The purpose of this graduate job is to investigate young adult’s personality’s psychological evolutionary singularity, stress conception, factors, stress management style and stress management styles’ links of such psychological singularities as sense of coherence, emotional intelligence, self-esteem. The young adult’s stress management singularities’ investigation has accomplished using A. Antonovskio (1995) Sense of Coherence scale, Norman S. Endler, James D. A. Parker (1999) the questionnaire of stress management, Reuven Bar-on, Ph. D. (1999, 2002) the questionnaire of emotional intelligence and M. Rosenberg (1965) the questionnaire of self-esteem. Conclusions are following: 1. For young age adults-women more typical point of emotional reaction and stress avoidance of management styles than the same age men. 2. Increasing young age adult’s the self – esteem less typical point of emotional reaction stress management style. 3. There is positive relation between the young adult sensse of coherence and the problem solution stress management style. 4. The superior common emotional intelligence the less typical point of emotional reaction stress management style.

Tyrimo tikslas – įvertinti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų savigarbos, agresyvumo ir streso įveikos sąsajas. Tyrime dalyvavo 161 asmuo – 86 vyrai (53,4 proc.) ir 75 moterys (46,6 proc.). Tiriamąją grupę sudarė 78 reabilitacijoje besigydantys pacientai. Palyginamąją grupę sudarė 83 sveiki asmenys. Tiriamųjų amžiaus svyravo nuo 19 iki 75 metų (50,81 ± 12,75). Tyrimo metu išanalizuotos streso įveikos, savigarbos ir agresyvumo charakteristikos bei sąsajos abejose grupėse. Tiriamųjų streso įveikos strategijų įvertinimui naudota Ž. Grakausko ir G. Valicko sudaryta streso įveikos vertinimo metodika. Tiriamųjų savigarbai nagrinėti naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale). Agresyvumo analizei tiriamiesiems buvo pateiktas A. Bass - Darki klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų, sergančių ŠKL, savigarbos rodikliai žemesni nei sveikų respondentų. Nėra skirtumo tarp sergančių ŠKL ir sveikų tiriamųjų fizinės ir verbalinės agresijos charakteristikų. Sergantieji ŠKL ir sveiki tyrimo dalyviai vienodai dažnai naudoja vengimo ir su socialine parama susijusias streso įveikos strategijas. Tiriamųjų, sergančių ŠKL, į problemą orientuotų streso įveikos strategijų naudojimas nesusijęs su savigarbos rodikliais. Moterų, sergančių ŠKL, žemesni fizinės ir verbalinės agresijos rodikliai susiję su aukštesniais savigarbos rodikliais. Vyrų, sergančių ŠKL, savigarba ir verbalinės agresijos lygis nesusiję. Sergančių ŠKL vyrų aukštesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate the connection between self-esteem, aggression and stress coping of cardiovascular patients. 161 people participated in the research: 86 men (53.4%) and 75 women (46.6%). 78 patients in rehabilitation formed the experimental group. The control group was formed from 83 healthy people. The age of the participants ranged from 19 to 75 (50,81 ± 12,75). During the research, the characteristics and connection between self-esteem, stress coping and agression were analysed in both groups. For evaluating stress coping strategies, the methodology for evaluation of stress coping by Ž. Grakauskas and G. Valickas was used. For self-esteem, The Rosenberg Self-Esteem Scale was applied, while Bass-Darky questionnaire was employed in order to analyse aggressiveness. The research results have demonstrated that self-esteem indicators were lower for the cardio-vascular patients than for healthy respondents. Besides, there is no difference between physical and verbal aggression characteristics of cardiovascular patients and healthy people. Both, the experimental group and the control group, use the avoidance strategy and the strategies related to social support in coping with stress. The usage of problem-oriented stress coping strategies of cardiovascular patients is not related to self-esteem indicators. Female cardiovascular patients exhibit lower physical and verbal aggression indicators, which are associated to higher self-esteem indicators... [to full text]

Magistro darbe buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė apie stresą, jo įveikos būdus, mokyklinį stresą ir jo įveikimą, mokinių paauglystės psichologinius ypatumus. Taip pat nagrinėti autorių darbai apie mokyklinio streso įveikos stilius ir naudojamas strategijas. Iškelta hipotezė, kad vyresnių klasių mokinių naudojami streso įveikos stiliai skiriasi, lyginant specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčius mokinius ir jų bendraamžius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vyresnių klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, streso įveikos ypatumus. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių, koreliacijų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 216 bendrojo lavinimo mokyklų vyresnių klasių mokinių, iš kurių 114 – mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, 102 – jų bendraamžiai. Empirinėje dalyje nagrinėjami vyresnių klasių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių ir jų bendraamžių naudojami streso įveikos stiliai; patikimo mokytis mokykloje, mokymosi rezultatų ir mokyklinio streso įveikos stilių ryšiai; vyresnių klasių mokinių mokyklinio streso įveikos ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokiniai, neturintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, dažniau renkasi adaptyvaus vengimo mokyklinio streso įveikos stilių. 2. Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčios mergaitės dažniau renkasi streso įveikos stilius, orientuotus i problemos sprendimą bei emocinį reagavimą, negu specialiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis performed a theoretical analysis of scientific literature on stress, school stress, the coping methods, psychological characteristics of adolescent students. Also it was analyzed styles and strategies of school stress coping. Hypothesis, that high school students’ used styles of stress coping are different compared to the students with special educational needs and their peers. The study was conducted the questionnaire method. Research destination – investigate stress coping characteristics of high school students with special educational needs. It was conducted the statistical (descriptive averages, correlations) data analysis. The study included 216 general education high school students, of which 114 - students with special education needs, 102 - their peers. The empirical part deals with high school special education (learning) needs of students and their peers used stress coping styles; connections between styles of school stress coping, pleasant to learn at school and learning outcomes; characteristics of high school students’ stress coping. The main empirical findings: 1. Students, who do not have special educational needs, more adaptive choice of school avoidance stress coping styles. 2. Girls with special educational needs more often choose stress coping styles, oriented to solving the problem and emotional response than boys with special educational needs. 3. The connections between stress coping styles, oriented to solving the problem, emotional... [to full text]

Tyrimai rodo, kad valgymo sutrikimais sergančios merginos pasižymi mažiau adaptyvia streso įveika bei emocijų reguliacijos sutrikdymais lyginant su sveikomis merginomis. Tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad šios merginos vaikystėje dažnai yra patyrusios seksualinę prievartą. Šio tyrimo tikslas yra ištirti valgymo sutrikimais sergančių merginų streso įveikos strategijų ir emocijų reguliacijos ypatumų sąsajas su vaikystėje patirta seksualine prievarta. Šiame tyrime 39,34 procentai valgymo sutrikimais sergančių merginų nurodė iki 18 metų patyrusios kurią nors iš seksualinės prievartos formų, tad galutines tyrimo dalyvių grupes sudarė 24 patyrusios seksualinę prievartą ir 27 nepatyrusios seksualinės prievartos valgymo sutrikimais sergančios merginos bei 48 kontrolinės grupės merginos. Depresija ir nerimas buvo vertinami Becko depresijos ir Spielbergerio Situacinio – vidinio nerimo klausimynu, įveikos strategijos buvo vertinamos Grakausko ir Valicko sukurtu Keturių faktorių streso įveikos klausimynu, o emocijų reguliacijos ypatumams tirti buvo taikomas olandų sukurtas Kognityvinės emocijų reguliacijos klausimynas ir dvi skalės iš Garnerio Valgymo sutrikimų klausimyno. Tyrimo rezultatai rodo, kad patyrusios seksualinę prievartą stresinėse situacijose rečiau siekia socialinės paramos, tačiau nesiskiria pagal kitas įveikos strategijas lyginant su prievartos nepatyrusiomis merginomis. Seksualinę prievartą patyrusios merginos pasižymi didesniais sunkumais atpažįstant ir įvardinant... [toliau žr. visą tekstą] / Research show that eating disorders are associated with less adaptive coping strategies and more emotion regulation impairments. Research studies and clinical practice show that eating disorderd females aften are victims of childhood sexual abuse. The main purpose of this study is to investigate peculiarities of stress coping strategies and emotion regulation in relation to childhood sexual abuse experience. 24 (or 39,34 %) eating disordered females reported a history of sexual abuse before age 18. The other two groups consisted of 27 eating disordered women who did not report a history of sexual abuse and 48 students. Beck Depression Inventory and State – Trait Anxiety Inventory were used for evaluation of distress level, Lithuanian Four-Factor Coping with Stress Questionnaire, Cognitive Emotion Regulation Questionnaire and two scales from the Eating Disorders Inventory were used for evaluation of emotion regulation and stress coping peculiarities. Compared with subjects who did not report a history of childhood sexual abuse, females with a history of sexual abuse are less seeking social support in stressfull situations, but don‘t differ in comparison with other coping strategies. Eating disordered females with a history of sexual abuse exhibited lower emotional awareness and more emotion dysregulation: proness to anger outbursts, mood instability. Those who report history of sexual abuse were liky to show bulimic symptoms: binge eating episodes and were more likely to use... [to full text]

Kardiologiniai ligoniai po kardiochirurginės operacijos ar esant jos būtinybei dažnai susiduria su potrauminio streso, nerimo ir depresijos simptomais,kurie gali turėti neigiamų rezultatų kardiologinėsligos gydyme. Darbo tikslas: įvertinti kardiologinių ligonių psichologinius ypatumus ir streso įveikos būdus. Darbo uždaviniai: Ištirti potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą atsižvelgiant į kardiologinių ligonių lytį ir amžių; nustatyti su potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomais susijusius kardiologinės ligos simptomų intensyvumą atspindinčius rodiklius; nustatyti, ar hospitalizacijos metu jaučami nerimo ir depresijos simptomai siejosi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos; nustatyti ligonių streso įveikos būdų naudojimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo; įvertinti potrauminio streso simptomų pasireiškimą priklausomai nuo ligonių naudojamo streso įveikos būdo. Tyrimo metodika: Anoniminei apklausai atlikti naudoti šie klausimynai: hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HAD), potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė, streso įveikos strategijų klausimynas (COPE), Kardiologinių simptomų intensyvumo skalė. Tyrime dalyvavo 201 respondentas: 138 kardiologiniai ligoniai, neturėję chirurginių intervencijų, ir 63 kardiochirurginiai ligoniai, turėję chirurginių intervencijų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 13.0... [toliau žr. visą tekstą] / In necessity of or after cardiological surgery cardiological patients are often faced with post-traumatic stress, anxiety and depression symptoms, which may have negative results for the treatment of cardiological disease. Aim of the study: to evaluate psychological characteristics and coping with stress techniques of cardiological patients. Objectives: to investigate the occurence of post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms depending on gender and age of cardiological patients; to determine indicators reflecting the intensity of cardiological disease symptoms associated with post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms; to determine whether anxiety and depression symptoms faced during hospitalization were associated with the development of post-traumatic stress symptoms within one month after hospitalization; to evaluate the use of stress coping techniques depending on gender, age, education; to assess the occurrence of post-traumatic stress symptoms depending on the method of coping with stress used by patients. Methods. The following questionnaires used to carry out an anonymous survey: Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD), Post-traumatic Stress Disorder Symptoms Scale, Stress Coping Strategies Questionnaire (COPE), Cardiac Symptoms Intensity Scale. The survey included 201 respondents: 138 cardiological patients who did not have surgical interventions and 63 cardiological patients who had surgical interventions. The data... [to full text]

Policininkai, kaip specifinė profesinė grupė, tarnyboje susiduria su trauminiais įvykiais, darbe patirtą stresą dažniausiai įveikia neigiamomis strategijomis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti policininkų patirtų traumų padarinių ir veiksnių, susijusių su traumine patirtimi, ypatumus. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti subjektyvų pareigūnų trauminį patyrimą, potrauminio streso simptomatikos intensyvumą, nevilties išgyvenimo intensyvumą, patiriamą potrauminį augimą, gaunamą socialinę paramą. Tyrime dalyvavo 81 policijos pareigūnas, per pastaruosius 3 metus tarnyboje patyręs trauminį įvykį. Tyrime taikytos šios metodikos: Įvykio poveikio skalė – revizuota (IES-R) (Weiss, 2004; liet. k. Kazlauskas ir kt., 2006), Subjektyvaus trauminio patyrimo skalė (STP) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), Potrauminio augimo skalė (PTA) (Tedeschi, Calhoun, 1996; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Becko nevilties skalė (BHS) (Beck, Steer, 1988) ir parengtas specialus Policininko sukrečiančio įvykio ir potrauminio patyrimo klausimynas (sudarė darbo autorė). Tyrimas atskleidė, kad apie 60 proc. policijos pareigūnų profesinėje veikloje patiria trauminius įvykius. Dažniausiai traumines situacijas policininkai patiria tada, kai yra sunkiai sužalota arba nužudyta auka. Nepaisant trauminės patirties, neigiamų policininkų traumos psichologinių padarinių nenustatyta: silpna neviltis, maži potrauminio streso sutrikimo požymių rodikliai. Taip pat žemas potrauminio augimo lygis. Rezultatai rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Policemen, as a specific professional group, often encounter traumatic events at service and usually handle the stress experienced at work with the help of negative strategies. The purpose of this research is to determine the peculiarities of consequences of traumas and factors related to traumatic experience. The goals of the research were to assess the subjective experience of officers, symptomatics of post-traumatic stress disorder, intensiveness of the feeling of hopelessness, post-traumatic growth and social assistance received. 81 police officer who has experienced a traumatic event at service during the 3 recent years, participated in the research. The methods applied in the research are as follows: The Impact of Event Scale – revised (IES-R) (Weiss, 2004; Lith.: Kazlauskas et al., 2006), The Subjective Traumatic Experience Scale (STE) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), The Post-traumatic Growth Inventory (PTGI) (Tedeschi, Calhoun, 1996; Lith. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Beck’s Hopelessness Scale (BHS) (Beck, Steer, 1998) and specially compiled questionnaires for policemen on a shocking event and post-traumatic experience (created by the author of this study). The research has revealed that about 60 percent of police officers experience traumatic events in their professional activities. Most frequently experienced traumatic situations by policemen are those, where there is a heavily injured, or killed victim. Regardless of traumatic experience, negative... [to full text]