Tyrimo objektas – moksleivių agresyvumas ir vidinė darna. Tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto 12-13 ir 15-16 metų paauglių agresyvumo raišką ir vidinę darną. Uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių agresyvumą ir vidinę darną, jų ryšį. 2. Išanalizuoti paauglių agresyvumą ir vidinę darną pagal lytį. Hipotezė: agresyvių paauglių vidinė darna yra mažesnė. Išvados 1. Atlikus tyrimą nustatyta, jog Kauno miesto mokyklų paaugliai pasižymi vidutiniškai išreikšta agresija (p<0,001). Manoma, jog agresyvus elgesys yra dažnas reiškinys mokymosi įstaigoje. Kauno miesto mokymosi įstaigų paaugliams buvo nustatyta vidutinė vidinės darnos reikšmė (p<0,001). Atlikus tyrimą, pastebėta, jog tie paaugliai kurie surinko aukštus agresijos klausimyno balus, pas juos vidinė darna buvo ženkliai mažesnė, negu tų paauglių kurie buvo surinkę žemesnius balus. 2. Išanalizavus, agresyvų elgesį pagal lytį, nustatyta, jog vaikinai surinko aukštesnius balus, nei merginos (P<0,05). Analizuojant vidinę darną, skirtumas tarp lyčių buvo statistiškai nereikšmingas (p>0.05). Rekomendacijos, pasiūlymai 1. Būtina skirti daugiau lėšų ir priežiūros, agresijos prevencinių priemonių, įgyvendinimui mokymosi įstaigose. 2. Neužtenka įrengti kameras mokymosi įstaigų kiemuose ar viduje, turi būti atsakingas už tai žmogus, ir visa tai stebėti. 3. Reikėtų skatinti mokinių bendradarbiavimą tarpusavyje pamokų metu, taip stiprinant mokinių ryšį tarpusavyje ir kartu mažinant mokinių atsiskyrimą, izoliaciją nuo klasės draugų. 4... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research - students aggressiveness and sense of coherence . The aim – to identify connection between agression and internal coherence at Kaunas city in 12-13 and 15-16 years old adolescents. Objectives: 1. To indetify adolescent aggression and internal coherence. 2. To analyze adolescent aggression and internal coherence by gender; Hypothesis: The aggressive adolescent sense of coherence is lower. Findings 1. Research showed that aggressive behavior is a common phenomenon in the school. Descending the internal consistency of increased aggression, adolescents noted a lower level of internal coherence . 2. Analyzed the aggressive behavior by gender it‘s seen that both girls and boys average aggression occurs. Sense of coherence with the boys was slightly higher. 3. The connection between aggressive behavior and internal coherence is that adolescents are often more aggressive behavior if sense of coherence is lower. Recommendations, suggestions: 1. Necessary to devote more resources and maintenance to aggression prevention in learning institutions. 2. It is not enough to install cameras at learning institutions yards or inside, responsible worker should be to watch records. 3. Cooperation among the students during the lessons should be promoted to enhance student‘s relationship with each other and to reduce separation and isolation from classmates . 4. It is recommended to perform regular aggression prevention research and to draw conclusions.

In the final paper for master’s degree the peculiarities of correlations between educators’ sense of coherence and well-being are discussed. The pedagogical characterization of educator’s profession and conception of coherence is tendered after thorough analysis of papers and researches of Lithuanian and foreign authors. The course, methods and data of research on educators’ coherence and well-being are discussed in the paper. The sense of coherence of educators is analyzed according to their social–demographic data, way of live and psychological well-being. The statistical analysis was accomplished to estimate the peculiarities of well-being. The typology of educators’ who took part in a survey and results of cluster analysis are presented in the paper. The peculiarities of correlations between educators’ sense of coherence and well-being are discussed in various aspects. After summarizing all the data conclusions and propositions are presented.

The purpose of this work is indentify adults diabetic people sense of coherence ,psichological feel,and self esteem.Received reseach results confirmed first hipothesis, that sense of coherence to diabetic importantly lower than to healthy individuals.Received research results confirmed second hipothesis ,that psychological well being to diabetics adult individuals is importantly worse than to healthy individuals.Received research results confirmed third hipothesis ,that self esteem to diabetics adult individuals importantly smaller than to healthy individuals.

Darbo tikslas: Ištirti žindančių motinų vidinę darną, motinos su kūdikiu darną ir šių veiksnių sąsajas su žindymo trukme. Uždaviniai: 1. Įvertinti žindančių motinų vidinę darną; 2. Išanalizuoti motinos darną su kūdikiu; 3. Nustatyti motinos vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu sąsajas. 3. Nustatyti darnos veiksnių ryšį su žindymo trukme. Tyrimo metodai: Tyrimo objektas – ką tik pagimdžiusios motinos ir auginančios kūdikius iki 6 mėn. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimas susidėjo iš dviejų etapų. Pirmasis tyrimas vyko pirmąją savaitę motinai pagimdžius kūdikį, antrasis – 6 mėn. po kūdikio gimimo. Tyrimui buvo atrinktos motinos, gimdžiusios KMUK, Pr. Mažylio ir Krikš��ioniškuose gimdymo namuose. Pirmojo tyrimo metu buvo apklaustos 493 motinos. Antrajame tyrime pakartotinai apklausta 141 motina. Atsako dažnis sudarė 35,6 proc. Rezultatai: Tyrimo duomenimis, motinoms kurioms kūdikis buvo planuotas, visų darnos skalės sričių ir visos skalės, balų sumos vidurkis buvo didesnis negu toms motinoms, kurioms kūdikis buvo neplanuotas (p<0,001). Išsimokslinimas statistiškai reikšmingai veikė vidinės darnos suprantamumo (p=0,006), kontroliavimo jausmų sritis (p=0,038) ir visą skalę (p=0,005). Šeimyninė padėtis siejosi tik su motinos vidinės darnos prasmingumo jausmu (p=0,003). Motinos darna su kūdikiu statistiškai reikšmingai siejosi su gimdymo eiliškumu. Motinos kurios pagimdė antrą ar trečią vaiką, turėjo stipresnį prasmingumo (p=0,055), suprantamumo jausmą (p=0,0... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To study mother‘s sense of coherence (SOC), the mother‘s coherence with a baby and influence of these factors to the duration of breastfeeding. Tasks: 1. To evaluate sense of coherence of the mothers; 2. To analyze the mother‘s coherence with a baby; 3. To evaluate relations between mother‘s sense of coherence and mother‘s coherence with a baby. 4. To assess the influence mother‘s sense of coherence and mother‘s baby coherence to the duration of breastfeeding. Methods of the study: Object of the research – mothers after their delivery and after six months. Method of the research – anonymous questionnaire survey. The research consisted of two stages. The first research was performed in the first week after the mother gave a birth to her baby, the second one – the same mothers 6 months after the baby was born. For the research, the mothers giving birth in Kaunas Medical University Hospital, Pr. Mazylis and Christian maternity home were chosen. In the first research, 493 mothers were surveyed. In the second research, 141 mothers were surveyed one more time. The response rate was 35.6%. Results: According to the data of the research, the average sum of points of the ranges of the SOC and the total SOC was higher of the mothers who had planned a baby than of these ones who had not planned a baby (p<0.001). The education influenced the ranges of comprehensibility of the SOC (p=0.006), the ranges of manageability (p=0.038) and the total scale of SOC (p=0.005). The... [to full text]

Šio darbo tikslas ištirti 14 – 17 metų paauglių baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus, baimės įtvirtinimo formas ir vidinę darną. Šiam tikslui įgyvendinti buvo iškelti uždavinai: 1. Palyginti 14 -17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus ir baimės įvertinimo formos pagal amžių. 2. Palyginti 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, mokyklos baimės apraiškas, įveikos būdus ir baimės įvertinimo formos pagal lytį. 3. Išanalizuoti 14 - 17 metų paauglių vidinės darnos ypatumus. 4. Nustatyti 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimes provokuojančių veiksnių, mokyklos baimės apraiškų, įveikos būdų, baimės įvertinimo formų ir vidinės darnos sąsajas. Šiame magistriniame darbe buvo siekiama patikrinti hipotezes 1. 14 metų paaugliai, būdami ankstyvosios paauglystės pirmojoje pusėje, labiau patiria mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, labiau jaučia mokyklos baimės apraiškas nei 17 metų paaugliai. 2. 14 - 17 metų merginos labiau patiria mokyklos baimes provokuojančius veiksnius, labiau jaučia mokyklos baimės apraiškas nei 14 - 17 metų vaikinai. 3. 14 - 17 metų paauglių mokyklos baimės įveikos būdai susiję su vidine darna. Darbe buvo taikomos dvi metodikos: Mokyklos baimei tirti buvo naudojama D. H. Rost ir F.J Schermer klausimyno 14 – 17 metų vaikų, emocinėms problemoms tirti ilgoji versija. Vidinei darnai tirti buvo naudojamas Antanovsky , gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis object: the interface between fear of school and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Aim of the thesis: to explore provocative factors of fear of school, appearance of the fear, ways to overcome the fear, fixation on the fear and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Goals of the thesis: 1. To compare the provocative factors of fear of school of adolescents aged from 14 to 17, according to their age. 2. To compare the provocative factors of fear of school of adolescents aged from 14 to 17, according to their sex. 3. To analyse the peculiarities of inner harmony of adolescents aged from 14 to 17. 4. To find out the interface between provocative factors of fear of school, ways to overcome the fear, ways to estimate the fear and inner harmony. Hypotheses of the thesis: the following hypotheses were checked in the thesis: 1. 14 years old adolescents more often suffer the provocative factors and appearance of fear of school than 17 year old adolescents. 2. Girls aged from 14 to 17 more often suffer the provocative factors and appearance of fear of school than boys of the same age. 3. There is the interface between the ways of overcoming the fear of school and inner harmony of adolescents, aged from 14 to 17. Thesis methods: there were used two methods in the thesis: the questionnaire of D.H.Rost and F.J.Shermer , the longest version was used to examine the fear of school; the shortest version of Antonovsky questionnaire of life orientation was... [to full text]

Vidinė darna įvairių autorių yra laikoma vienu iš fizinės ir psichinės sveikatos išteklių, žmogaus atsparumo ir sėkmingos adaptacijos pagrindu. Nustatyta, kad pedagogų darbas yra vienas stresiškiausių, o tyrimų nagrinėjančių pedagogų vidinę darną atlikta per mažai, todėl šio darbo tikslas buvo įvertinti Vilniaus universiteto dėstytojų vidinės darnos lygį, gyvenseną ir jų sąsajas. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 289 VU dėstytojai, nuo 25 iki 72 m. amžiaus. Duomenų rinkimui buvo naudotas anoniminės anketinės apklausos metodas. Respondentams pateikta anketa, kurioje buvo demografinius duomenis, gyvenseną bei vidinę darną vertinantys klausimai (3 ir 13 klausimų klausimynai). Vidinė darna ir jos komponentai buvo vertinami pagal „Gyvenimo orientacijos anketą“ (A. Antonovsky, 1987), kurią sudarė 13 klausimų. Naudotas paplitimo epidemiologinis tyrimo tipas. Duomenų analizė atlikta statistine programa SPSS for Windows 13 versija. Naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Rezultatai ir išvados. Rezultatai parodė, kad VU dėstytojai savo gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę dažniausiai vertina kaip gerą. Gyvenimo kokybę geriau įvertino moterys, vieniši ir kelias darbovietes turintys dėstytojai. Lėtinėmis ligomis sirgo 43 proc. dėstytojų, iš jų dažniausiai našliai/ės. Tyrimo metu nustatyti, statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gyvensenos veiksnių ir dėstytojų lyties, amžiaus bei šeimyninės padėties. Šiuo metu rūkantys prisipažino 38 proc. dėstytojų. Didesnis rūkymo... [toliau žr. visą tekstą] / Different authors consider sense of coherence to be one of the physical and mental health resources, stress resistance and successful adaptation basis. It is done not enough researches dealing with educationalists and sense of coherence, although it was found that pedagogical work is one of the most stressful. The aim of this work was to analyse the health behaviour, Sense of Coherence (SOC) and interfaces between them in the population of the lecturers in Vilnius University. Materials and methods. 289 Vilnius university lecturers of 25-72 years old age (mean age 43,82) participated in this survey. An anonymous questionnaire for getting data about social-demographic factors, health behaviour, subjective health assessment created by author was used in the survey. In the questionnaire Sense of coherence was measured with “The orientation to life questionnaire” consisting of 13 questions. It was composed by A. Antonovsky (1987). Data analysis was performed using Statistical program SPSS for Windows 13 version. Level of statistic significance was p< 0.05 Results and conclusions. The results showed that the quality of life and subjective health assessment mostly was reported as good. Single respondents ant those who had more than one workplace reported to have better quality of life. 43 % of lecturers reported to have chronic diseases, most of them were widows(-ers). Examination revealed that it was statistically significant differences between lifestyle and respondents gender... [to full text]

The purpose of this graduate job is to investigate young adult’s personality’s psychological evolutionary singularity, stress conception, factors, stress management style and stress management styles’ links of such psychological singularities as sense of coherence, emotional intelligence, self-esteem. The young adult’s stress management singularities’ investigation has accomplished using A. Antonovskio (1995) Sense of Coherence scale, Norman S. Endler, James D. A. Parker (1999) the questionnaire of stress management, Reuven Bar-on, Ph. D. (1999, 2002) the questionnaire of emotional intelligence and M. Rosenberg (1965) the questionnaire of self-esteem. Conclusions are following: 1. For young age adults-women more typical point of emotional reaction and stress avoidance of management styles than the same age men. 2. Increasing young age adult’s the self – esteem less typical point of emotional reaction stress management style. 3. There is positive relation between the young adult sensse of coherence and the problem solution stress management style. 4. The superior common emotional intelligence the less typical point of emotional reaction stress management style.

Tyrimo tikslas: Ištirti gydytojų psichikos sveikatą, vidinę darną, suicidiškumo ir nuostata savižudybės atžvilgiu ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. įvertinti ir palyginti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus pagal socialinius demografinius duomenis. 2. ištirti gydytojų psichikos sveikatą ir jos aspektus lyginant pagal specialybę. 3. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatą lyginant pagal vidinės darnos lygį. 4. įvertinti ir išnagrinėti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę lyginant pagal socialinius demografinius duomenis. 5. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal specialybę. 6. palyginti gydytojų suicidiškumą bei nuostatas į savižudybę pagal vidinės darnos lygį. 7. įvertinti ir palyginti gydytojų vidinę darną ir jos komponentus pagal socialinius demografinius duomenis. 8. išanalizuoti gydytojų vidinės darnos ir jos komponentų lygį lyginant pagal specialybę. 9. išnagrinėti gydytojų psichikos sveikatos ir suicidiškumo, tarpusavio ryšį. 10. ištirti ryšį tarp psichikos sveikatos ir nuostatų savižudybės atžvilgiu Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė. Tyrime dalyvavo: 78 onkologai, 63 bendrosios praktikos gydytojai ir 63 psichiatrai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai patvirtino mūsų hipotezę, gydytojai, pasižymintys blogesne psichikos sveikata, žemesne vidine darna, turi teigiamą nuostatą savižudybės atžvilgiu bei turi suicidiškumo požymių (yra linkę pritarti savižudybei)... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the research: To analyze peculiarities of the doctors’ mental health, sense of coherence and attitude towards suicide. Tasks of the analysis research: 1. To estimate and compare the doctors' mental health and it‘s aspects according to social data and demographics. 2. To investigate the doctors' mental health comparing by the specialties. 3. To examine the doctors' mental health comparing by the level of sense of coherence. 4. To estimate and examine the doctors' suicidity and attitudes towards suicide comparing by social data and demographics. 5. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to specialty. 6. To compare doctors' suicidity and attitudes towards suicide according to the level of sense of coherence. 7. To estimate and compare the doctors' sense of coherence and it‘s components according to social data and demographics. 8. To analyze doctors' sense of coherence and it‘s components according to specialty. 9. To examine correlation between the doctors' mental health and suicidity. 10. To investigate correlation between mental health and attitude towards suicide. Research methods: Analysis of scientific literature, survey with questionnaires, analysis of statistical data. Research participants: 78 oncologists, 78 general practitioners and 78 psychiatrists. Results of the research: Our hypothesis was being confirmed by the results, the doctors of worse mental health and lower sense of coherence have positive... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti moksleivių vidinės darnos, psichosocialinės aplinkos ir sveikatos nusiskundimų sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 291 Kauno X vidurinės mokyklos 5 – 12 klasių moksleiviai (atsako dažnis 67,8 proc.). Tyrimas atliktas 2007 m. lapkričio – 2008 m. kovo mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel. Rezultatai. Mūsų rezultatai parodė, kad 59,2 proc. apklaustų moksleivių pasižymėjo aukšta vidine darna, žema vidine darna pasižymėjo 7,0 proc. 5-9 klasių moksleivių, ir 4,1 proc. 10 - 12 klasių moksleivių. Žema vidine darna pasižymintys moksleiviai patikimai dažniau skundėsi liūdesiu (p<0,0001), nemiga (p=0,004), silpnumu (p<0,001), jautė stresą (p<0,0001), jautėsi nelaimingi (p<0,0001), palyginus su aukšta vidine darna pasižyminčiais moksleiviais. Dažną priekabiavimą (kartą per savaitę ir dažniau) patyrė 16,6 proc. moksleivių, atsitiktinį 36,9 proc. moksleivių. Žemos vidinės darnos grupėje net 43,8 proc. moksleivių patyrė dažną priekabiavimą mokykloje (p=0,003), palyginus su priekabiavimo nepatyrusiais) ir 18,8 proc. moksleivių priekabiavimą patyrė metus ir daugiau. Net 22,4 proc. moksleivių rūko arba kažkada rūkė. Kas savaitę ir dažniau alkoholį vartoja 5,9 proc. moksleivių. Didžiausia dalis moksleivių jautėsi pavargę ryte (51,7 proc.), skundėsi irzlumu (40,3 proc.) ir įtampa (31,4 proc.). Rezultatai patvirtino statistiškai reikšmingas... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of the study. To evaluate the associations between sense of coherence, psychosocial environment and health complaints among students. Methods. The survey was conducted among Kaunas X secondary school 5 – 12 grade students from November, 2007 until March, 2008. Totally 291 students participated in the study (response rate 67.8 percent). Data collection was performed by means of anonymous questionnaire. The statistical softwares SPSS 13.0 and MS Excel. were used in the statistical analysis. Results. Our results indicated that 59.2 per cent of students had high sense of coherence, 7 percent of 5-9 grade students and 4.1 percent of 10 and 12 grade students had low sense of coherence. Sadness (p<0.0001), insomnia (p=0,004), weakness (p<0,001), stress (p<0.0001), unhappiness (p<0.0001) were more prevalent in the subgroup of low sense of coherence as compared to the high one. 16.6 percent of students experienced frequent harassment (once per week and more often), and 36.9 percent of students experienced occasional harassment. The prevalence of frequent harassment was 43.8 percent in the subgroup of low sense of coherence (p=0,003 compared to non-experienced the harassment and 18.8 per cent of students experienced harassment for one year and longer. Even 22.4 percent of students were recent or former smokers, 5.9 percent were weekly and more often alcohol users. The most prevalent health complaints were tiredness in the morning (51.7 percent), irritability (40.3 percent)... [to full text]

The purpose of this is work to analyse self-awareness, self-esteem, sense of coherence, understanding of sequence of a vital way, and also a choice of attractive and unattractive images of this sequence at 7-8 years children’s from not full families in comparison with children from full families. Self-esteem was measured by the semantic differential type scale developed by Beresneviciene D. (1995) and Pileckaite-Markoviene (2001). Sense of coherence scale for children was measured by Margalit (1995) and Pileckaite-Markoviene (2001). Identify own age, understanding of sequence of a vital way, and also a choice of attractive and unattractive images, was investigated using a technique of children's self-awareness by Belopolskaja N.L. (1998). 241 primary school children (163 from full families and 78 not full families) were evaluated using these tools. The results showed that children from not full families estimate themselves below on parameter "happy" (t(239) =3,281, p=0,001) than children from full families. Results have shown that children from full families have a higher level of sense of coherence, than children from not full families. Statistically important difference is visible on components “trust to an environment " (t(239)=2,627, p=0,009) and "acceptance of requirements of an environment” (t(239)=2,464, p=0,014). Results of empirical investigations showed that primary school children with high level of sense of coherence had higher level of self-esteem (r=0,378... [to full text]