Perdegimo sindromas akivaizdžiausiai pastebimas socialinių darbuotojų tarpe ir yra viena aktualiausių problemų. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie nagrinėtų socialinio darbo kontekstus, kuriuose formuojasi socialinių darbuotojų profesinio perdegimo prielaidos ir tyrimų, kurie nustatytų socialinių darbuotojų naudojamas profesinio perdegimo įveikos strategijas, kurių pagalba darbuotojai sėkmingai įveikia profesinį perdegimą. / The burnout syndrome is most distinctly observed among social workers. This syndrome causes fatigue, lethargy, mental and emotional exhaustion, frustration, conflicts with clients and colleagues. There is lack of studies and research in Lithuania about social work burnout syndrome and the contexts in which we could find new coping strategies.

Mokslinio darbo tikslas - ištirti Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose dirbančių slaugytojų „perdegimo“ sindromo raišką ir paplitimą, jo įtaką slaugytojų elgesiui ir darbinei veiklai. Uždaviniai: 1. Nustatyti slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, potencialius „perdegimo“ sindromo rizikos veiksnius ir jų skirtumus, priklausomai nuo slaugytojų darbo vietos – reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padalinių. 2. Nustatyti slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centruose, „perdegimo“ sindromo paplitimą, priklausomai nuo slaugytojų darbo vietos – reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padalinių. 3. Nustatyti „perdegimo“ sindromo ryšį su slaugytojų, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centrų reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padaliniuose, elgesio bei darbinės veiklos pokyčiais. 4. Nustatyti slaugytoj��, dirbančių Lietuvos ligoninių kardiochirurgijos centrų reanimacijos ir intensyvios terapijos, operacinės, skyriaus padaliniuose, „perdegimo“ sindromo paplitimo ryšį su galimais rizikos veiksniais. / The purpose of this scientific work is to make the research of the display and prevalence of the burnout syndrome among the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres and what influence it brings on the behaviour and the working activity of nurses. Tasks: 1. To estimate the potential risk factors of the burnout syndrome among the nurses working in the Lithuanian centres of cardiac surgery and also their differences, subject to the nurses working place - the intensive care unit, the operational theatre, the unit subdivisions. 2. To estimate the prevalence of the burnout syndrome among the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres, subject to the nurses working place - the intensive care, the operational theatre, the unit subdivisions. 3. To estimate the relation of the burnout syndrome with the differences of the behaviour and operating practice of the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres intensive care, the operational theatre and the unit subdivisions. 4. To estimate the relation of the burnout syndrome with the possible risk factors regarding the nurses working in the Lithuanian cardiac surgery centres intensive care, the operational theatre and the unit subdivisions.

Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti patiriamo perdegimo sindromo dažnumą ir intensyvumą tiriamųjų tarpe bei nustatyti jo ryšį su asmenybės bruožais bei patiriama žodine agresija darbe. Tyrime dalyvavo 220 tiriamųjų iš dviejų Lietuvos įmonių, kurių darbo specifika yra klientų aptarnavimas. Perdegimas buvo vertinamas Maslach perdegimo sindromo klausimynu, kurį sudarė 22 teiginiai, matuojantys emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus (Maslach, Jackson, 1981). Patiriama žodinė agresija darbe vertinama, uždavus tris klausimus (Grandey et al., 2007). Asmenybės bruožai vertinami naudojant NEO PI-R asmenybės klausimyno lietuviškosios versijos (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006) sutrumpintą variantą. Tyrimo duomenimis, perdegti labiau linkę nesusituokę, aukštesnį išsilavinimą turintys bei jaunesnio amžiaus asmenys, darbuotojai, bendraujantys su klientais telefonu. Neurotiški ir pasižymintys mažesniu sutariamumu darbuotojai bei patiriantys žodinę agresiją darbe labiau linkę emociškai išsekti bei patirti depersonalizaciją, t. y. perdegti. Taip pat daroma išvada, jog emocinį išsekimą labiausiai galima numatyti iš neurotizmo, o depersonalizaciją – iš klientų patiriamos žodinės agresijos. / The purpose of the study was to assess the frequency and intensity of burnout and evaluate the links between burnout, personality traits, and verbal abuse at work. The sample group was 220 respondents from two Lithuanian companies that work in customers’ service fields. Burnout was measured with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consisted of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Verbal abuse was assessed with 3 questions (Grandey et al., 2007). Personality traits were measured with shortcut version of the Lithuanian NEO PI-R version (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006). The results showed that singles, younger, and higher educated people, or employees who have customer contacts by phone are more likely to burn out compare to others. Employees who are higher in neuroticism and lower in agreeableness, and who experiencing verbal aggression at work are more likely to burn out. Thus, emotional exhaustion could be predicted by neuroticism, while depersonalization – by customer verbal aggression more than personality traits.

Šio darbo tikslas yra ištirti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų perdegimo sindromo ryšį su socialine parama bei saviveiksmingumu. Tyrime dalyvavo 145 socialines paslaugas teikiantys darbuotojai iš dešimties Lietuvos miestų. Perdegimas buvo matuojamas Maslach ir Jackson (1981) klausimynu, sudarytu iš 22 teiginių, matuojančiu tris perdegimo dimensijas: emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus. Socialinė parama, modifikuojant Multidimensinę socialinės paramos skalę (Zimet, 1988), buvo matuojama 20-ies teiginių klausimynu, vertinančių iš šeimos, draugų, kolegų, vadovų bei kitų reikšmingų asmenų gaunamą socialinę paramą. Saviveiksmingumas buvo vertinamas Jerusalem ir Schwarzer (1979) parengta saviveiksmingumo skale, sudaryta iš 10-ies teiginių. Tyrimo duomenimis, emocinį išsekimą bei depersonalizaciją dažniau bei intensyviau išgyvena jaunesni darbuotojai; perdegimas nesiskiria skirtingo vedybinio statuso bei skirtingos darbinės patirties darbuotojų grupėse. Taip pat nustatyta, jog perdegimo sindromas yra susijęs su socialine parama: kuo vadovų parama yra didesnė, tuo rečiau pasireiškia darbuotojų emocinis išsekimas bei dažniau pasireiškia asmeniniai laimėjimai. Taip pat didėjant kolegų paramai, intensyviau pasireiškia darbuotojų asmeniniai laimėjimai. Saviveiksmingumas taip pat yra susijęs su perdegimo sindromu: kuo yra didesnis darbuotojų saviveiksmingumas, tuo dažniau bei intensyviau jis patiria asmeninius laimėjimus ir rečiau išgyvena emocinį... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to assess the link between burnout and social support, also burnout and self-efficacy. The sample included 145 human service professionals. Burnout was assessed with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consist of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Social support was assessed by modifying the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet, 1988). The final 20-items scale measures perceived social support from the following five sources: family, friends, colleagues, manager and significant other. The perceived self-efficacy was assessed with the General Self-Efficacy Scale which includes 10 items (Jerusalem, Schwarzer, 1979). The results showed that younger employees more often and more intensively experience emotional exhaustion and depersonalization than older ones. There are no differences found comparing burnout in the following groups: different marital status and job experience groups. Social support is related to burnout: greater social support from managers’ influences lower emotional exhaustion and also bigger personal accomplishments; greater social support from colleagues’ influences greater personal accomplishments. Self-efficacy is also related to burnout: high self-efficacy influences bigger frequency and intensity of personal accomplishments and lower frequency of emotional exhaustion. More over, burnout can be predicted by social support and... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas perdegimo sindromo apraiškos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, profesinėje veikloje pagal tris dimenisijas: depersonalizacija (neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, bendradarbius, ugdytinius), emocinis išsekimas - (fizinių bei emocinių resursų išeikvojimas, persidirbimo jausmas) ir asmeninių profesinių siekių redukcija (žmogaus bejėgiškumas, neigiamas savęs ir savo darbo vertinimas). Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų globos įstaigųų socialinių pedagogų patiriamo perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 100 socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose. Uždaro tipo klausimyno metodu tirta socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, perdegimo sindromo apraiškos profesinėje veikloje, remiantis dimensijomis (depersonalizacija, emocinis išsekimas, sumažėję asmeniai laimėjimai) išskirti aspektai: darbo pobūdis, stresas darbe, darbo santykiai su kolegomis ir ugdytiniais, savęs vertinimas profesinėje veikloje, darbo sąlygos. Depersonalizacijos srities klausimai apima kolegų ir ugdytinių santykius, emocinio išsekimo sritis apima darbo pobūdį ir emocinę būseną darbo metu, o asmeninių profesinių siekių redukcija apima savęs vertinimą ir darbo sąlygas. Analizuojant tyrimo duomenis, bandyta įvertinti socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimu nustatyta, jog gana sudėtingas socialinių pedagogų darbo pobūdis... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's paper analyzes the social manifestations of burnout syndrome social pedagogue working in orphanages, according to the three professional dimentions: depersonalization (negative, indifferent, cynical attitude towards work, colleagues, and learners), emotional exhaustion (physical and emotional exhaustion of resources) and decreased professional accomplishment (human helplessness, negative self-evaluation and his job). The aim is to examine how the burnout syndrome is experienced by the teachers in children's social care homes. The study included 100 social pedagogues working in child care centers. Closed-ended questionnaire method was used. The volunteers were social pedagogues working in child care facilities who experience the burnout syndrome manifestations of the occupation. The principles of the basis of dimensions (depersonalization, emotional exhaustion, reduced the achievements of a person) were used to distinguish aspects: depersonalization, field questions from colleagues and pupils included relationships, emotional exhaustion areas included the nature and emotional condition at work, personal and professional goals included the reduction of self-evaluation, and working conditions. The analysis of the data was to try to assess the social educators, working in orphanage and assess manifestations of burnout syndrome in working life. The study found that relatively complex social nature of teachers' work (work intensity, complexity and... [to full text]

Darbe plačiau nagrinėjami perdegimo sindromo sampratos raida, socialinio darbuotojo perdegimą sąlygojantys veiksniai, ,,perdegimo“ prevencija ir būdai, kokia galima ,,perdegimo sindromo“ prevencija. Temos aktualumas ir naujumas Tyrimų gausa apie perdegimo sindromą rodo problemos egzistavimą ir paplitimą. Labai mažai atlikta tyrimų, kaip jaučiasi socialiniai darbuotojai, išgyvenantys perdegimo sindromą, kokios naudojamos įgalinimo strategijos. Analizuojama, kokią įtaką turi perdegimo sindromui darbo stažas, lytis, darbas skirtingose institucijose su skirtingos motyvacijos klientais. Nagrinėjami, kokie efektyviausi pagalbos būdai, kovojant su ,,perdegimo sindromu“. Tačiau nepakanka empirinių tyrimų, kuriuose būtų pateikiama kokybinė socialinių darbuotojų nuomonių apie perdegimo sindromą arba kaip jie išgyveno perdegimą analizės. Problema – neatsakingas socialinių darbuotojų požiūris į savo gyvenimo kokybę, sveikatą, netinkamas darbo ir poilsio laiko planavimas, dėl kurių išsivysto ilgai trunkantis ir pavojingas sveikatai perdegimo sindromas. Darbo tikslas – išanalizuoti profesinio perdegimo sindromo prevencijos galimybes socialiniame darbe. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti perdegimo sindromo sampratos raidą; Išryškinti socialinio darbuotojo perdegimą sąlygojančius veiksnius; Pateikti perdegimo sindromo prevencines priemones ir įveikimo būdus bei strategijas; Ištirti profesinio perdegimo sindromo prevencijos prielaidas socialiniame darbe bei numatyti socialinių darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / The paper work analyzed more with burnout syndrome concept development, social worker burnout influencing factors, burnout prevention and the possible ways of burnout syndrome prevention. Topicality and novelty. Research on the abundance of the burnout syndrome shows the existence and prevalence of the problem. Very little research done by social workers shows how they feel, experiences burnout syndrome, which strategy’s are used of empowerment. It analyzes what work experience, gender; work in different institutions with different motivation clients has the impact of burnout syndrome. It examines the most effective ways to help in the fight of the burnout syndrome. But, to provide qualitative views on social workers burnout syndrome or how they survive the burn analysis, there are not enough empirical studies. The problem - the irresponsible attitude of social workers in their quality of life, health, inadequate work and leisure time planning which develops long-lasting health hazard and the burnout syndrome. The aim is to analyze the prevention opportunities of the professional burnout syndrome in social work. The goals: To analyze the evolution of the concept of burnout syndrome; To highlight a social workers burnout influencing factors; To present preventive measures and ways of coping and strategies of burnout syndrome; To investigate the prevention of professional burnout syndrome assumptions in social work and to foresee the methods for defeating the professional... [to full text]

Perdegimo sindromas laikomas „psichiniu sindromu“, kuris apibūdina idealistiškai nusiteikusių ir atsidavusių, pareigingų žmonių būseną, kai dėl per didelio profesinio krūvio arba asmeninių savybių, arba ir dėl vieno, ir dėl kito, žmogus galiausiai pasijunta visiškai išsekęs. Dažnas slaugytojų susidūrimas su neigiamomis emocijomis, sunkumais, kuriuos reikia įveikti norint suteikti pacientui realią pagalbą, ir mažas slaugytojos profesijos prestižas visuomenėje, lemia neigiamą slaugytojų darbo dinamiką. Tai yra, keičiasi slaugytojų motyvacija, nusiviliama profesija, išsivysto perdegimo sindromas ir vyksta neigiami pokyčiai specialistų asmenybės struktūroje. Tikslas: Ištirti Universiteto ligoninės vaikų skyrių slaugytojų perdegimo sindromo paplitimą ir jo ryšį su asmeninėmis savybėmis. Uždaviniai: 1) Įvertinti slaugytojų, dirbančių Universiteto ligoninės vaikų skyriuose, perdegimo sindromo paplitimą. 2) Ištirti slaugytojų, dirbančių Universiteto ligoninės vaikų skyriuose, pagrindines asmenines savybes. 3) Įvertinti perdegimo sindromo ir slaugytojų asmeninių savybių sąsajas. Tyrimo metodas 2013 m. sausio - kovo mėnesiais atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo Universiteto ligoninės vaikų skyrių slaugytojos. Anoniminio anketavimo metodu apklausta 216 slaugytojų (atsakas 84 %). Visos respondentės buvo moterys. Tyriamųjų perdegimo sindromo paplitimas buvo vertintas standartizuotu Maslach perdegimo sindromo klausimynu – MBI (angl. Maslach Burnout Inventory)... [toliau žr. visą tekstą] / Burnout syndrome refers to „mental syndrome“ that defines the state of idealistically minded and dedicated, dutiful people when due to excessive workload or personal characteristics, or due to both circumstances a person finally feels completely exhausted. Frequent negative emotions, difficulties that are faced by nurses and that must be overcome in order to provide a real help to a patient, also poor status of the nurses profession in the society determine low dynamics of work of nurses. I.e. motivation of nurses’ changes, they become disappointed regarding their profession, develops a burnout syndrome and there are adverse changes in the structure of personality of professionals. Purpose: To analyse the prevalence of burnout syndrome among the nurses of University hospital‘s children department and its relation with personal features. The method of analysis. During the period between January and March 2013 the anonymous questionnaire survey was carried out. The nurses of University hospital‘s children departments were participating in the analysis. Through application of the method of anonymous questionnaire 216 nurses were questioned (response rate is equal to 84%). All the respondents were women. Prevalence of burnout syndrome among the survey participants was assessed through application of standardized Maslach questionnaire of burnout syndrome – MBI (Maslach Burnout Inventory). The questionnaire contains 22 propositions that measure three dimensions of burnout... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų patiriamų stresogeninių įvykių ir profesinio perdegimo sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų profesinį perdegimą, atsižvelgiant į sociodemografinius duomenis. 2. Nustatyti ir palyginti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų profesinį perdegimą, atsižvelgiant į darbe patiriamų stresogeninių įvykių pobūdį. 3. Nustatyti ir palyginti chirurgijos ir terapijos skyrių slaugytojų profesinį perdegimą, atsižvelgiant į asmeniniame gyvenime patiriamų stresogeninių įvykių pobūdį. Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliktas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ir Respublikinės Kauno ligoninės chirurgijos ir terapijos skyriuose 2013 metų gruodžio mėn. Tyrimui naudotą anketą sudarė sociodemografinis klausimynas, stresogeninių įvykių klausimynas (sudarytas darbo autorės su bendraautorėmis M. Antanaitiene ir A. Rapulskyte), stresogeninių įvykių asmeniniame gyvenime klausimynas, PP („profesinio perdegimo“) klausimynas, (adaptuotas medicinos darbuotojams, paruoštas N. Vodopjanovos). Rezultatai: Tyrime dalyvavo 198 slaugytojos, iš kurių 92 dirba chirurginiuose skyriuose, o 106 – terapiniuose skyriuose. Chirurginių ir terapinių skyrių darbuotojų emocinio išsekimo, depersonalizacijos bei asmeninių pasiekimų nuvertinimo subskalių vidurkiai yra vienodi, tačiau skiriasi šių skyrių slaugytojų emocinio išsekimo subskalės balai. Nustatytas ryšys tarp darbo krūvio ir emocinio išsekimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research identified its aim to determine the relations between stressogenic events and professional burnout experienced by the nurses at Surgery and Therapy departments. The following tasks were raised: 1. To ascertain and compare nurses’ professional burnout at the departments of Surgery and Therapy by socio-demographic indexes. 2. To identify and compare nurses’ professional burnout at the departments of Surgery and Therapy by the nature of stressogenic events. 3. To determine and compare nurses’ professional burnout at the departments of Surgery and Therapy by the nature of stressogenic events experienced in personal lives. Research methodology: the study was conducted in December, 2013, at the departments of Surgery and Therapy, Kaunas Clinical Hospital and Republican Hospital of Kaunas. The research used socio-demographic questionnaire and the questionnaire of stressogenic events at work (prepared by the author and coauthors – M. Antanaitienė and A. Rapulskytė), as well as the questionnaire of stressogenic events in personal life and Professional Burnout questionnaire (adapted for medical employees and prepared by N. Vodopjanova). Results: 198 nurses participated in the research. 92 of the subjects work at the Surgery departments, whereas 106 – at the Therapy departments. The means of the Surgery and Therapy employees’ burnout, depersonalization and personal achievements subscale indexes are even, but their emotional burnout subscale scores are different. The... [to full text]