Kardiologiniai ligoniai po kardiochirurginės operacijos ar esant jos būtinybei dažnai susiduria su potrauminio streso, nerimo ir depresijos simptomais,kurie gali turėti neigiamų rezultatų kardiologinėsligos gydyme. Darbo tikslas: įvertinti kardiologinių ligonių psichologinius ypatumus ir streso įveikos būdus. Darbo uždaviniai: Ištirti potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomų paplitimą atsižvelgiant į kardiologinių ligonių lytį ir amžių; nustatyti su potrauminio streso sutrikimo, nerimo ir depresijos simptomais susijusius kardiologinės ligos simptomų intensyvumą atspindinčius rodiklius; nustatyti, ar hospitalizacijos metu jaučami nerimo ir depresijos simptomai siejosi su potrauminio streso simptomų išsivystimu praėjus vienam mėnesiui po ligonių hospitalizacijos; nustatyti ligonių streso įveikos būdų naudojimą priklausomai nuo lyties, amžiaus, išsilavinimo; įvertinti potrauminio streso simptomų pasireiškimą priklausomai nuo ligonių naudojamo streso įveikos būdo. Tyrimo metodika: Anoniminei apklausai atlikti naudoti šie klausimynai: hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HAD), potrauminio streso sutrikimo simptomų skalė, streso įveikos strategijų klausimynas (COPE), Kardiologinių simptomų intensyvumo skalė. Tyrime dalyvavo 201 respondentas: 138 kardiologiniai ligoniai, neturėję chirurginių intervencijų, ir 63 kardiochirurginiai ligoniai, turėję chirurginių intervencijų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 13.0... [toliau žr. visą tekstą] / In necessity of or after cardiological surgery cardiological patients are often faced with post-traumatic stress, anxiety and depression symptoms, which may have negative results for the treatment of cardiological disease. Aim of the study: to evaluate psychological characteristics and coping with stress techniques of cardiological patients. Objectives: to investigate the occurence of post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms depending on gender and age of cardiological patients; to determine indicators reflecting the intensity of cardiological disease symptoms associated with post-traumatic stress disorder, anxiety and depression symptoms; to determine whether anxiety and depression symptoms faced during hospitalization were associated with the development of post-traumatic stress symptoms within one month after hospitalization; to evaluate the use of stress coping techniques depending on gender, age, education; to assess the occurrence of post-traumatic stress symptoms depending on the method of coping with stress used by patients. Methods. The following questionnaires used to carry out an anonymous survey: Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD), Post-traumatic Stress Disorder Symptoms Scale, Stress Coping Strategies Questionnaire (COPE), Cardiac Symptoms Intensity Scale. The survey included 201 respondents: 138 cardiological patients who did not have surgical interventions and 63 cardiological patients who had surgical interventions. The data... [to full text]

Siekiant nustatyti iš misijos Afganistane grįžusių karių psichologinę būklę, patiriamus stresogeninius įvykius, kokios stresinės situacijos įtakoja potrauminio streso pasireiškimą, šiame darbe analizuojami jų patirti stresogeniniai įvykiai, potrauminio streso išsivystymas bei grupės sutelktumas. „Karių patiriamo streso klausimynas“, Potrauminio streso Misisipės skalė“, „Grupės sutelktumo“ klausimynais. Apklausta 111 iš misijos Afganistane grįžusių karių. Rezultatai parodė, kad kariams, patyrusiems daugiau stresogeninių įvykių bei blogiau vertinantiems grupės sutelktumą, yra labiau išreikšti potrauminio streso simptomai, nei tiek pat patyrusiems stresogeninių įvykių, bet geriau vertinantiems grupės sutelktumą. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo patiriamų stresogeninių įvykių, kariai patiria daugiau potrauminio streso simptomų, esant blogesniam grupės sutelktumui. Tiek aukštojo, tiek neturinčių aukštojo išsilavinimo, tiek vyresnių, tiek jaunesnių ir patyrusių stresogeninių įvykių karių potrauminio streso simptomų išreikštumas nesiskiria. / Aiming to assess the psychological condition of soldiers, who have returned from an international mission in Afghanistan, the incurred stressogenic events, to find out what stressful situations cause post-traumatic stress, the stressogenic events they have experienced as well as development of post-traumatic stress and unit cohesion are the scope of analysis of this paper. 111 soldiers, who had returned from an international mission, were interviewed using the following surveys: Soldiers' Stress Survey, Mississippi Scale for Post-traumatic Stress, Unit Cohesion. The results demonstrated that the soldiers, who had experienced more stressogenic events and evaluated the unit cohesion with a lower grade, had a deeper post-traumatic stress symptoms than those, who had experienced the same number of stressogenic events but gave a better evaluation of the unit cohesion. It has been established that in the event of lower unit cohesion, soldiers experience deeper post-traumatic stress symptoms, regardless of incurred stressogenic events. The depth of post-traumatic stress symptoms did not vary between groups of soldiers having higher education degree and those who did not, as well as between older and younger or the ones, with bigger stressogenic event experience.

Policininkai, kaip specifinė profesinė grupė, tarnyboje susiduria su trauminiais įvykiais, darbe patirtą stresą dažniausiai įveikia neigiamomis strategijomis. Šio tyrimo tikslas – nustatyti policininkų patirtų traumų padarinių ir veiksnių, susijusių su traumine patirtimi, ypatumus. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti subjektyvų pareigūnų trauminį patyrimą, potrauminio streso simptomatikos intensyvumą, nevilties išgyvenimo intensyvumą, patiriamą potrauminį augimą, gaunamą socialinę paramą. Tyrime dalyvavo 81 policijos pareigūnas, per pastaruosius 3 metus tarnyboje patyręs trauminį įvykį. Tyrime taikytos šios metodikos: Įvykio poveikio skalė – revizuota (IES-R) (Weiss, 2004; liet. k. Kazlauskas ir kt., 2006), Subjektyvaus trauminio patyrimo skalė (STP) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), Potrauminio augimo skalė (PTA) (Tedeschi, Calhoun, 1996; liet. k. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Becko nevilties skalė (BHS) (Beck, Steer, 1988) ir parengtas specialus Policininko sukrečiančio įvykio ir potrauminio patyrimo klausimynas (sudarė darbo autorė). Tyrimas atskleidė, kad apie 60 proc. policijos pareigūnų profesinėje veikloje patiria trauminius įvykius. Dažniausiai traumines situacijas policininkai patiria tada, kai yra sunkiai sužalota arba nužudyta auka. Nepaisant trauminės patirties, neigiamų policininkų traumos psichologinių padarinių nenustatyta: silpna neviltis, maži potrauminio streso sutrikimo požymių rodikliai. Taip pat žemas potrauminio augimo lygis. Rezultatai rodo, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Policemen, as a specific professional group, often encounter traumatic events at service and usually handle the stress experienced at work with the help of negative strategies. The purpose of this research is to determine the peculiarities of consequences of traumas and factors related to traumatic experience. The goals of the research were to assess the subjective experience of officers, symptomatics of post-traumatic stress disorder, intensiveness of the feeling of hopelessness, post-traumatic growth and social assistance received. 81 police officer who has experienced a traumatic event at service during the 3 recent years, participated in the research. The methods applied in the research are as follows: The Impact of Event Scale – revised (IES-R) (Weiss, 2004; Lith.: Kazlauskas et al., 2006), The Subjective Traumatic Experience Scale (STE) (Kazlauskas, Gailienė, Šimėnaitė, 2007), The Post-traumatic Growth Inventory (PTGI) (Tedeschi, Calhoun, 1996; Lith. Gailienė, Kazlauskas, 2005), Beck’s Hopelessness Scale (BHS) (Beck, Steer, 1998) and specially compiled questionnaires for policemen on a shocking event and post-traumatic experience (created by the author of this study). The research has revealed that about 60 percent of police officers experience traumatic events in their professional activities. Most frequently experienced traumatic situations by policemen are those, where there is a heavily injured, or killed victim. Regardless of traumatic experience, negative... [to full text]