifth of respondents, while the self-tenth of a high level of self-assessment. We also observed that 36 percent. Respondent’s experiencing high or medium levels of social anxiety, the remaining 64 percent are, or low, or do not suffer from social anxiety is. 2. It is... [to full text]

Darbo objektas: Ryšys tarp laisvalaikiu besimankštinančių asmenų kūno masę keičiančių maisto papildų vartojimo, mankštinimosi motyvacijos ir nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo. Tyrimo problema: Yra atlikta daug tyrimų, kurie analizuoja maisto papildų paplitimą tarp paauglių ir studentų, tačiau trūksta tyrimų su laisvalaikiu besimankštinančiais sporto ar sveikatingumo centruose suaugusiais. Nėra atlikta tyrimų, kurie ieškotų ryšių tarp laisvalaikiu besimankštinančių suaugusiųjų maisto papildų vartojimo, motyvacinių mechanizmų ir nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo lyties ir amžiaus aspektu. Tikslas: Nustatyti ryšį tarp mankštinimosi motyvacijos, nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo bei kūno masę keičiančių maisto papildų vartojimo dažnio sveikatingumo centruose besimankštinančių imtyje. Uždaviniai: 1. Nustatyti mankštinimosi motyvaciją, nerimą dėl socialinio išvaizdos priėmimo bei maisto papildų vartojimo dažnį lyties ir amžiaus grupėse tarp sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų. 2. Nustatyti ryšį tarp mankštinimosi motyvacijos, nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo bei maisto papildų vartojimo lyties ir amžiaus grupėse tarp sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų. 3. Nustatyti, kurie kintamieji reikšmingai prognozuoja kūno masę keičiančių maisto papildų vartojimą lyties ir amžiaus aspektais. Hipotezės: 1. Išorinė motyvacija yra susijusi su dažnesniu kūno masę keičiančių papildų vartojimu. 2. Didesnis nerimas dėl socialinio... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the study: relation between exercise motivation of people who exercise in the wellness centers, social physic anxiety and the use of supplements that change body. Research problem: There are many researches on the use of dietary supplement in the teenagers and students groups; however, few of them are carried out in the adults groups, which exercising in their free time in sports or health centres. Also, there are no researches on analysis of relation between the use of supplements of the adults who exercise at their leisure, exercise motivation and social physique anxiety. Aim: To assess relationship between exercise motivations, social physique anxiety and frequency use of supplements that change body weight of people who exercise in the wellness centers. Objectives: 1. To assess exercise motivation, social physique anxiety and frequency use of supplements in the gender and age groups of people who exercise at their leisure. 2. To assess relation between exercise motivations, social physique anxiety and frequency use of supplements in the gender and age groups of people who exercise at their leisure. 3. To assess factors that most significantly forecast the use of dietary supplements from the age and gender aspects. Hypotheses: 1. External motivation increases use of dietary supplements that change body weight. 2. High social physique anxiety level is related to higher use of dietary supplements. Conclusions: 1. Most evident was intrinsic and... [to full text]