The aim of the study – investigate the motivation factors of surgical profile nurses work. The objectives of the study: 1. To investigate of satisfaction with work, to identify the motivation positive factors, emotional exhaustion of nurses, which are working in the surgical profile departments and operating-theaters. 2. To investigate negative factors (emotional exhaustion, salary, nursing load). 3. To give the offers for the main problems solutions. Hypothesis – the nurses motivation, which are working in the operating-theaters or surgical profile departments, is the same. Methodology: Investigative – nurses, which are working in Kaunas University of Medicine clinic, departments of orthopedics and traumatology, neurosurgery, childrens surgery in the operating-theaters and departments. Investigation method – Questionnaire-based inquiry, emotional scale. Statistical analysis has been made by Microsoft Excel 2003 program. The obtained findings were processed using SPSS for Windows 12.0 statistical software package. The results and conclusions of the study: 70% of all nurses are satisfied with theirs job, ‘cause they are „responsible for what they��re doing“. The bigger pay could induce to work better even 82,5% of nurses. Almost for the half of nurses, working in the departments, the motivation for better work could be financial support-awards; for the third of operating-theaters nurses – the compliments of the heads. Statistically significant (p = 0,002) was the emotional... [to full text]

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti priekabiavimo, patiriamo mokytojų darbe sąsajas su pasitenkinimu darbu bei emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 8-ių Kauno mokyklų mokytojai. Bendras respondentų skaičius – 361 mokytojas (310 moterų, 31 vyras, 10 respondentų nenurodė lyties). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 45,2 metai. Kolegų priekabiavimui darbe įvertinti buvo naudojama priekabiavimo darbe skalė (WHS) (Björkqvist, Österman, 1992). Klausimynas sudarytas iš 24 klausimų. Atlikus priekabiavimo darbe skalės atsakymų į klausimus faktorinę analizę, buvo išskirti penki faktoriai, keturi iš jų toliau naudoti tyrimo duomenų analizei (žeminimas, žlugdymas, atskyrimas, įžeidinėjimas). Buvo įtraukti trys papildomi klausimai, kolegų priekabiavimo aspektams atskleisti. Pasitenkinimui darbu nustatyti, naudotas Paul Spector - pasitenkinimu darbu klausimynas (JSS) (Spector, 1985), į kurį įeina devynios subskalės. Klausimynas leidžia įvertinti bendrąjį pasitenkinimo darbu lygį bei atskirus pasitenkinimo darbu aspektus. Emocinei savijautai įvertinti naudota emocinio išsekimo skalė, skirta mokytojams (The MBI-ES), sudarytoja - Christina Maslach. Į skalę įeina devyni klausimai. Emocinis išsekimas leidžia įvertinti emocinių resursų pereikvojimą ir išsekimą dėl darbo (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis kolegų priekabiavimas darbe susijęs su mažesniu pasitenkinimu darbu. Nustatyta, kad aukštesnis kolegų priekabiavimo mokytojų darbe lygis susijęs su aukštesniu emocinio... [toliau žr. visą tekstą] / The research purpose – to analyze relations among work harassment, job satisfaction and emotional exhaustion, perceived in teachers’ work. There were 361 teachers (310 – women, 31 – men, 10 respondents did not indicate their sex), who participated in the research. The respondents were from 8 Kaunas’ schools. The average age of the participants – 45,2 years. For the assessment of work harassment, Work Harassment Scale (WHS) was used, developed by K. Björkqvist and K. Österman, in 1992. Factor analysis was done, five factors were developed, four factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: disruption, humiliation, alienation, indignity. For the deeper assessment of work harassment, three additional questions were used. For the assesment of job satisfaction, Job Satisfaction Survey (JSS) was used (Spector, 1985). The questionnaire consists of 9 scales. It allows to assess job satisfaction and it’s aspects. For the assessment of emotional exhaustion, Emotional Exhaustion scale was used. The scale was specifically developed for teachers by Christina Maslach (The MBI-ES). Emotional Exhaustion scale measures overextention of emotional resources and exhaustion from job (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). The results showed that higher level of work harassment is related to lower job satisfaction. The results revealed that higher level of work harassment is related to higher level of emotional exhaustion. Teachers, who observed work harassment... [to full text]

Darbo objektas: stresas, socialinė frustracija, emocinis išsekimas, emocinis atsparumas mokytojų darbe. Tyrimo problema. Daugelis mokslinių tyrinėjimų patikimai identifikuoja specifinius mokymo proceso stresorius ir jų neigiamą poveikį mokytojų sveikatai bei gerovei. Mokytojo darbe svarbu tai, kad dėl socialinės frustracijos keičiasi psichinį stresą išgyvenančio žmogaus elgesys, atsiranda nesąmoningos reakcijos į stresorių (nesąmoningi psichologinės gynybos mechanizmai, dirbtini autoriteto palaikymo būdai ar streso „kaukės“). Mokslinių tyrimų apžvalga leid��ia teigti, kad sąmoningi streso įveikimo būdai turi būti siejami su patiriamo streso atpažinimu – tai leidžia kontroliuoti stresinių įvykių poveikį ir ugdyti atsparumą stresui. Atsparumą stresui darbe didina žmogaus pasitenkinimas darbu, taip pat pakankamas savigarbos lygis. Mokslinėje literatūroje nėra pateikiama kompleksinių tyrimų, susijusių su stresu mokytojų darbe. Šio tyrimo pagalba buvo siekiama mokytojų patiriamo streso lygį analizuoti sąryšyje su socialine frustracija, emociniu išsekimu, taip pat įvertinti tiriamųjų emocinio atsparumo lygį. Tyrimo tikslas - ištirti ir įvertinti Kauno ir Punsko gimnazijose dirbančių mokytojų patiriama stresą, socialinę frustraciją, emocinį išsekimą bei emocinį atsparumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Kauno ir Punsko gimnazijose dirbančių mokytojų patiriamo streso lygį, socialinę frustraciją, emocinį išsekimą bei emocinį atsparumą. 2. Palyginti Kauno ir Punsko mokytojų patiriamo... [toliau žr. visą tekstą] / Work’s subject: stress, social frustration, emotional exhaustion, emotional hardiness in teachers’ work. So far there is no nonfiction literature which would present complex research concerning stress at teachers work. Numerous researches helped to explore only the level of stress but not stress itself. While doing this research I was trying to explain what are the reasons of experienced stress levels and what kind of consequences cause it. A lot of scientific researches credibly identify specific teaching process of stressor and there’s negative affection on teachers health and welfare. Psychical process of stress develops syndrome of emotional exhaustion theory. In teachers’ work important is that emotional frustration changes psychical stress at affected person and unmeant reaction to stressor. Deliberate options of overcoming stress concerns with identification of it, which let us to control stressful events effect and training hardiness of stress. On the way of changing people’s behavior reaction to stress in interpersonal relations it is important to form their self-respect. Hardiness of stress at work higher person’s pleasure of his/her job. Purpose of the research – to examine and evaluate teachers of Kaunas and Punskas gymnasiums affected by stress, emotional exhaustion, social frustration and emotional hardiness. 1. Evaluation of teachers working in Kaunas and Punskas gymnasiums affected by different levels of stress, emotional exhaustion, social frustration and... [to full text]

Perdegimo sindromas laikomas „psichiniu sindromu“, kuris apibūdina idealistiškai nusiteikusių ir atsidavusių, pareigingų žmonių būseną, kai dėl per didelio profesinio krūvio arba asmeninių savybių, arba ir dėl vieno, ir dėl kito, žmogus galiausiai pasijunta visiškai išsekęs. Dažnas slaugytojų susidūrimas su neigiamomis emocijomis, sunkumais, kuriuos reikia įveikti norint suteikti pacientui realią pagalbą, ir mažas slaugytojos profesijos prestižas visuomenėje, lemia neigiamą slaugytojų darbo dinamiką. Tai yra, keičiasi slaugytojų motyvacija, nusiviliama profesija, išsivysto perdegimo sindromas ir vyksta neigiami pokyčiai specialistų asmenybės struktūroje. Tikslas: Ištirti Universiteto ligoninės vaikų skyrių slaugytojų perdegimo sindromo paplitimą ir jo ryšį su asmeninėmis savybėmis. Uždaviniai: 1) Įvertinti slaugytojų, dirbančių Universiteto ligoninės vaikų skyriuose, perdegimo sindromo paplitimą. 2) Ištirti slaugytojų, dirbančių Universiteto ligoninės vaikų skyriuose, pagrindines asmenines savybes. 3) Įvertinti perdegimo sindromo ir slaugytojų asmeninių savybių sąsajas. Tyrimo metodas 2013 m. sausio - kovo mėnesiais atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo Universiteto ligoninės vaikų skyrių slaugytojos. Anoniminio anketavimo metodu apklausta 216 slaugytojų (atsakas 84 %). Visos respondentės buvo moterys. Tyriamųjų perdegimo sindromo paplitimas buvo vertintas standartizuotu Maslach perdegimo sindromo klausimynu – MBI (angl. Maslach Burnout Inventory)... [toliau žr. visą tekstą] / Burnout syndrome refers to „mental syndrome“ that defines the state of idealistically minded and dedicated, dutiful people when due to excessive workload or personal characteristics, or due to both circumstances a person finally feels completely exhausted. Frequent negative emotions, difficulties that are faced by nurses and that must be overcome in order to provide a real help to a patient, also poor status of the nurses profession in the society determine low dynamics of work of nurses. I.e. motivation of nurses’ changes, they become disappointed regarding their profession, develops a burnout syndrome and there are adverse changes in the structure of personality of professionals. Purpose: To analyse the prevalence of burnout syndrome among the nurses of University hospital‘s children department and its relation with personal features. The method of analysis. During the period between January and March 2013 the anonymous questionnaire survey was carried out. The nurses of University hospital‘s children departments were participating in the analysis. Through application of the method of anonymous questionnaire 216 nurses were questioned (response rate is equal to 84%). All the respondents were women. Prevalence of burnout syndrome among the survey participants was assessed through application of standardized Maslach questionnaire of burnout syndrome – MBI (Maslach Burnout Inventory). The questionnaire contains 22 propositions that measure three dimensions of burnout... [to full text]

Perdegimo” sindromo sąvoka yra palyginti nesena. Sąvoka ,,sudegimas” (burnout) atėjo iš anglų kalbos. ,,Perdegimo” sindromas, kaip mokslinė sąvoka, pirmą kartą buvo pavartota 1974 m. vokiečių kilmės JAV psichoanalitiko H. Freudenbergio darbuose ir buvo skirta apibūdinti socialinių darbuotojų ir pedagogų psichinio bei fizinio išsekimo būseną. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai, kadangi ši sritis yra dažnai pedagogikoje neakcentuojama, labiau kreipiamas dėmesys į dalykines žinias, į būdus, kaip jas perteikti ugdytiniams. Pats pedagogas, atiduodamas save kitiems, dažnai pamiršta save, persidirba, nuvargsta. Dėl to nukenčia ir jo darbo kokybė, žinių perdavimas. Visgi lieka neaišku, kokios socialinės - psichologinės priežastys paskatina neatsakingą pedagogų požiūrį į savo savijautą. Taigi, ši tema yra mažai tyrinėta, o tai suteikia daug galimybių šio darbo temos tyrimams. Šio darbo naujumas yra tas, kad tiesiog Lietuvoje parašyta nedaug mokslinės literatūros ir straipsnių šia tema. / The concept of the “burnout” syndrome is comparatively new. The concept “burnout” was assimilated from the English language. The “burnout” syndrome, as a scientific concept, was used for the first time by the American psychoanalyst of the German origin H.Freudenber in the year 1974. The theme was chosen non-accidentally. This sphere is usually not emphasized in pedagogy; attention is drawn more towards the objective knowledge and towards the methods of its conveyance to pupils. The novelty of this thesis lies in the fact that not many scientific literature and articles on this topic are written in Lithuania. Thus, this theme has been insufficiently investigated; this fact provides a lot of possibilities for investigation of the theme of the present thesis.

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyviai suvokiamą atitikimą tarp asmens ir organizacijos vertybių skirtingose darbuotojų grupėse bei jo sąsajas su pasitenkinimu darbu ir emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 133 (9 vyrai ir 124 moterys) valstybinės įstaigos darbuotojai. Tyrimo metodai: Cable ir DeRue sukurta subjektyviai suvokiamo atitikimo tarp asmens ir organizacijos skalė, Spector pasitenkinimo darbu klausimynas, emocinio išsekimo skalė iš Maslach ir Jackson sukurto klausimyno, taip pat buvo užduoti papildomi klausimai apie darbuotojų sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijose vertybių skirtingose darbuotojų amžiaus, gaunamo atlyginimo ir užimamų pareigų grupėse nesiskiria, tačiau skiriasi skirtinguose įmonės padaliniuose ir tarp skirtingas pareigas užimančių socialinio darbo padalinio darbuotojų. Taip pat rezultatai atskleidė, kad didesnis subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijos vertybių siejasi su didesniu darbuotojų pasitenkinimu darbu ir mažesniu emociniu išsekimu. / The aim of the study was to assess subjective person-organization values fit in different employees’ groups, and to determine subjective person-organization values fit’s impact on job satisfaction and emotional exhaustion. The subjects of the study were 133 (9 men, 124 women) employees from public organization. Methods: perceived fit scale from Cable and DeRue questionnaire about subjective fit, Spector’s Job Satisfaction Survey, emotional exhaustion scale from Maslach and Jackson Burnout Inventory, and additional questions about employees’ social and demographical characteristics. The results of the study showed that subjective person-organization value fit is similar in different employees’ age, wage, and position groups, but differs among separate departments and different positions in social work department. The results also revealed that higher subjective person-organization values fit is related to higher level of job satisfaction and lower level of emotional exhaustion among employees.