Emocija – stipri, greičiausiai ne sąmoninga, bet automatiška dvasinė būsena, savo ruožtu daranti įtaką fiziologinėms reakcijoms. Vyrai ir moterys tarpusavyje skiriasi ne tik anatominėmis ir fiziologinėmis savybėmis, bet ir asmenybės bruožais bei elgesio ypatumais. Magistrinio darbo tikslas buvo ištirti emocijas sukeliančių vaizdų vertinimo skirtumus tarp lyčių ir skirtingus asmenybės bruožus turinčių asmenų bei tokių vaizdų poveikį autonominei nervų sistemai. Atlikus tyrimą su vyrais ir moterimis gauti rezultatai: (1) vyrų emocijas sukeliančių vaizdų vertinimas stabilus, o moterų priklauso nuo mėnesinių ciklo fazių: patrauklūs vaizdai kaip labai malonūs vertinami ovuliacinėje fazėje, o atstumiantys vaizdai kaip labai nemalonūs vertinami geltonkūnio fazėje; (2) ištyrus lyties įtaką skirtingo turinio vaizdų vertinimui gauta, kad į erotinius vaizdus vyrai visada reaguoja stipriau, o moterys stipriausiai reaguoja ovuliacinėje fazėje; (3) moterys stipriau reaguoja į atsumiančius vaizdus nei vyrai, ypač geltonkūnio fazėje; (4) ekstravertės moterys emociškiau vertina vaizdus nei intravertės, o vyrų asmenybės bruožai nedaro įtakos vaizdų vertinimui; (5) IAPS vaizdų vertinimas Lietuvoje iš esmės nesiskyrė nuo normatyvinės grupės rezultatų; (6) vyrų širdies ritmas priklauso nuo vaizdų emocinio išgyvenimo pobūdžio, jis padažnėja stebint ir vertinant daugiau patrauklius vaizdus bei sulėtėja – atstumiančius vaizdus. / Emotion – a mental state that arises spontaneously rather than through conscious effort and is often accompanied by physiological changes. Gender differences include not only anatomical and physiological features, but also personality traits and behavior. The purpose of Master thesis was to investigate influence of gender and personality traits on estimation of affective pictures and effect of these pictures on the autonomic nervous system. Study with man and women revealed that: (1) rating of affective pictures by men is stabile. Women rate picture depending on menstrual cycle phases: attractive images are rated as very pleasant in ovulatory phase, antipathetic images are rated as very unpleasant in luteal phase; (2) men are more aroused by erotic images. Women’s reaction to erotic images is increased in ovulatory phase; (3) women are more affected than men by antipathetic images particularly in luteal phase; (4) extrovert women reacted more strongly to affective pictures than introvert. Personality traits do not affect rating of affective pictures by men; (5) estimation of IAPS images in Lithuania is comparable to rating of normative group; (6) men’s heart rate was correlated with valence - heart rate increased when viewed more attractive pictures and decelerated when viewied more antipathetic pictures.

Magistro darbas: „Dirbančių suaugusiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo sąsajos“. Darbo tikslas: ištirti sąsajas tarp dirbančiųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Pradžioje keliama hipotezė, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė, asmenybės bruožai ir savęs vertinimas yra susiję. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: įvertinti tiriamųjų subjektyvios gerovės, asmenybės bruožų ir savęs vertinimo ypatumus; palyginti tiriamųjų subjektyvios gerovės įverčius pagal: lyties, amžiaus, išsilavinimo, šeimyninės padėties, vaikų turėjimo, gaunamų pajamų, darbo pobūdžio aspektus; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir asmenybės bruožų; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų subjektyvios gerovės ir savęs vertinimo; nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų asmenybės bruožų ir savęs vertinimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tyrimo grupės (dirbančiųjų) subjektyvi gerovė yra vidutinio lygio; daugumos respondentų vyraujanti asmenybės ypatybė yra sąmoningumas (kiti asmenybės bruožai: ekstraversija, sutariamumas, neurotiškumas ir atvirumas patyrimui); didžiajai tiriamųjų daugumai būdingas teigiamas savęs vertinimas. Buvo nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė yra susijusi su gaunamomis pajamomis, bet nesusijusi su kitais sociodemografiniais veiksniais: lytimi, amžiumi, išsilavinimu, šeimine padėtimi, vaikų turėjimu, darbo pobūdžiu. Taip pat nustatyta, kad dirbančiųjų subjektyvi gerovė teigiamai siejosi su tokiais asmenybės bruožais... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is examine the connections between workers subjective well-being, personality traits and self-evaluation. In the beginning of the research was raised a hipothesis that workers’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation are connected. To reach the aim was raised these objectives: to evaluate investigatives’ subjective well-being, personality traits and self-evaluation features; to compare investigatives’ grades of subjective well-being according to these social-demographic aspects: gender, age, education, family state, having offsprings, getting incomes, job position; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and personality traits; to set the connections between investigatives’ subjective well-being and self-evaluation; to set the connections between investigatives’ personality traits self-evaluation. As demonstrate the results of research, investigatives’ subjective well-being is on the middle level; the majority of investigatives’ personality trait is Conscientiousness (other traits: Extraversion, Agreebleness, Neuroticism and Openess to Experience); for the vast majority of the investigatives is typical possitive self-evaluation. It was estimated, that workers‘ subjective well-being is connected with incomes, but does not connected with others social-demographic factors. It was also estimated, that investigatives’ subjective well-being was positively connected with such personality traits as Extraversion... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti pirmą kartą ir pakartotinai atliekančių bausmę nuteistųjų adaptacijos ypatumų ir asmenybės bruožų sąsajas. Tiriamieji: tyrimas buvo atliekamas nuo šių metų sausio mėnesio 8 dienos iki rugsėjo mėnesio 1 dienos ir vyko dviem etapais. Tyrime dalyvavo 316 bausmę atliekančių nuteistųjų (vyrų). Pirmajame etape tyrimo anketos buvo išdalintos pakartotinai bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kuriems buvo pasibaigęs 3 mėnesių adaptacijos laikotarpis. Šią grupę sudarė 134 asmenys. Antrame etape tiriamųjų grupę sudarė 182 pirmą kartą atliekantys bausmę nuteistieji, kuriems buvo pasibaigęs adaptacijos programos taikymas. Tiriami asmenys buvo atrinkti pagal tai, ar jų adaptacijos laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Tyrimui buvo naudotos Adaptacijos klausimynas, Eyesenck H. Ir S. klausimynas (asmenybės bruožų klausimynas), BDI (Beck Depression Inventary) metodikos. Išvados: tyrimo metu įvertinta, kokios įtakos nuteistųjų adaptacijai pataisos namuose gali turėti tokie veiksniai kaip išsilavinimas, darbas/ mokymasis, priklausomybės, nuteistųjų subkultūros tradicijų laikymasis, fizinė bei psichologinė sveikata, žalojimasis, santykiai su kitais nuteistaisiais, laisvalaikio prasmingumas, drausminės nuobaudos, bei kaip nuteistųjų adaptacija pataisos namuose susijusi su asmenybės bruožais. Nustatyta, jog pirmą kartą atliekantys bausmės nuteistieji adaptuojasi geriau nei pakartotinai atliekantys bausmę nuteistieji. Gauti rezultatai rodo, kad nuteistųjų amžius neturėjo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To investigate first time and repeatedly serving time convicts adaptation peculiarities and personal traits connection. The object of the research: research was performed from 8th of January till 1st of October of this year and took place in two stages. In this research participated 316 (three hundred and sixteen) convicts, who serve the punishment (males). In first stage of research forms were given out to convicts, who served punishment repeatedly, and whose three month adaptation period was expired. This group was formed out of 134 (one hundred and thirty- four) individuals. In second stage of research group was formed out of 182 (one hundred and eighty-two) convicts who serve punishment for the first time, and whose adaptation program application were expired. Individuals were selected based on their expired adaptation period. In this research was used Adaptation questioner, Eyesenck H. ir S. questioner (personal traits questioner), BDI (Beck Depression Inventory) methodic. Conclusions: at the time of research was evaluated, which influence to convicts adaptation in penitentiary can effect factors like education, job/ study, dependency, convicts subculture tradition observance, physical and mental health, relations with other convicts, free time meaning, discipline penalty, and how convicts adaptation in penitentiary were connected with personal traits. Established, that convicts serving time for the first time adapting better than convicts... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių sąsajos Airijoje gyvenančių lietuvių imtyje. Atliktu tyrimu siekiama nustatyti, ar Airijoje gyvenantys lietuviai skiriasi asmenybės bruožais, pasitenkinimo gyvenimo lygiu, rūkymo ir gėrimo paplitimu, nusiskundimų sveikata dažnumu, patiriamo psichosocialinio streso lygiu nuo Lietuvoje gyvenančių lietuvių. Tyrimas padės atskleisti, ar egzistuoja sąsajos tarp asmenybės bruožų, pasitenkinimo gyvenimu ir sveikatos rodiklių. Gauti rezultatai rodo, kad Airijoje gyvenantiems lietuviams yra būdinga labiau išreikšta ekstraversija ir atvirumas patyrimui. Taip pat Airijoje gyvenantys lietuviai pasižymi žemesniu neurotškumo lygiu. Nustatyta, kad Airijoje gyvenantys lietviai yra labiau patenkinti gyvenimu ir jų patiriamo psichosocialinio streso lygis žemesnis, jie turi mažiau nusiskundimų psichine ir fizine sveikata nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Rūkymo ir gėrimo paplitimas didesnis Airijoje gyvenančių lietuvių tarpe. Tyrimo rezultatai leido atskleisti ir patvirtino užsienio autorių tyrimo rezultatus, kad pasitenkinimas gyvenimu susijęs su asmenybės bruožais. Patikimiausiai su pasitenkinimu gyvenimu susiję šie bruožai: ekstraversija ir sutariamumas. Neurotizmas susijęs su patiriamo psichosocialinio streso lygiu, ir bendru sveikatos vertinimu. / The purpose of this stydy is to investigate correlates of personality traits, satisfaction with life and health in the sample of Lithuanians living in Ireland. This research will allow to determine whether Lithuanians living in Ireland differ in personality traits, satisfaction with life level, smoking and drinking habbits, psychosocial stress level, satisfaction with health and health complaints from lithuanians living in Lithuania. Although it will be examined if there is correlates between personality traits, satisfaction with life and health. The results show that Lithuanians living in Ireland have higher levels of extraversion and openness to experience. Lithuanians living in Ireland have lower level of neuroticizm. Although Lithuanians living in Ireland are more satisfied with life, have lower levels of psychosocial stress, are more satisfied with their health and have less complaints about physical and mental health then Lithuanians living in Ireland. Lithuanians in Ireland drink and smoke more then lithuanians in Lithuania. Research results confirmed that satisfaction with life correlates with personality traits: extraversion and agreebleness. Neuroticizm correlates with psychosocial stress and health satisfaction.

Tyrimo tikslas - įvertinti emigracijoje gyvenančių lietuvių asmenybės bruožų, sveikatos rodiklių ir prisitaikymo naujoje aplinkoje sąsajas, bei skirtumus su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Tyrime dalyvavo 409 tiriamieji: 199 emigracijoje gyvenantys lietuviai ir 209 Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Tiriamieji pildė klausimyną, kurį sudarė BFI (asmenybės bruožams tirti) skalė, HAD (nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos skalė), nusiskundimų sveikata dažnumo vertinimas, ir prisitaikymo naujoje aplinkoje strategijų klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvių emigrantai nepasižymi didesniu polinkiu į ekstraversiją, atvirumą patirčiai, neurotiškumą, sutarimą su kitais ir sąžiningumą, nei Lietuvoje gyvenantys lietuviai. Emigrantų stipriau išreikštas neurotiškumas siejasi su didesniu polinkiu į separatizmą, švelniau išreikštas neurotiškumas, ryškesnis sąžiningumas siejasi su geresne integracija. Nenustatyta neurotiškumo su asimiliacija ir atvirumo patyrimui su integracija sąsajų. Lietuvių emigrantai nurodo mažiau nusiskundimų sveikatos būkle, vyrauja stipriau išreikštas nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika, palyginti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais. Be to, emigrantų didesnis nerimastingumas siejasi su stipriau išreikšta ekstraversija, sutarimu su kitais ir sąžiningumu, blogesnė nuotaika būdinga pasižymintiems didesniu sąžiningumu, bei vyrams su stipresniu ekstraversijos ir sutarimo kitais bruožu. Mažiau nusiskundimų sveikata nurodo linkusieji į ekstraversiją... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this study is to ascertain personality traits, health complaints and acculturation strategies in the sample of Lithuanian emigrants living abroad and compare with Lithuanian local inhabitants. The research involved 409 participants: 199 Lithuanian emigrants, living abroad and 209 local citizens that live in Lithuanian. Participants had to fill in a questionnaire made up of BFI (Big Five Inventory), HAD (Hospital anxiety and depression scale), health complaints scale and Acculturative Behavior Scale. The research results showed that Lithuanian emigrants and non-emigrants do not differ in the level of extraversion, openness to experience, neuroticism, agreeableness and consciousness. Higher level of neuroticism tends to correlate with higher rates of separatism, lower neuroticism and stronger consciousness correlates with better integration. The results also showed that Lithuanian emigrants report less health complaints, but tend to have more anxiety and state of mind symptoms to compare with non-emigrants. The greater degrees of anxiety result in higher rates of extraversion, agreeableness and consciousness. Lithuanian emigrants with higher rates of consciousness and especially men with higher degree of extraversion and agreeableness tend to have worse state of mind. It is noticed that less heath complaints demonstrate those who are more extraverted, agreeable, less neurotic and men who are more open to experience. Moreover, higher degree of separatism enhances... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti patiriamo perdegimo sindromo dažnumą ir intensyvumą tiriamųjų tarpe bei nustatyti jo ryšį su asmenybės bruožais bei patiriama žodine agresija darbe. Tyrime dalyvavo 220 tiriamųjų iš dviejų Lietuvos įmonių, kurių darbo specifika yra klientų aptarnavimas. Perdegimas buvo vertinamas Maslach perdegimo sindromo klausimynu, kurį sudarė 22 teiginiai, matuojantys emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus (Maslach, Jackson, 1981). Patiriama žodinė agresija darbe vertinama, uždavus tris klausimus (Grandey et al., 2007). Asmenybės bruožai vertinami naudojant NEO PI-R asmenybės klausimyno lietuviškosios versijos (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006) sutrumpintą variantą. Tyrimo duomenimis, perdegti labiau linkę nesusituokę, aukštesnį išsilavinimą turintys bei jaunesnio amžiaus asmenys, darbuotojai, bendraujantys su klientais telefonu. Neurotiški ir pasižymintys mažesniu sutariamumu darbuotojai bei patiriantys žodinę agresiją darbe labiau linkę emociškai išsekti bei patirti depersonalizaciją, t. y. perdegti. Taip pat daroma išvada, jog emocinį išsekimą labiausiai galima numatyti iš neurotizmo, o depersonalizaciją – iš klientų patiriamos žodinės agresijos. / The purpose of the study was to assess the frequency and intensity of burnout and evaluate the links between burnout, personality traits, and verbal abuse at work. The sample group was 220 respondents from two Lithuanian companies that work in customers’ service fields. Burnout was measured with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consisted of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Verbal abuse was assessed with 3 questions (Grandey et al., 2007). Personality traits were measured with shortcut version of the Lithuanian NEO PI-R version (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006). The results showed that singles, younger, and higher educated people, or employees who have customer contacts by phone are more likely to burn out compare to others. Employees who are higher in neuroticism and lower in agreeableness, and who experiencing verbal aggression at work are more likely to burn out. Thus, emotional exhaustion could be predicted by neuroticism, while depersonalization – by customer verbal aggression more than personality traits.

In Lithuania, as well as in other countries, psychological studies on time perspective are still making their first steps. Currently, no theoretical paradigm is extensive enough to serve well as a basis for further fundamental and applied research in this field. The goal of this study was to explore the link between time perspective and personality traits in different gender and age groups. To analyse time perspective and personality traits, two independent studies were carried out (N=636 in Study 1, N=153 in Study 2, samples heterogeneous in terms of gender and age). The findings support the assumption that time perspective might be classified as a personality trait. Time perspective and personality traits were found to be closely related, moreover, the results have revealed certain characteristics of time perspective development. In addition, gender differences in time perspective were explored and, finally, an analysis of the relationship between time perspective and certain behavioural variables (alcohol use, smoking, subjective health rating, etc.) was conducted. / Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje psichologiniai laiko perspektyvos tyrimai tik prasideda, nėra nė vienos išbaigtos teorinės paradigmos, kuria remdamiesi šios problemos tyrėjai galėtų telktis fundamentaliems ir taikomiesiems tyrimams. Šio tyrimo tikslas: nustatyti vyrų ir moterų laiko perspektyvos sąsajas su asmenybės bruožais skirtingais amžiaus tarpsniais. Buvo atlikti du tyrimai, kuriuose dalyvavo 636 ir 153 žmonės (abiejų lyčių, įvairaus amžiaus), buvo tirta jų laiko perspektyva ir asmenybės bruožai. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad laiko perspektyva, tikėtina, yra asmenybės bruožas. Nustatytos tamprios sąsajos tarp laiko perspektyvos ir asmenybės bruožų, tyrimo rezultatai leidžia spręsti apie kai kuriuos laiko perspektyvos raidos ypatumus. Išnagrinėti laiko perspektyvos skirtumai vyrų ir moterų grupėse, taip pat laiko perspektyvos sąsajos su asmens elgesio kintamaisiais (alkoholio vartojimu, rūkymu, subjektyviu sveikatos vertinimu ir kt.).

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]

The problem of the youth’s sexual behaviour is one of the most serious problems. The following juvenile problems have lately become especially urgent: early sexual relationships, pregnancy, abortion, diseases that are spread through sexual intercourse. Thus it is not surprising that the problem of juvenile sexual behaviour receives so much attention in pedagogy. In most cases love is understood as physical satisfaction. It is compared to sex. The true secret of sexual life is not realized properly. The problems of irresponsible sexual behaviour cause a number of other problems that have a negative impact on the future of adolescents. On the basis of the research results it is possible to draw the conclusion that the problem of early sexual experience in Lithuania is becoming more and more urgent. The number of teenagers who have had early sexual experience is increasing. It has been noticed that over a half of pupils who took part in the survey have had sexual relationships. According to the research data, the majority of sexually active adolescents acquired their first sexual experience at the age of 16-17. Most male adolescents have begun their sexual life at the age of 16 and the majority of female adolescents – at the age of 17. Thus, the hypothesis of the research that male adolescents start their sexual life earlier than female ones has been confirmed.

Kasmet apie pusė milijono žmonių žūsta eismo įvykiuose visame pasaulyje. Dažniausiai į eismo įvykius patenka profesionalūs vairuotojai, nes profesionalus vairavimas sąlygoja daug didesnę riziką nei kitos profesijos. Eismo įvykiai – tai dideli ekonominiai ir socialiniai kaštai visuomenei ir darbdaviams. Tyrimo tikslas – nustatyti profesionalių vairuotojų darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo Lietuvoje dirbantis 181 profesionalus vairuotojas (vyrai) iš įvairaus dydžio organizacijų. Tiriamiesiems anketos buvo pateikiamos tiesiogiai, darbo vietoje, ir iš karto po užpildymo surenkamos. Tiriamieji atsakė į anketoje pateiktus klausimus, siekiant įvertinti darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas: a) darbo motyvacijai įvertinti sukurtas klausimynas, remiantis V. Vroomo lūkesčių darbo motyvacijos teorija, b) asmenybės bruožams nustatyti naudotas 44 klausimų Didžiojo penketo modelio klausimynas (John ir kt., 1991), c) rizikingam vairavimo elgesiui įvertinti naudotas 24 teiginių vairavimo elgesio klausimynas (Reason ir Parker, 1990) ir informacija apie eismo įvykius bei baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesionalūs vilkikų vairuotojai, pasižymintys labiau išreikšta ekstraversija, sutariamumu, sažiningumu ir mažiau išreikštu neurotizmu, mažiau rizikingai vairuoja. Tačiau tik mažiau išreikštu sąžiningumu pasižymintys profesionalūs mažųjų autobusų... [toliau žr. visą tekstą] / Every year, about half a million people are killed in traffic accidents around the world. In most cases, accidents are of concern to professional drivers, as professional driving involves much greater risk than other professions. Traffic accidents mean major economic and social costs to society and employers. The aim of the study was to identify the links between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers. The study covered 181 professional driver (male) employed in various size organizations in Lithuania. Trial questionnaires were distributed to the research individuals directly at their workplaces, and collected immediately after the filling. The respondents answered the questions in the questionnaire aiming to assess the relations between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers: a) questionnaire for the assessment of work motivation was developed on the basis of V. Vroom expectancy theory of motivation, b) personality traits were determined by using the Big Five model Inventory consisting of 44 questions (John et al., 1991), c) risky driving behaviour was determined according to the questionnaire with 24 statements on driving behaviour (Reason, and Parker, 1990) and information about traffic events and penalties for traffic offences. The results of this study demonstrated those professional truck drivers, during more expressed extroversion, agreeableness... [to full text]