The profession’s pick is the most significance task during adolescence and juvenescence. This profession’s pick has a strong influence for all person‘s life. According to professor L.Jovaisa (1999) the profession’s pick is multifold act and permanent process. The social economical status depends from the profession’s pick too. According to the profession a lot of people qualify theirs conditions and signification in the society. Occupation gives a financial security, high self-esteem, social acceptance, guaranties good social conditions and public‘s respect. Occupation also enables to develop social contacts and to reach personnel’s life‘s quality. The profession needs good knowledge, competences and skills. The profession’s pick depends on many factors such as physicomental maturity, social force, economical situation, cultural degree and psychic income. Person‘s orientation has an influence in the profession‘s pick. The person‘s orientation affords for better understanding of tendency in personage‘s career, the process of employable action, satisfaction of job, aspiration and strides. John Holland, a career specialist, developed a theory that people and careers can be characterized by six basic „types“.These „types“, or Holland Codes, are commonly referred to as RIASEC to reflect the first letter in each of the themes (R – Realistic, I – Investigative, A – Artistic, S – Social, E – Enterprising, C – Conventional).

Svarbus ir atsakingas gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiojo žmogaus yra vadinama paauglyste. Tai - didelių biologinių, kognityvinių, psichologinių permainų metas. 16-aisiais gyvenimo metais paaugliai pradeda intensyviau ieškoti savo tapatumo, t.y. intensyvaus savęs suvokimo. Tapatumas priklauso nuo savo kūno savybių įsisąmoninimo, jausmų raiškos, nuo minčių, vertybinių nuostatų. Tapatumo formavimasis paauglystėje labai svarbus kuriant suaugusiojo psichosocialinės raidos pamatą. Taip pat labai svarbų vaidmenį užima socialinė aplinka. Tokioje socialinėje aplinkoje, kurioje galimybės gerokai apribojamos, apribojamas ir asmenybės atsiskleidimas. Didelę įtaką tapatumo raidai turi savęs vertinimas. Teigiamas savęs vertinimas – tai kelias į asmenybės tapsmą. 14-17 m. gyvenimo metais savęs vertinimo poreikis sustiprėja. Šiame amžiaus tarpsnyje daug įtakos turi tėvų, mokytojų, bendraamžių vertinimai, nuomonės. Tyrime buvo panaudota EOMEIS-2 (Objective Measure of Ego Identity Status, the extended version)ir M.Rosenberg Savęs vertinimo skalė (RSV, 1965). Darbe palygintos tapatumo būsenų brandumas pagal klasę, mokymo įstaigą, šeimos sudėtį, tarp merginų ir vaikinų ištirta gimnazijoje ir vidurinėje mokykloje besimokančių paauglių savęs vertinimas pagal mokymo įstaigą, šeimos sudėtį,lytį. / It is commonly accepted in both scientific research and general knowledge that stability and quality of family relationships profoundly influence child development. The studies on adolescent development have obtained an increasing attention within this approach, especially in psychology. Among various social and age groups, adolescents represent the most interesting object for analysis. Beginning from physical maturation, adolescence is a life period between childhood and adulthood when a person is to achieves psychological development and self-confidence. Being highly dependant on personal identity development, self-esteem is crucial for personal emotional development and life fulfilment. The concerns of modern life styles and country development pose a challenge especially on teenagers being the one on the brink of personal development. New challenges and identity development affect their self-esteem. When self-esteem is positive, it gives a person an emotional comfort and represents a crucial factor for life success. The main purpose of the study is to investigate a correlation between personal identity of adolescents and their self-esteem and to estimate the impact of these two factors on personal development. The analysis concenrated on the teenagers at the age of 16-17 studing in gymnasiums and public schools. The aim aim of the work with these teenagers were to investigate their self-identity and indentity and the correlation between these two factors. Other... [to full text]

Darbo tikslai – išanalizuoti paauglių savęs vertinimo ir nerimastingumo ypatumus; įvertinti paauglių savęs vertinimo, nerimastingumo bei savijautos kitimus po psichologinio poveikio. Tyrimas atliktas vienoje Mažeikių miesto vidurininėje mokykloje, penkiais etapais: Savęs vertinimo, nerimastingumo reiškinių tyrimai; Eksperimentinės ir Kontrolinės grupių atranka; Pakartotiniai savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos reiškinių tyrimai prieš poveikį; Savęs vertinimo, nerimastingumo, savijautos matavimai po poveikio; bei Psichologinio poveikio efektyvumo įvertinimas. Tyrime panaudotos trys metodikos: savęs vertinimui tirti buvo naudota M. Rosenberg savęs vertinimo skalė (angl.Rosenberg Self –esteem-Scale-RSE); nerimastingumui įvertinti buvo naudota A.M.Prichožan ,,Asmeninio nerimastingumo skalė’’; savijautai tirti buvo naudota Savijautos skalė sudaryta šio darbo autorės. Viso ištirta 186 paaugliai, iš jų atrinkta Eksperimentinė bei Kontrolinė grupės (po 26 paauglius). Eksperimentinei grupei buvo taikomas psichologinis poveikis- darbas Bendravimo grupėse pagal darbo autorės pritaikytas užduotis ir pratimus. Atlikta tyrimo analizė parodė, kad tarp savęs vertinimo ir nerimastingumo yra vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys: didėjant savęs vertinimui, mažėja nerimastingumas. Taikant psichologinį poveikį (dirbant paauglių Bendravimo grupėse), Eksperimentinėje grupėje dalyvavusiems paaugliams padidėjo savęs vertinimas, sumažėjo nerimastingumas... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives- to analyse pecularities of self-worth and anxiety in teenagers; evaluate effect of psychological treatment on teenagers self-worth, anxiety and well-beying. The research took place in one of the higher schools in Mazeikiai following five stages: Exploration of self-esteem, anxiety appearance, sampling in experimental and control groups ; repeated measurements of self-esteem, anxiety appearance before treatment; self-esteem, anxiety appearance and wellbeing of participants after treatment, therefore effectiveness of psychological treatment has been measured. Three different types of methodology was applied in this research: levels of self-worth was assessed by Rosenbergs self-esteem scale RSE; levels of anxiety has been measured using A.M. Prichozan “Personal anxiety scale”, in order to assess well-being of participants Well-being Scale designed by author of this research has been applied. 186 teenagers participated in this research, 26 participants in each of control and treatment groups. In Treatment group psychological impact was applied-work in small groups following authoress of this research designed questioners and tasks. Results of this research revealed that there is a positive correlation between self-esteem and anxiety levels. Higher levels of self-esteem show lower levels of anxiety in participants. Therefore, application of psychological impact in treatment groups reveals positive effect on adolescence self-esteem and reduction of... [to full text]

Tyrimo objektas – 12–16 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimas, vertybės. Tyrimo tikslas – nustatyti 12 – 16 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimą ir vertybes Hipotezė – paauglių savęs vertinimas ir vertybės skiriasi pagal lyti ir sportavimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 12 – 16 metų sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimą pagal lytį ir sportavimą. 2. Ištirti respondentų vertybes pagal lytį ir sportavimą. 3. Nustatyti 12 – 16 metų paauglių savęs vertinimo ir vertybių ryšį. Tyrimo organizavimas Tyrimas atliktas 2010–2011 metais Kaišiadorių rajono ir Kauno miesto vidurinėse mokyklose. Dalyviai parinkti patogiuoju būdu. Atliekant tyrimą respondentams buvo leidžiama patiems apsispręsti dėl dalyvavimo. Tiriamiesiems buvo išdalintos anketos, paaiškintas tyrimo tikslas, buvo garantuotas anonimiškumas bei konfidencialumas. Tiriamieji : Tyrime dalyvavo 105 respondentai. 54 merginos ir 51 vaikinas. Išvados: Save vertinančių ir savo likimą kontroliuojančių paauglių statistiškai reikšmingas skirtumas pagal lytį nenustatytas (p>0,05), tačiau tarp sportuojančių ir nesportuojančių paauglių nustatytas vidutinio stiprumo koreliacijos ryšys (χ2 (2)=14,706; p<0,05). Nebijančių sunkumų ir visada savo tikslų siekiančių paauglių reikšmingas skirtumas tarp lyčių nerastas (p>0,05), tarp sportuojančių ir nesportuojančių statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas taip pat (p> 0,05). Visada protingais ir gerais patarėjais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – of invastigation is 12 -16 yers old, training and not training adolescents self – evaluation and values. The aim of the research — of this investigation is to determine 12 to 16 year old, training and not training adolescents self-evaluation and values. Hypothesis — adolescents self-evaluation and values differs by sex, age, physical activity. Research methods: 1. Determine, 12 – 16 years old training and not training adolescents self-evaluation by gender and physical activity. 2. To investigate the values of the respondents by gender and sport. 3. Set 12 – 16 years old adolescent self-evaluation and communication of values. Organization of research The study was conducted in 2010-2011 in Kaišiadorys district and Kaunas city secondary schools. Participants were selected by convenient way. In the survey respondents were allowed to decide on participation. Subjects were distributed questionnaires, explained the research aims, they were guaranteed anonymity and confidentiality Participants: The study included 105 respondents. 54 female and 51 male. Conclusions: Adolescents that self-evaluate and control their destiny statistically valuable difference by gender is not determined (p > 0.05), but average strength correlation connection among physically active and not active adolescents is determined (χ2 (2) = 14.706, p <.05), difference between adolescents that are not afraid of hard work and that are always pursuing their goals is not... [to full text]

Socialinio pedagogo profesija Lietuvoje yra viena iš jauniausių, bet keliami dideli reikalavimai. Toks specialistas pirmiausia turi pasitikėti savo kompetencija, žiniomis, įgūdžiais ir gebėjimais spręsti problemas, pats turi gerai pažinti save ir vertinti teigiamai. Nuo savęs vertinimo priklauso santykiai su aplinkiniais, turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir asmenybės raidai, nes susijęs su aspiracijomis (sau keliamų uždavinių sudėtingumu). Aukštojoje mokykloje ruošiami socialiniai pedagogai supažindinami su galimais sunkumais, formuojamos reikalingos asmens savybės, būsimieji socialiniai pedagogai mokomi savęs pažinimo ir įsivertinimo. Problema – Koks yra būsimųjų socialinių pedagogų išugdytas pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas? Tyrimo tikslas – atskleisti būsimų socialinių pedagogų pasitikėjimo savimi ir teigiamo savęs vertinimo ugdymo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti I ir IV kurso būsimų socialinių pedagogų išugdyto teigiamo savęs vertinimo ypatumus. 2. Atskleisti I ir IV kurso būsimų socialinių pedagogų išugdyto pasitikėjimo savimi ypatumus. Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Pirmojoje dalyje nagrinėjamos užsienio ir Lietuvos mokslininkų teorinės interpretacijos apie savęs vertinimą ir pasitikėjimo savimi svarbą socialinio pedagogo darbe. Antrojoje dalyje atliekama anketinė apklausa pagal L. Bump metodiką pasitikėjimui savimi atskleisti, taip pat remiamasi D. Bogdanovos ir J. J. Kiseliovo tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The profession of social educator is the yuongest in Lithuania, but the requirements are high. First of all the specialist has rely his competence, knowledge, skills, ability to solve problems, he must know himself and evaluate positive. From the self-evaluation of relations with others affect human activity and personality development. In high school prepared social workers are introduced to potential difficulties, formed the necessary personal qualities, future social workers trained to self-knowledge and self. The problem - What is the future of social educators acquired self-confidence and selfesteem? The objective – disclosure of future social teaching confidence and positive self-esteem building features. Tasks: 1) Identify and compare the first and fourth year of future teachers educated by a positive social self-assessment features. 2) Exposing I and IV of the course for future teachers educated social confidence features. Work consists of two parts: theoretical and practical. The first part deals with Lithuanian and foreign scientists' interpretations of self-esteem and confidence to the importance of social work educator. In the second part of a survey carried out by L. Bump methodology to reveal selfconfidence, as well as based on D. Bogdanov and J. J. Kiseliov study methodology to determine the level of self-assessment. The analysis of the future of social teachers educated by positive self-evaluation features, revealed, that fourth-year prospective social... [to full text]

Darbo objektas –Ariogalos gimnazijos ir Betygalos Maironio vidurinės mokyklos 7 – 8 klasių mokiniai Darbo tikslas – atlikti 7-8 klasių mokinių socialinės adaptacijos ypatumų analizę. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti 7-8 klasių mokinių savivertės kaip socialinės adaptacijos rodiklio ypatumus. 2. Atskleisti jaučiančių turtinę atskirtį 7-8 klasių mokinių savivertės kaip socialinės adaptacijos rodiklio ypatumus. Darbe atliekama teorijos analizė susijusi su adaptacija, jos atsiradimu ir reikšme, taip pat nagrinėjami ribotumai ir atskirtys. Žmogaus adaptacijos apibrėžimų yra labai daug, tačiau sunkiausiai apibrėžiama socialinė adaptacija. Atskirtis ir ribotumas gali būti suprantama kaip sinonimai, tik ribotumai dažniau naudojami pabrėžti žmogaus galimybių ribas. Turtinis ribotumas gali būti suprantamas, kaip ribotumas, dėl ribotų piniginių išteklių ir sumaterialėjusioje visuomenėje jis labai aktualus. Tai parodė ir atliktas tyrimas. Makro aplinkos analizė leido susidaryti nuomonę apie šios problemos aktualumo priežastis, o anketinė analizė leido atskleisti problemos paplitimo mąstą ir apžvelgti pasekmes. Tyrimas parodė, kad turtinė atskirtis egzistuoja ir jos mąstai yra dideli, be to ši atskirti turi labai didelę įtaką savivertei ir socializacijos lygiui. Pateikta grupė rekomendacijų, kurių dėka galima šios problemos mąstą sumažinti ir mokinių savivertę padidinti. / The object –Ariogala gymnasium and Betygala Maironis high school 7-8th grade students. The aim - to make 7-8th grade students characteristics and analysis of social adjustment The goals: 1. Reveal 7-8th grade students self-esteem as a social indicator of adjustment features. 2. Uncover those who suffer property exclusion among 7-8th grade students self-esteem as a social indicator of adjustment features. The work carried out theoretical analysis related to the adjustment of its occurrence, significance and explores limitations and exclusion. There are numerous Human adjustment definitions, but the most difficult to define is the social adjustment. Exclusion and limitation can be understood as synonyms, but limitations more often are used to highlight the limits of human potential. Limitations of a property can be understood as a limitation, because of limited financial resources and tangible society. This has been shown on a research. Macro environmental analysis formed an opinion about the relevance of the problem, and analysis of the questionnaire revealed the extent of the prevalence of the problem and an overview of the consequences. The research showed that the wealth divide exists and its scale is large; in addition to this, distinction has significant influence on the level of self-esteem and socialization. There some recommendations group, which makes it possible to reduce the scale of the problem and to increase the students' self-esteem.

The aim of this paper is to reveal peculiarities and to determine the relationship between psychological well being of pupils in upper classes at school and their self-esteem, by comparing those studying in Catholic school with the ones studying in non-Catholic school. In the first and the second (theoretical) chapters the peculiarities of teenagers’ psychological well-being and self-esteem, as well as their importance in the process of personality development have been studied. In the third chapter the aim, the object and the tasks of the survey are indicated. In the fourth chapter the methodology and the sample of the survey are described. In the fifth (practical) chapter the results of the survey are analysed. The conclusions of the research are drawn in the sixth chapter.

Svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką jaunųjų futbolininkų veiklos aktyvumui bei jų asmenybės raidai turi savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi ir kaip glaudžiai susijęs su žmogaus pretenzijų lygiu, t. y. tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumui. Tyrimo tikslas - nustatyti 12 - 13 metų jaunųjų futbolininkų ir 14 - 15 metų jaunųjų futbolininkų teigiamo savęs vertinimo ir pasitikėjimo savimi ugdymo ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti 12 – 13 metų jaunųjų futbolininkų ir 14 – 15 metų jaunųjų futbolininkų savęs vertinimo ypatumus prieš ugdymo programą ir po jos. 2. Atskleisti pasitikėjimo savimi ypatumus prieš ugdymo programą ir po jos. Tyrimo metu kėlėme hipotezę, kad po ugdymo programos 12 – 13 metų jaunųjų futbolininkų pasitikėjimas savimi bus didesnis ir savęs vertinimas palankesnis. Išvados: 1. Nustatyta, kad jaunųjų futbolininkų savęs vertinimas po ugdymo programos tapo palankesnis. Prieš ugdymo programą futbolininkų savęs vertinimas 5,11 steno, po ugdymo programos – 5,95 steno (skirtumas statistiškai patikimas (t=14,75; p<0,05). Be to, ir kiekvienos amžiaus grupės futbolininkų (ir 12 – 13 metų jaunųjų futbolininkų, ir 14 – 15 metų jaunųjų futbolininkų) savęs vertinimas po ugdymo programos taip pat tapo palankesnis (p<0,05). 2. Jaunųjų futbolininkų pasitikėjimas savimi po ugdymo programos padidėjo. Prieš ugdymo programą pasitikėjimas savimi buvo 6,65 balo, o po ugdymo programos – 7,44 balo (skirtumas statistiškai patikimas – t=5,05; p<0,05). Be to, ir kiekvienos... [toliau žr. visą tekstą] / It is important to examine the impact of business activity for young footballers and their personal development is self-evaluation and self-confidence and how closely related to the human level of claims, Ie the goals that he himself raises the complexity. Purpose of the survey - a 12 - 13 years young soccer players and 14 - 15 years young footballers a positive self-evaluation and self-confidence building features. The tasks were: 1. In theory analysis of self-evaluation and self-confidence features. 2. 12 - 13 years young soccer players and 14 - 15 years young footballers Self-assessment features before and after school program for her. 3. Reveal assertiveness specificities before curriculum and after. The study Kelem the hypothesis that the education program for young football players will be more self-confidence and self-esteem more favorable. Conclusion: 1. Young football players self-evaluation of education programs has increased. Before school football program in self-evaluation 5.11 Sten, after school programs - 5.95 Steno (difference statistically significant (t=14,75; p<0,05). 2. Young football players self confidence after the educational program as well as increased: before the curriculum is self-confidence score of 6.65, after school programs - 7.44 points (difference statistically significant – t=5,05; p<0,05).

Darbo tikslas – nustatyti paauglių ir jų tėvų savęs vertinimo ir jų požiūrio į auklėjimą šeimoje sąsajas. Tyrime dalyvavo 494 tiriamųjų šeimos – 77 tėvai (15,6%) ir 415 motinų (84,0%), auginančių 9-11 klasės moksleivius – 155 vaikinus (31,4%) ir 339 merginų (68,6%). Tiriamųjų tėvų amžius kinta nuo 32 iki 62 metų. Dauguma paauglių (57,5%) yra 10 klasės gimnazistai. Tyrime savęs vertinimui įvertinti buvo naudota T. Nugent „Savęs vertinimo skalė“ (angl. Self-Esteem Rating Scale – SERS). Tėvų ir paauglių požiūris į auklėjimą buvo vertinamas S.J. Bavolek „Tėvų-paauglių auklėjimo klausimynu“ (angl. Adult-Adolescent Parenting Innventory – AAPI-2A). Taip pat buvo pateikiami papildomi klausimai apie socialinius-demografinius veiksnius: tiriamų tėvų buvo prašoma pažymėti lytį, amžių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, užimtumą, vaikų skaičių ir parašyti savo nuomonę, ar pakankamai laiko praleidžia su savo 9-11 klasę lankančiu paaugliu. Paauglių buvo prašoma pažymėti lytį, gimimo eiliškumą, mokyklos tipą, klasę bei pažangumą. Tyrimas atliktas Kauno miesto gimnazijose. Iš 1200 išdalintų šeimoms anketų sugrįžo 511 (42,58%), iš jų 494 (96,67%) tinkamos tyrimui. Savęs vertinimas šiame darbe – tai situacinis visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio pagrindas susiformuoja vaikystėje, tačiau svarbus ir senatvėje, kuris priklauso nuo sėkmės ar nesėkmės išgyvenimo, įsisąmoninamas per jausmus ir emocijas, ką išgyvena ir jaučia savo atžvilgiu. Tai savosios vertės, savo svarbumo pažinimas, kuris kelia... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study was to measure self-esteem correlations with parenting attitudes of prospective parents and their adolescent in the family. 494 families participates in the study, 415 (84,0%) of them being mothers and 77 (15,6%) fathers, having 9-11 class schoolchildren: 155 (31,4%) boys and 339 (68,6%) girls. Most of adolescents are 10 class schoolchildren. Age of study parents varies from 32 to 62. For evaluation of self-esteem, the study employed T. Nugent Self-Esteem Rating Scale – SERS. Parenting altitudes employed by parents and their adolescents were assessed using S.J. Bavolek Adult-Adolescent Parenting Inventory – AAPI-2A. Additional questions on social-demographic factors were also asked: gender and age of study parents, family composition, education and employment of study parents, how many children are in family; also gender and class of study adolescents, birth order, and school type. On the basis of the results obtained, the following conclusions were made: 1. Higher self-esteem of parents can be related with higher self-esteem of adolescents. 2. Self-esteem of adolescents can be related with their formative parenting attitudes: higher self-esteem can be related with formative higher level of empathy and formative higher values alternatives to corporal punishment. 3. Self-esteem of parents can be related with their parenting attitudes: higher self-esteem can be related with more appropriate family roles and higher values alternatives to corporal... [to full text]

Magistro darbas: „Dirbančių suaugusiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo sąsajos“. Darbo tikslas: ištirti sąsajas tarp dirbančiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Pradžioje keliama hipotezė, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė, asmenybės bruožai ir savęs vertinimas yra susiję. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti tiriamųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo ypatumus; palyginti tiriamųjų subjektyvios gerovės įverčius pagal: lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, vaikų turėjimo, gaunamų pajamų, darbo pobūdžio aspektus; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir asmenybės bruožų; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir savęs vertinimo; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrimo grupės (dirbančiųjų) subjektyvi gerovė yra vidutinio lygio; daugumos respondentų vyraujanti asmenybės ypatybė yra sąmoningumas (kiti asmenybės bruožai: ekstraversija, sutariamumas, neurotiškumas ir atvirumas patyrimui); didžiajai tiriamųjų daugumai būdingas teigiamas savęs vertinimas. Buvo nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė yra susijusi su gaunamomis pajamomis, bet nesusijusi su kitais sociodemografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, išsilavinimu, šeimine padėtimi, vaikų turėjimu, darbo pobūdžiu. Taip pat nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė teigiamai siejosi su tokiais asmenybės bruožais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is examine the connections between workers subjective well-being, personality traits and self-evaluation. In the beginning of the research was raised a hipothesis that workers’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation are connected. To reach the aim was raised these objectives: to evaluate investigatives’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation features; to compare investigatives’ grades of subjective well-being according to these social-demographic aspects: gender, age, education, family state, having offsprings, getting incomes, job position; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and personality traits; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and self-evaluation; to set the connections between investigatives’ personality traits self-evaluation. As demonstrate the results of research, investigatives’ subjective well-being is on the middle level; the majority of investigatives’ personality trait is Conscientiousness (other traits: Extraversion, Agreebleness, Neuroticism and Openess to Experience); for the vast majority of the investigatives is typical possitive self-evaluation. It was estimated, that workers‘ subjective well-being is connected with incomes, but does not connected with others social-demographic factors. It was also estimated, that investigatives’ subjective well-being was positively connected with such personality traits as Extraversion... [to full text]