Tyrimo tikslas - išsiaiškinti priekabiavimo, patiriamo mokytojų darbe sąsajas su pasitenkinimu darbu bei emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 8-ių Kauno mokyklų mokytojai. Bendras respondentų skaičius – 361 mokytojas (310 moterų, 31 vyras, 10 respondentų nenurodė lyties). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 45,2 metai. Kolegų priekabiavimui darbe įvertinti buvo naudojama priekabiavimo darbe skalė (WHS) (Björkqvist, Österman, 1992). Klausimynas sudarytas iš 24 klausimų. Atlikus priekabiavimo darbe skalės atsakymų į klausimus faktorinę analizę, buvo išskirti penki faktoriai, keturi iš jų toliau naudoti tyrimo duomenų analizei (žeminimas, žlugdymas, atskyrimas, įžeidinėjimas). Buvo įtraukti trys papildomi klausimai, kolegų priekabiavimo aspektams atskleisti. Pasitenkinimui darbu nustatyti, naudotas Paul Spector - pasitenkinimu darbu klausimynas (JSS) (Spector, 1985), į kurį įeina devynios subskalės. Klausimynas leidžia įvertinti bendrąjį pasitenkinimo darbu lygį bei atskirus pasitenkinimo darbu aspektus. Emocinei savijautai įvertinti naudota emocinio išsekimo skalė, skirta mokytojams (The MBI-ES), sudarytoja - Christina Maslach. Į skalę įeina devyni klausimai. Emocinis išsekimas leidžia įvertinti emocinių resursų pereikvojimą ir išsekimą dėl darbo (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis kolegų priekabiavimas darbe susijęs su mažesniu pasitenkinimu darbu. Nustatyta, kad aukštesnis kolegų priekabiavimo mokytojų darbe lygis susijęs su aukštesniu emocinio... [toliau žr. visą tekstą] / The research purpose – to analyze relations among work harassment, job satisfaction and emotional exhaustion, perceived in teachers’ work. There were 361 teachers (310 – women, 31 – men, 10 respondents did not indicate their sex), who participated in the research. The respondents were from 8 Kaunas’ schools. The average age of the participants – 45,2 years. For the assessment of work harassment, Work Harassment Scale (WHS) was used, developed by K. Björkqvist and K. Österman, in 1992. Factor analysis was done, five factors were developed, four factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: disruption, humiliation, alienation, indignity. For the deeper assessment of work harassment, three additional questions were used. For the assesment of job satisfaction, Job Satisfaction Survey (JSS) was used (Spector, 1985). The questionnaire consists of 9 scales. It allows to assess job satisfaction and it’s aspects. For the assessment of emotional exhaustion, Emotional Exhaustion scale was used. The scale was specifically developed for teachers by Christina Maslach (The MBI-ES). Emotional Exhaustion scale measures overextention of emotional resources and exhaustion from job (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). The results showed that higher level of work harassment is related to lower job satisfaction. The results revealed that higher level of work harassment is related to higher level of emotional exhaustion. Teachers, who observed work harassment... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe dažnį ir sąsajas su psichologinės savijautos rodmenimis. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 90 Kauno miesto kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, jų amžiaus vidurkis 39 m. (± VKN 10,40). Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008 m. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. 52,8 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patyrė priekabiavimą darbe. Dažną priekabiavimą patyrė 22,5 proc., atsitiktinį priekabiavimą darbe patyrė 30,3 proc. tiriamųjų. Dažniausiai priekabiavimą darbe kurtieji ir neprigirdintieji patyrė iš kolegų (31,1 proc.). Labiausiai paplitusi negatyvaus elgesio forma buvo, kai /duodamos betikslės užduotys ir nustatyti nerealiai trumpi terminai joms atlikti/ (2,06 ± 3,28). Net 54,4 proc. tiriamųjų pasižymėjo žema vidine darna. Žemos vidinės darnos grupėje net 85,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų dažnai patyrė priekabiavim��� darbe (p=0,006 palyginus su nepatyrusiais priekabiavimo darbe). Dažno priekabiavimo grupėje net 75,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skundėsi pablogėjusiais santykiais su artimais žmonėmis (p<0,0001). 75,0 proc. tiriamųjų nustatytas potrauminio streso sutrikimas (p< 0,0001), 73,7 proc. jautė distresą (p<0,0001). Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir žemos vidinės darnos bei žemo savęs vertinimo. Patyrusių dažną priekabiavimą darbe kurčiųjų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study . To evaluate the frequency of harassment at work among deaf and hard hearing people and the associations with their psychological state. Methods of the analysis. 90 deaf and hard hearing people from Kaunas participated in the research, average age 39 (±10,40 SD) yrs. The research was made anonymously in spring of 2008. We used SPSS 14.0 for Windows and MS Excel for data analysis. Results. 52.8 percent of deaf and hard hearing people experienced harassment at work. Frequent harassment experienced 22.5 percent, occasional harassment at work – 30.3 percent of the investigated. Most often deaf and hard hearing people experienced harassment from their colleagues (31.1 percent). The most widespread negative form of behavior was when the pointless tasks with unreal short terms of time to complete them were given (2.06 ± 3.28). Even 54.5 percent of investigated people had low sense of coherence. 85.0 percent of deaf and hard hearing people from the low sense of coherence group experienced harassment at work (p=0.006 in comparison with people who never experienced harassment at work). 75.0 percent of deaf and hard hearing people, from the group of frequent harassment at work, complained that their social relationship grew worse (p<0.0001). 73.7 percent of the investigated felt distress (p<0.0001). Significant associations between harassment at work, low sense of coherence and low self evaluation were observed Frequent harassment at work was positively... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.