SANTRAUKA Vaikų patyčių paplitimo mokykloje kaita prieš ir po prevencinės programos vykdymo Šio darbo tikslas pristatyti įvairiose pasaulio šalyse bei Lietuvoje atliktus tyrimus, kuriuose gauti duomenys atskleidžia problemišką patyčių mąstą ir jų pasireiškimo ypatumus. Todėl siekiant efektyviai mažinti patyčių paplitimą ir jo pasekmes, svarbu taikyti specialiai šiam reiškiniui skirtas intervencijos programas, kurios turėtų būti taikomos kiekvienoje mokykloje ir nukreiptos ne tik į patyčias patiriančius ar į jas įsitraukiančius pačius vaikus, bet į visus mokyklos bendruomenės narius bei visuomenę apskritai. Tad taip pat svarbu supažindinti su jau egzistuojančiomis smurto, patyčių prevencinėmis programomis, jų taikymo ir realizavimo metodikomis mokyklose, įvertinti vaikų patyčių paplitimo mokykloje kaitą prieš ir po prevencinės programos taikymo. Darbo metu yra keliama ir tikrinama ši hipotezė: prevencinės programos prieš patyčias įgyvendinimas atneš teigiamus rezultatus, t.y. sumažins atitinkamą patyčių lygį mokykloje. Dalyviai. Tyrime dalyvavo Anykščių A. Vienuolio gimnazijos mokiniai. Pirmą kartą anketas pildė 5-9 klasių, 400 mokinių 2006 metais. Iš jų 215 berniukų ir 185 mergaitės. Antrą kartą tą pačią anketą pildė taip pat 400 mokinių (215 berniukų ir 185 mergaitės) 2008m, kurie mokosi 7-11 klasėje. Metodai. Anketa apie patyčias. Ji yra skirta įsitraukimui į patyčias reiškiniui nustatyti; Patyčių prevencinė programa, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti patyčių reiškinį... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The change of children bulying at scool before and after the application of prevention programme The aim of this work is to present researches, made in different countries of the world and in Lithuania as well, the data of which shows the level of abuse and the pecularities of this phenomenon. The aim is also to acknowledge with already existing prevention against violence and abuse programmes, with the methodics of their application and realization at schools, to evaluate the change of kids‘abuse at schools before and after the application of the prevention programme. In the process of work the following hypothesis was developed and checked: the implementation of the prevention against abuses programme will give positive results, that is it will lessen the level of abuse at school. The participants. The pupils from Anykščiai district A.Vienuolis gymnasium participated in the research For the first time, in the year 2006 the questionnairies were filled in by 400 pupils from 5-9 classes: 215 boys and 185 girls. For the second time in the year 2008 the same questionnaire was filled in also by 400 pupils , studying in 7-11 classes (215 boys and 185 girls). Methodsi. Questionnaire about abuse. Its aim is to establish the phenomenon of involvment into abuse. The prevention against abuse programme, the main aim of which is to lessen the phenomenon of abuse and the possibilities of spreading it in the gymnasium. In order to make the programme it was directed towards the... [to full text]

Destructive behavior is recurrent intentional, unprovoked, rude behavior, used by one child or a group of children in order to cause pain or torture to another child. It is common among school children and is a problem in today’s school. According to this research and some others, we think that school must seek to protect children from destructive behavior of their contemporaries, which may later grow into criminal nature and violence at home, and it may cause long term harm for its victims. The aim of this work is to reveal peculiarities of expression of children destructive behavior at basic school and to foresee the guidelines of the solution to this kind of problem. Schoolchildren of fifth- eighth grades and their teachers from Utena basic schools took part in this research (n=249). The conclusions are: schoolchildren who took part in this research agree on the frequency of mockery at schools. The most common forms of destructive behavior at schools is nicknaming, slandering, pushing one another and fighting. Threatening and ignoring is more common at school, which is situated in the area of private houses. Fighting, pushing one another and damaging things – at school, that is attended by children from poor families. The attitude of the eighth formers towards the frequency of destructive behavior at school is more pessimistic than the attitude of the fifth formers. The eighth formers more often experience destructive behavior from their classmates. The fifth formers... [to full text]

Vaikai – tai žmonijos ateitis, mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Atrodo, kad kiekvienam vaikelis turėtų būti didžiausiu turtu, laime ir paguoda. Deja, reali situacija kitokia. Vaikai dabar mušami, marinami badu, paliekami miške, šaltyje, imami įkaitais, išnaudojami seksualiai. Smurtas gali būti apgalvotas veiksmas norint išnaudoti ar nubausti arba tiesiog impulsyvi susierzinusio tėvo, mokytojo ar stipresnio vaiko reakcija. Bet kuriuo atveju toks smurtas prieš vaikus pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių principus: pagarbą žmogaus orumui ir teisę į fizinį neliečiamumą. Vaiko teisių įgyvendinimo požiūriu ypač svarbus mokyklos vaidmuo. Mokykla daug gali prisidėti ne tik prie dorinio vaikų auklėjimo, jų elgesio humanizavimo, bet ir prie tėvų sąmoningumo ugdymo, nepakantos smurtui, nesmurtinių drausminimo būdų bei vaiko teisių propagavimo. Tačiau siekiant šių tikslų visų pirma būtina įdiegti vaiko teises pačiose mokyklose. Mokslinių tyrimų pagrindu galima teigti, jog Lietuvos mokyklose dar negarantuojama vaiko teisių apsauga. Taigi viena iš plintančių prievartos formų yra priekabiavimas. Priekabiavimas – tai problema, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys visame pasaulyje ir tik pastaruoju metu pradedama nagrinėti moksliškai ir Lietuvoje. Šio magistrinio darbo tikslas – atskleisti vaikų tarpusavio priekabiavimo ypatumus mokykloje, išsiaiškinant mokyklos vadovo vaidmenį problemos sprendime. Uždaviniai : 1. apibūdinti priekabiavimą kaip reiškinį; 2. atskleisti pagrindines... [toliau žr. visą tekstą] / Children are the future of the mankind, our delight and pride. It seems that every child should be the greatest treasure, happiness and comfort. However, the real situation is different. Children are being beaten, starved, left in the forest or cold, taken hostage or used sexually. Violence can be a deliberate action on purpose to use or punish, or simply an impulsive reaction of a parent, teacher or a stronger child. In any case, such violence against children violates the main principals of human rights: respect to human dignity and the right to physical immunity. From the point of view of the implementation of children rights, the role of the school is extremely important. The school can contribute a lot not only to the moral upbringing of children and humanization of their behaviour but also to the education of the consciousness of parents, intolerance to violence, nonviolent ways of discipline and the propagation of the protection of children rights. However, with a view to these aims, first of all it is essential to introduce the children rights into schools themselves. On the ground of scientific research it is possible to state that the protection of children rights is not guaranteed in Lithuanian schools. So, one of pervasive forms of violence is molestation. Molestation is the problem that receives special attention all around the world and only recently it has begun to be dealt with scientifically in Lithuania. The aim of this Master’s thesis is to reveal the... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti moksleivių vidinės darnos, psichosocialinės aplinkos ir sveikatos nusiskundimų sąsajas. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 291 Kauno X vidurinės mokyklos 5 – 12 klasių moksleiviai (atsako dažnis 67,8 proc.). Tyrimas atliktas 2007 m. lapkričio – 2008 m. kovo mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel. Rezultatai. Mūsų rezultatai parodė, kad 59,2 proc. apklaustų moksleivių pasižymėjo aukšta vidine darna, žema vidine darna pasižymėjo 7,0 proc. 5-9 klasių moksleivių, ir 4,1 proc. 10 - 12 klasių moksleivių. Žema vidine darna pasižymintys moksleiviai patikimai dažniau skundėsi liūdesiu (p<0,0001), nemiga (p=0,004), silpnumu (p<0,001), jautė stresą (p<0,0001), jautėsi nelaimingi (p<0,0001), palyginus su aukšta vidine darna pasižyminčiais moksleiviais. Dažną priekabiavimą (kartą per savaitę ir dažniau) patyrė 16,6 proc. moksleivių, atsitiktinį 36,9 proc. moksleivių. Žemos vidinės darnos grupėje net 43,8 proc. moksleivių patyrė dažną priekabiavimą mokykloje (p=0,003), palyginus su priekabiavimo nepatyrusiais) ir 18,8 proc. moksleivių priekabiavimą patyrė metus ir daugiau. Net 22,4 proc. moksleivių rūko arba kažkada rūkė. Kas savaitę ir dažniau alkoholį vartoja 5,9 proc. moksleivių. Didžiausia dalis moksleivių jautėsi pavargę ryte (51,7 proc.), skundėsi irzlumu (40,3 proc.) ir įtampa (31,4 proc.). Rezultatai patvirtino statistiškai reikšmingas... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of the study. To evaluate the associations between sense of coherence, psychosocial environment and health complaints among students. Methods. The survey was conducted among Kaunas X secondary school 5 – 12 grade students from November, 2007 until March, 2008. Totally 291 students participated in the study (response rate 67.8 percent). Data collection was performed by means of anonymous questionnaire. The statistical softwares SPSS 13.0 and MS Excel. were used in the statistical analysis. Results. Our results indicated that 59.2 per cent of students had high sense of coherence, 7 percent of 5-9 grade students and 4.1 percent of 10 and 12 grade students had low sense of coherence. Sadness (p<0.0001), insomnia (p=0,004), weakness (p<0,001), stress (p<0.0001), unhappiness (p<0.0001) were more prevalent in the subgroup of low sense of coherence as compared to the high one. 16.6 percent of students experienced frequent harassment (once per week and more often), and 36.9 percent of students experienced occasional harassment. The prevalence of frequent harassment was 43.8 percent in the subgroup of low sense of coherence (p=0,003 compared to non-experienced the harassment and 18.8 per cent of students experienced harassment for one year and longer. Even 22.4 percent of students were recent or former smokers, 5.9 percent were weekly and more often alcohol users. The most prevalent health complaints were tiredness in the morning (51.7 percent), irritability (40.3 percent)... [to full text]

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti priekabiavimo, patiriamo mokytojų darbe sąsajas su pasitenkinimu darbu bei emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 8-ių Kauno mokyklų mokytojai. Bendras respondentų skaičius – 361 mokytojas (310 moterų, 31 vyras, 10 respondentų nenurodė lyties). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 45,2 metai. Kolegų priekabiavimui darbe įvertinti buvo naudojama priekabiavimo darbe skalė (WHS) (Björkqvist, Österman, 1992). Klausimynas sudarytas iš 24 klausimų. Atlikus priekabiavimo darbe skalės atsakymų į klausimus faktorinę analizę, buvo išskirti penki faktoriai, keturi iš jų toliau naudoti tyrimo duomenų analizei (žeminimas, žlugdymas, atskyrimas, įžeidinėjimas). Buvo įtraukti trys papildomi klausimai, kolegų priekabiavimo aspektams atskleisti. Pasitenkinimui darbu nustatyti, naudotas Paul Spector - pasitenkinimu darbu klausimynas (JSS) (Spector, 1985), į kurį įeina devynios subskalės. Klausimynas leidžia įvertinti bendrąjį pasitenkinimo darbu lygį bei atskirus pasitenkinimo darbu aspektus. Emocinei savijautai įvertinti naudota emocinio išsekimo skalė, skirta mokytojams (The MBI-ES), sudarytoja - Christina Maslach. Į skalę įeina devyni klausimai. Emocinis išsekimas leidžia įvertinti emocinių resursų pereikvojimą ir išsekimą dėl darbo (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis kolegų priekabiavimas darbe susijęs su mažesniu pasitenkinimu darbu. Nustatyta, kad aukštesnis kolegų priekabiavimo mokytojų darbe lygis susijęs su aukštesniu emocinio... [toliau žr. visą tekstą] / The research purpose – to analyze relations among work harassment, job satisfaction and emotional exhaustion, perceived in teachers’ work. There were 361 teachers (310 – women, 31 – men, 10 respondents did not indicate their sex), who participated in the research. The respondents were from 8 Kaunas’ schools. The average age of the participants – 45,2 years. For the assessment of work harassment, Work Harassment Scale (WHS) was used, developed by K. Björkqvist and K. Österman, in 1992. Factor analysis was done, five factors were developed, four factors were used for the further data analysis. Factors were named as follows: disruption, humiliation, alienation, indignity. For the deeper assessment of work harassment, three additional questions were used. For the assesment of job satisfaction, Job Satisfaction Survey (JSS) was used (Spector, 1985). The questionnaire consists of 9 scales. It allows to assess job satisfaction and it’s aspects. For the assessment of emotional exhaustion, Emotional Exhaustion scale was used. The scale was specifically developed for teachers by Christina Maslach (The MBI-ES). Emotional Exhaustion scale measures overextention of emotional resources and exhaustion from job (Maslach, Jackson, Leiter, 1996). The results showed that higher level of work harassment is related to lower job satisfaction. The results revealed that higher level of work harassment is related to higher level of emotional exhaustion. Teachers, who observed work harassment... [to full text]

Pastarųjų metų Europos tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas ir priekabiavimas sukelia didesnę grėsmę daugumai darbuotojų, nei fizinis smurtas. Priekabiavimas sukelia stresą, padidina psichologinę įtampą bei riziką darbe, įtakoja ligų atsiradimą. Darbo tikslas. Išanalizuot Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų patiriamo priekabiavimo darbe paplitimą ir jų sąsajas su subjektyviu savo sveikatos vertinimu. Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 226 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš jų 176 Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai ir palyginamosios grupės 130 sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008-2009 m. rugsėjo - balandžio mėnesiais. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 15,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai statistiškai reikšmingai dažniau patyrė dažną priekabiavimą (5,8 proc.), nei palyginamoji grupė (3,8 proc.) (p=0,022). Pagal pareigas, dažną priekabiavimą patyrė 4,4 proc. slaugytojų ir 8,6 proc. kitas personalas. Gydytojai priekabiavimo darbe nepatyrė. Nustatytas ryšys tarp dažnai patiriamo priekabiavimo ir diagnozuotų sveikatos sutrikimų: kaklo/peties skausmų (p=0,047); traumų, lūžių, išnirimų, žaizdų, sužalojimų (p<0,000); plaštakos/rankos skausmų (p=0,028). 50 proc. slaugytojų, patyrusių dažną priekabiavimą, turėjo minimalių psichinės sveikatos sutrikimų (p=0,015). 28,6 proc. slaugytojų, dažnai patyrusių priekabiavimą... [toliau žr. visą tekstą] / Recent researches in Europe have shown that workplace bullying induces more intense threat in comparison with physical violence. Aim of the study. To make analysis of prevalence of undergoing bullying by the workers of Kaunas health care institutions and find out the links with self-reported health. Methods. The survey was conducted in one of the health care institutions in Kaunas and 96 workers of that institution were interviewed. Additionally, 130 nurses were randomly selected form the Kaunas district as control group. The questionnaire was composed of seven parts and 59 questions overall. The Negative Acts questionnaire, developed by S. Einarsen and H. Hoel, was used. The statistical software SPSS 15.0 for windows was used in the data analysis. Results. Less than one quarter of Kaunas health care institution workers admitted about undergoing bullying in the work place. Moreover, workers of Kaunas health care institution statistically significant more often have undergone bullying in workplace (5.8 %) in comparison with control group (3.8 %, p=0.022).Depending on position, repeated bullying have undergone 4.4% of nurses and 8.6% other staff. Occasional bullying have undergone 24.4% of nurses and 2.9% other staff. Medical doctors have not undergone any bullying in the workplace. Conclusions. Bullying in the workplace was common in both comparative groups of health care workers. Workers who have undergone repeated bullying in the workplace more often complained about... [to full text]

Aims of the study–to investigate the associations between school bullying, psychological injuries in the family and health outcomes among students. Methods Questionnaire information on bullying by methods of D. Olweus, Norwegian scientist. The psychological state was measured by the sense of coherence, self-esteem, loneliness, happiness, and communication skills. Health outcomes were headache, stomach ache, back pain, anxiety, etc. Family injuries were stress in the family, domestic violence, crisis. Totally 588 students were investigated among all the 670 studying in X Kaunas gymnasium. Response rate 87.8%. Results. Totally 138 (23.6%) were involved in the bullying process, among them 76 (12.9%) were bullied frequently, 46(7.8%) were bullies and 16 (2.7%) were involved in the two-way bullying process. The prevalence of frequent bullying among boys was 58 (24.1%) and among girls 34 (9.8%) (p<0.0001), among 5-9 grades it was 72 (18.3%) and among 10-12 grades 20(10.3%) (p=0.012). Though the prevalence of bullies was more often among 10-12 grades-29 (14.9 %) than 5-9 grades 33 (8.4%, p=0.015). 11.8% of students suffered from severe conflicts in the family and permanent tension. Crises (divorces, death or incurable disease of the close family member, severe financial problems) were met by 15.1%. Stress at home 6 times increased the risk of low sense of coherence, 8 times the risk of poor self-rated health, while frequent bullying 4 times in the 5-9 grades group. Though the... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe dažnį ir sąsajas su psichologinės savijautos rodmenimis. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 90 Kauno miesto kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, jų amžiaus vidurkis 39 m. (± VKN 10,40). Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2008 m. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 for Windows ir MS Excel. Rezultatai. 52,8 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patyrė priekabiavimą darbe. Dažną priekabiavimą patyrė 22,5 proc., atsitiktinį priekabiavimą darbe patyrė 30,3 proc. tiriamųjų. Dažniausiai priekabiavimą darbe kurtieji ir neprigirdintieji patyrė iš kolegų (31,1 proc.). Labiausiai paplitusi negatyvaus elgesio forma buvo, kai /duodamos betikslės užduotys ir nustatyti nerealiai trumpi terminai joms atlikti/ (2,06 ± 3,28). Net 54,4 proc. tiriamųjų pasižymėjo žema vidine darna. Žemos vidinės darnos grupėje net 85,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų dažnai patyrė priekabiavim��� darbe (p=0,006 palyginus su nepatyrusiais priekabiavimo darbe). Dažno priekabiavimo grupėje net 75,0 proc. kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skundėsi pablogėjusiais santykiais su artimais žmonėmis (p<0,0001). 75,0 proc. tiriamųjų nustatytas potrauminio streso sutrikimas (p< 0,0001), 73,7 proc. jautė distresą (p<0,0001). Stebėtos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų patiriamo priekabiavimo darbe ir žemos vidinės darnos bei žemo savęs vertinimo. Patyrusių dažną priekabiavimą darbe kurčiųjų ir... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the study . To evaluate the frequency of harassment at work among deaf and hard hearing people and the associations with their psychological state. Methods of the analysis. 90 deaf and hard hearing people from Kaunas participated in the research, average age 39 (±10,40 SD) yrs. The research was made anonymously in spring of 2008. We used SPSS 14.0 for Windows and MS Excel for data analysis. Results. 52.8 percent of deaf and hard hearing people experienced harassment at work. Frequent harassment experienced 22.5 percent, occasional harassment at work – 30.3 percent of the investigated. Most often deaf and hard hearing people experienced harassment from their colleagues (31.1 percent). The most widespread negative form of behavior was when the pointless tasks with unreal short terms of time to complete them were given (2.06 ± 3.28). Even 54.5 percent of investigated people had low sense of coherence. 85.0 percent of deaf and hard hearing people from the low sense of coherence group experienced harassment at work (p=0.006 in comparison with people who never experienced harassment at work). 75.0 percent of deaf and hard hearing people, from the group of frequent harassment at work, complained that their social relationship grew worse (p<0.0001). 73.7 percent of the investigated felt distress (p<0.0001). Significant associations between harassment at work, low sense of coherence and low self evaluation were observed Frequent harassment at work was positively... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.

The theme of the thesis An Implementation of the Policy on Equal Opportunities in Lithuania is relevant and important, because the implementation of this policy in Lithuania is highly associated with adoption of Western democratic values, integration into Western international organizations and striving to achieve international communities set the standards in fields of human rights and equal opportunities.