Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.

Vaikai – tai žmonijos ateitis, mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Atrodo, kad kiekvienam vaikelis turėtų būti didžiausiu turtu, laime ir paguoda. Deja, reali situacija kitokia. Vaikai dabar mušami, marinami badu, paliekami miške, šaltyje, imami įkaitais, išnaudojami seksualiai. Smurtas gali būti apgalvotas veiksmas norint išnaudoti ar nubausti arba tiesiog impulsyvi susierzinusio tėvo, mokytojo ar stipresnio vaiko reakcija. Bet kuriuo atveju toks smurtas prieš vaikus pažeidžia pagrindinius žmogaus teisių principus: pagarbą žmogaus orumui ir teisę į fizinį neliečiamumą. Vaiko teisių įgyvendinimo požiūriu ypač svarbus mokyklos vaidmuo. Mokykla daug gali prisidėti ne tik prie dorinio vaikų auklėjimo, jų elgesio humanizavimo, bet ir prie tėvų sąmoningumo ugdymo, nepakantos smurtui, nesmurtinių drausminimo būdų bei vaiko teisių propagavimo. Tačiau siekiant šių tikslų visų pirma būtina įdiegti vaiko teises pačiose mokyklose. Mokslinių tyrimų pagrindu galima teigti, jog Lietuvos mokyklose dar negarantuojama vaiko teisių apsauga. Taigi viena iš plintančių prievartos formų yra priekabiavimas. Priekabiavimas – tai problema, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys visame pasaulyje ir tik pastaruoju metu pradedama nagrinėti moksliškai ir Lietuvoje. Šio magistrinio darbo tikslas – atskleisti vaikų tarpusavio priekabiavimo ypatumus mokykloje, išsiaiškinant mokyklos vadovo vaidmenį problemos sprendime. Uždaviniai : 1. apibūdinti priekabiavimą kaip reiškinį; 2. atskleisti pagrindines... [toliau žr. visą tekstą] / Children are the future of the mankind, our delight and pride. It seems that every child should be the greatest treasure, happiness and comfort. However, the real situation is different. Children are being beaten, starved, left in the forest or cold, taken hostage or used sexually. Violence can be a deliberate action on purpose to use or punish, or simply an impulsive reaction of a parent, teacher or a stronger child. In any case, such violence against children violates the main principals of human rights: respect to human dignity and the right to physical immunity. From the point of view of the implementation of children rights, the role of the school is extremely important. The school can contribute a lot not only to the moral upbringing of children and humanization of their behaviour but also to the education of the consciousness of parents, intolerance to violence, nonviolent ways of discipline and the propagation of the protection of children rights. However, with a view to these aims, first of all it is essential to introduce the children rights into schools themselves. On the ground of scientific research it is possible to state that the protection of children rights is not guaranteed in Lithuanian schools. So, one of pervasive forms of violence is molestation. Molestation is the problem that receives special attention all around the world and only recently it has begun to be dealt with scientifically in Lithuania. The aim of this Master’s thesis is to reveal the... [to full text]