The main task of this work was to make the research of the connection of teenagers’ anxiety, progressiveness and problematic behavior. During the research there was analyzed the connection of schoolchildren’ anxiety, progressiveness and problematic behavior. Children were from two Vilnius Russian- speaking schools, from sixth till tenth classes. Also there were compared the exertion of anxiety, progressiveness, behavior between girls and boys from different classes. In the work there were used anxiety scale, behavior scale, yearly marks average. The research data were processed by SPSS computer program. In the research there participated 216 children, who were from Vilnius elementary and Vilnius high schools, from sixth till tenth classes. Schoolchildren were examined by questionnaire at schools, during the classes. The results of this research show, that general school anxiety is very low. During the research it was found the connection of progressiveness with problematic behavior, it was proved, that for those classes, which are characteristic for particular behavior reactions, have lower progressiveness. Also it was proved, that the progressiveness of boys is lower than girls, and general school anxiety is higher than girls. The statically reliable connection between all tree-analyzed factors is not proved because of researches’ particularity.

Bakalauro darbe analizuojama logopedų išgyvenamo nerimo priklausomybė nuo teikiamos pagalbos pobūdžio. Lyginami logopedai, dirbantys ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, mokyklose, bei sveikatos priežiūros įstaigose. Suformuluota hipotezė, kad skirtingose įstaigose dirbantys logopedai išgyvena skirtingą nerimą. Tyrime dalyvavo 103 logopedai iš įvairių Lietuvos miestų, apskričių ir rajonų. Anketinės apklausos metodu, naudojantis Spielberger, Chanin savęs vertinimo, nerimastingumo diagnostikos skalėmis, tirtas logopedų išgyvenamo reaktyvaus ir asmeninio nerimo lygis, prašant nurodyti savo savijautą esamuoju momentu ir savijautą, vyraujančią dažniausiai. Skirtingo nerimo išgyvenimui nustatyti buvo lyginami logopedų, dirbančių ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose bei sveikatos priežiūros įstaigose, atsakymai. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota logopedų išgyvenamo nerimo ypatumų tarpusavio ryšio, atsižvelgiant į teikiamos pagalbos pobūdį. Tyrimu nustatyta, kad dauguma logopedų išgyvena žemą reaktyvaus nerimo lygį. Tuo tarpu asmeninio nerimo dažniausiai patiriamas vidutinis ir aukštas lygmuo. Specialistai, turintys aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (metodininko, eksperto) linkę išgyventi vidutinį asmeninio nerimo lygį, tuo tarpu mažiau profesinės patirties turintieji – aukštą. Visi logopedai išgyvena žemą reaktyvaus nerimo lygį, nepriklausomai nuo įstaigos, kurioje dirba. Tačiau specialistai, dirbantys ikimokyklinėse įstaigose, patiria aukštą asmeninio nerimo lygį. Jie... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor Thesis analyses dependence of anxiety experienced by speech therapists on the type of rendered aid. Speech therapists employed by pre-school education establishments, schools as well as heath care establishments are being compared. We have formulated a hypothesis that speech therapists employed by different establishments experience different levels of anxiety. 103 speech therapists from different towns, districts and regions of Lithuania have participated in the research. The level of reactive and personal anxiety has been analysed within application of questionnaire method, by using Spielberger’s, Chanin’s self assessment, anxiety diagnostics scales, asking them to indicate their feelings at the current moment and the feelings prevailing most often. In order to determine different anxiety experienced by speech therapists employed by pre-school education establishments, schools as well as heath care establishments, their responses are compared. Taking into account research data, inter-relation between peculiarities of anxiety experienced by speech therapists has been searched considering the type of rendered aid. On the basis of the research it has been determined that most of speech therapists experience a low level of reactive anxiety. Meanwhile the experienced personal anxiety usually ranks to medium or high level. Specialists with a higher qualification category (supervisor, expert) tend to experience a medium level of anxiety, meanwhile the... [to full text]

1. SANTRAUKA Skripkina S., Psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinės būsenos įvertinimas, slaugos magistro baigiamasis darbas, mokslinis vadovas doc. E. Laurinaitis, Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedra, 2006m. Vilnius. Depresija ir nerimas yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų. Pasaulyje vienu metu didžiąja depresija serga 5-9 proc. moterų, nerimu apie 25 proc. gyventojų. Mediko profesija nėra išimtis sirgti nerimu ir depresija, o ypač jei yra dirbama su sutrikusios psichikos asmenimis. Šie žmonės dažniau serga depresijomis, žudosi, tampa priklausomi nuo alkoholio. Lietuvoje apie medikus ištikusias nesėkmes bandoma nutylėti arba išvis nekalbama. Šio tyrimo tikslas – įvertinti psichikos sveikatos įstaigose dirbančių slaugytojų emocinę būseną. Iškelti šie uždaviniai: 1. Naudojantis HAD skale įvertinti nerimo ir depresijos buvimą prieš ir po atostogų bei paanalizuoti šių sutrikimų išsidėstymą pagal amžių, šeimyninę padėtį ir vaikus. 2. Įvertinti darbo stažo, darbo krūvio ir papildomo darbo turėjimo įtaką nerimo ir depresijos pasireiškimui. 3. Palyginti HAD skalės rezultatus ir subjektyvios savijautos vertinimo atitikimą. 4. Nustatyti ryšį tarp atostogų vertinimo ir nerimo bei depresijos pasireiškimo. Tyrimo objektas – psichikos sveikatos įstaigų slaugytojų emocinė būsena. Atliekant apklausą buvo naudojama 21 klausimų anketa ir HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression). Tyrimo metu buvo... [toliau žr. visą tekstą] / 1. SUMMARY Skripkina S., Evaluation of the emotional status of the nurses from mental health institutions, magistracy final work of nursing, scientific guide Reader is E.Laurinaitis. He is the supervisor tutor of the university of Vilnius, medical faculty, internal diseases and nursing department, 2006, Vilnius. Depression and anxiety are mostuly found in mental derangements. At the same time in the world of the high depressive ilness are ill 5-9 per cent of women and with anxiety about 25 per cent of inhabitans . The medical‘s profession is not exception to ill with depression and anxiety, especially when they work with mentally persons. These people often are ill with depressions, they commit suicide and become dependet on alcohol. In Lithuania it is trying to suppress or absolutely don’t talk about this failures, what has happen to medical’s men. The aim of this research is to evaluate the emotional status of the nurses in mental health institutions. There are raised this tasks: 1. By using the HAD scale Hospital Anxiety and Depression) to evaluate anxiety and depressions existence before and after holidays and to analyse the situation of these derangements according to the age, family status and children. 2. To evaluate influence of length of service, load of work and having supplementary work on display of anxiety and depression. 3. To compare results of the HAD scale and the accordance of subjective feeling appreciation. 4. To make a connection between evaluation of... [to full text]

Tyrimo aktualumas: Mokslinės literatūros analizė parodė , kad nėra pakankamai daug atliktų tyrimų, nagrinėjančių priešmokyklinio amžiaus vaikų nerimą. Labai svarbu suprasti, kas kelia nerimą šių dienų priešmokyklinio amžiaus vaikams, koks šio nerimo lygis, kokie veiksniai jam gali turėti įtakos. Būtina siekti, kad vaikai patirtų kuo mažesnį nerimą, kad būtų saugūs. Tyrimo objektas: Priešmokyklinio amžiaus vaikų brandumas mokyklai, nerimas ir auklėjimo stilius šeimoje. Tyrimo tikslas: Įvertinti priešmokyklinio amžiaus vaikų mokyklinį brandumą, nerimą, atskleisti jų auklėjimo šeimoje stilių bei nustatyti ryšius tarp šių parametrų. Tyrimo metodika: ● Vaikų mokyklinės brandos tyrimas J.Jiraseko modifikuotu A.Kerno testu ( (Zambacevičienė1989,p.13-18). ). ● Vaikų auklėjimo stilių šeimoje tyrimas J. Markovskajos klausimynu (2000). ● Mokyklinio nerimo tyrimui panaudota A. Prichožan (2000) metodika. Tyrimo metodologija: Šiame darbe atliekant tyrimą vadovaujamasi humanistinės psichologijos ir pedagogikos metadologinėmis nuostatomis,pabrėžiančiomis ugdytinio pažinimo svarbą, palankių ugdymosi sąlygų sukūrimą, o taip pat į vaiką orientuoto ugdymo sistemą , kuri vaiką traktuoja kaip lygiavertį pedagogo partnerį, kai vaiko sukauptas patyrimas, išgyvenimai bendraujant su ugdytojais sudaro pagrindą konstruktyviai, humanistinei sąveikai (Juodaitytė, 2005). Tyrimo imtis: Tyrime dalyvavo 400 respondentų: 200 priešmokyklinėse grupėse ugdomų kaimo ir miesto vaikų ir 200... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the research. The analysis of scientific literature showed that there are not many researches which studied preschool age children’s worry. It is very important to understand: what things make worry for preschool age children, what is the level of children’s worry, what factors could influence it. It is necessary to reach that children could have the less worry and would be safe. The object of the research. The maturity of preschool age children, worry, styles of education before starting to go to school. The aim of the research. To value preschool age children’s scholastic maturity, worry; to reveal its styles of education; to test the link between these parameters. The method of the research. • The research of children’s scholastic maturity on the ground of J. Jiraseko test that was modified by A. Kerno(Zambacevičienė1989,p.13-18).). • The research of children’s education styles in their families on the ground of J. Markovskaja (2000). • For the research of scholastic worry was used the method written by A. Prichožan (2000). Methodology of the research: The research that is made in this work goes by psychological and pedagogical attitudes which point the importance of children’s recognition, creation of the favourable education conditions and the system which is oriented to child’s education. The system treats the child as an equal pedagogue’s partner (Juodaitytė, 2005). Size of the work: in the reserch took part 400 respondents: 200 (73 – boys, 103 girls)... [to full text]

Nagrinėti tyrimai rodo, jog depresija, stresas, jo įveika bei emociniai veiksniai yra susiję su didesne mirštamumo nuo širdies ligų rizika, didesne infarkto tikimybe ir neigiamomis operacijos pasekmėmis, tačiau į tai menkai atsižvelgiama. Norint pasiekti sėkmingus rezultatus tiek paciento fiziologinės, tiek psichologinės sveikatos atžvilgiu, reikia ilgalaikio ir nuoseklaus komandos darbo. Psichosocialiniai veiksniai tiek gydytojų, tiek pačių pacientų vertinami gana skeptiškai, todėl dažnai pakankamai neatsižvelgiama į paciento psichinės būklės įtaką sveikatai, ligos vystymuisi ir gijimui, todėl svarbu atskleisti širdies kraujagyslių sistemos ligomis sergančių asmenų emocinės būklės bei stresogeninių situacijų įveikimo strategijų ypatumus ir jų sąsajas. Anketinėje apklausoje dalyvavo 169 dalyviai: 52 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare, kuriems buvo atlikta širdies kraujagyslių operacija ir 67 Kauno medicinos universiteto klinikos Kardiologinių bei Širdies centro skyrių pacientai, besigydantys stacionare be kardiochirurginių intervencijų bei 50 asmenų, profilaktiškai besitikrinantys Kauno medicinos universiteto šeimos klinikoje, kurie sudarė kontrolinę grupę. Tyrime dalyvavę pacientai užpildė HAD (depresijos ir nerimo įvertinimo klausimyną), įveikos strategijų klausimyną – COPE bei potrauminio streso sindromo simptomų skalę (PSS-SR). Kontrolinės grupės respondentai nepildė potrauminio streso... [toliau žr. visą tekstą] / Despite, it is known from previous research that depression, stress, coping and other emotional factors contribute to cardiac patients’ mortality, higher risk of myocardial infarct and operation complications, attention is insufficiently paid on psychological factors. It is necessary long-term and consecutive team work, so as to achieve great physiological and psychological patients’ health. Doctors and patients usually devalue the impact of psychosocial factors on cardiac patients health, therefore it is important to reveal cardiac patients’ the emotional conditions, coping strategies and their connections. 169 participant were chosen for this research: 52 cardiac patients with surgery intervention, 67 cardiac patients without surgery intervention and 50 participants in control group. Research participant were asked to fill in Hospital Anxiety and Depression scale (HAD), coping questionnaire – COPE and PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR). The control group were not asked to fill in PTSD Symptom Scale – self report version (PSS-SR). It was found that cardiac patients have high level of anxiety and depression. Cardiac patients with a surgery intervention more often use emotion oriented coping strategies than healthy persons. Post-traumatic stress disorder prevalence among cardiac patients is running 25%. Poor emotional state is not linked with problem oriented coping among cardiac patients; it is associated with focus on and venting of emotions and... [to full text]

Tyrimo objektas: Vaikų patiriamos baimes. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti trečių - ketvirtų klasių mokinių dažniausiai patiriamas baimes. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kokias baimes dažniausiai patiria vaikai. 2. Palyginti trečių – ketvirtų klasių mokinių patiriamas baimes pagal lytį. 3. Palyginti trečiokų ir ketvirtokų dažniausiai patiriamas baimes. Hipotezė: ketvirtos klasės vaikai dažniau patiria baimes susijusias su kitais žmonėmis nei trečiokai. Tyrimo metodika: trečios ir ketvirtos klasės mokinių patiriamas baimes tirti buvo naudojama A. Zacharovo (adaptuota Lietuvoje Zambacevičienės, 2006) klausimynas apie baimes. Tyrimo imtis: 157 respondentų: 81 – 3 klasės ir 76 – 4 klasės mokinių. Išvados: 1. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai dažniausiai patiria tokias baimes: bijo likti vienas namuose, baubų, griaustinio, uragano, mirti, pasiklysti miške, kraujo, gydytojų skiepų, gyvūnų (naminių), žvėrių (laukinių), ugnies, gaisro, negerų vaikų, kurio nors žmogaus, kuris galėtų nuskriausti. 2. Paaiškėjo, jog trečiokių mergaičių baimės dažniau susijusios su gyvūnais, mitiniais personažais, o ketvirtokių – su žmonėmis, nelaimėmis, gamtos reiškiniais (p<0,05). Analogiški skirtumai rasti palyginus ir trečios bei ketvirtos klasės berniukų atsakymus apie patiriamas baimes (p<0,05). Paaiškėjo, kad ketvirtokai palyginus su trečiokais (tiek mergaitės tiek berniukai) žymiai dažniau nurodė, kad „bijau mirti“ (p<0,05). 3. Trečios klasės mokinių patiriamos baimės: likti vienas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the analysis: fears experienced by children. The aim of the thesis: to determine fears commonly experienced by the third-fourth grade students. Objectives of the analysis: 1. To determine what fears are usually experienced by children. 2. To compare fears experienced by the third-fourth grade students in accordance to gender. 3. To compare fears experienced by the third-fourth grade students. Hypothesis: the fourth grade students experience fears associated with other people more often than the third grade students. Keywords: primary school pupil, fears, anxiety, experienced. Methods of analysis: to analyse fears experienced by the third-fourth grade students A. Zacharov’s questionnaire on fears (adapted in Lithuania by Zambacevičienė, 2006) was used. The survey sample: 157 respondents: 81 third grade and 76 fourth grade students. Conclusions: 1. The obtained results showed that children usually experience the following fears: fear of staying home alone, fear of bugaboos, thunder, storm, dying, getting lost in the woods, blood, medical vaccinations, animals (domestic), wild animals, fire, mean children, a particular person whou could hurt them. 2. It was determined that fears of female third grade students are more often associated with animals, mythical characters, and those of female fourth grade students – with people, accidents, natural phenomena (p<0.05). Similar differences were found when comparing the answers of male third and fourth grade students... [to full text]

Learning motives and peculiarities of adaptation of schoolchildren with special needs and without them are analysed in the master work. It is surveyed, how social and educational environment influences schoolchildren with special needs emotional wellbeing and learning motivation.

Bronchų astmos (BA) problema aktuali visame pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad pasaulyje bronchų astma serga apie 150 milijonų žmonių, ir segančiųjų skaičius nuolat auga, o miršta nuo šios ligos apie 180 000 žmonių kasmet. Susirgus BA pablogėja sergančiojo darbingumas, kasdienis veiklumas, sunkėja ekonominė padėtis, vaistams tenka išleisti daugiau savo pajamų. BA daro įtaką kasdienei, socialinei, emocinei, intelektualinei veiklai, vadinamajai gyvenimo kokybe (GK). Blogėjant GK, keičiasi gyvenimo būdas, veiklos rūšys, saviraiška, nes dėl ligos tenka atsisakyti mėgstamų darbų bei užsiėmimų. BA sergantys pacientai dažniau nei sveiki žmonės serga nerimo sutrikimais ir depresija. Įvairūs tyrimai pateikia skirtingą nerimo sutrikimų ir depresijos paplitimą tarp sergančiųjų astma. Nurodoma, kad nuo 6 iki 30 proc. sergančių BA serga lydinčiais nerimo sutrikimais, o depresijos paplitimas svyruoja nuo 1 iki 45 proc. Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių bronchų astma, emocinės būklės poveikį gyvenimo kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų, sergančių BA, gyvenimo kokybę, naudojant St. George kvėpavimo anketą, validizuotą Lietuvoje. 2. Nustatyti GK rodiklių tarpusavio ryšius, jų priklausomybę nuo amžiaus ir ligos trukmės. 3. Įvertinti pacientų emocinę būklę, naudojant Ligoninės nerimo ir depresijos skalę. 4. Įvertinti emocinės būklės ryšį su GK parametrais, ligonių amžiumi, ligos trukme. Tyrimo objektas ir metodai: Tyrime dalyvavo 142 BA... [toliau žr. visą tekstą] / The issue of bronchial asthma (BA) is relevant all over the world. After contracting BA, a possibility to work and to act is aggravated. The BA has an effect on the daily, social, emotion, intellectual activity, i.e. on the quality of life (QL). When these functions fail to a greater extent, the lifestyle, types of activities, self-expression change, since a person has to give up his favourite activities due to the symptoms caused by the disease. The patients with the BA have anxiety disorders and depression more often as compared to healthy people. It is indicated that 6 to 30 % of the patients with asthma have concomitant anxiety disorders, whereas the prevalence of depression ranges from 1 to 45 %. Purpose of the work: to assess an emotional state of bronchial asthma on the quality of life of patients with bronchial asthma. Tasks of the work: 1. To assess the quality of life of patients with the BA using St.George respiratory questionnaire validated in Lithuania. 2. To determine the correlation of the QL, age and the length of the disease. 3. To assess the emotional condition of patients using the the Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale. 4. To assess the correlation of emotional condition, age, length of the disease and different QL parameters. Subject of study and method: 142 patients with bronchial asthma participated in the survey. Form anonymous interrogation was conducted 2007-2008 in three out-patient clinic of Vilnius city. In the work two questionnaires... [to full text]

Darbo autorė: J. Ovzdej Slaugos magistro baigiamasis darbas – „Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinės būklės įvertinimas“ Darbo vadovas: Med. dr. lek. Rimgaudas Staigis, VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Konsultantas: Med. dr. Gintautas Daubaras, Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėjas Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Daugelyje šalių psichinė sveikata ir psichiniai sveikatos nusiskundimai nelaikomi tokiais pat svarbiais, kaip fizinė sveikata. Jie dažnai ignoruojami arba tiesiog pamirštami. Daugelis somatinių gydymo įstaigų pacientų turi psichikos sutrikimų. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose mažiausiai 23 proc. besikreipiančių pacientų nustatoma psichikos sutrikimų. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinę sveikatos būklę. Uždaviniai 1.Įvertinti distreso, depresinės nuotaikos, nerimo, somatizacinio sutrikimo dažnį sergančiųjų arterine hipertenzija tarpe. 2.Išanalizuoti distreso, depresijos, nerimo, somatizacijos simptomų tarpusavio ryšį. 3.Išsiaiškinti ar yra ryšys tarp psichosomatinių sutrikimų paplitimo ir ligos trukmės, hipertenzijos laipsnio, bei vaistų vartojimo. 4.Sužinoti kaip pacientai vertina savo psichinę ir fizinę sveikatos būklę ir palyginti su gautais rezultatais. Hipotezė Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinė sveikatos būklė yra sutrikusi, ypač esant blogai koreguojamai arterinei hipertenzijai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Supervisor – Ovzdej J. The final work for master degree of nursing – “Psychoemotional state Evaluation of the patients with arterial hypertension“ Adviser – Ph. D. Staigis Rimgaudas, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse of Vilnius University Medical faculty Consultant – Ph. D. Daubaras Gintautas, Head of Antakalnis Mental Health center Vilnius University, Medical faculty Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse Mental health and mental health complaints are considered less important than physical health in many countries. Moreover, they are often ignored or just forgotten. Many patients of somatical health care institutions have mental disorders. Mental disorders are diagnosed to at least 23% of patients, who apply to doctors in primary health care institutions. The aim of the final work is to evaluate psychoemotional state of the patients with arterial hypertension. Aims of the paper: 1.To evaluate distress, depressive mood, anxiety and somatisation disorder rate among the patients with arterial hypertension. 2.To analyze the relationship between distress, depression, anxiety and somatisation symptoms. 3.To clear up if there is a relation between the incidence of psychosomatical disorders and duration of disease, hypertension degree and drugs consumption. 4.To find out how patients estimate their mental and physical health state and compare with our results. Hypothesis Psychoemotional health state of the patients with arterial hypertension is... [to full text]

Tyrimo tikslas - ištirti vidurinės mokyklos abiturientų baimės ir pažangumo ypatumus bei sąryšį. Buvo ištirta 111 moksleivių. Darbe naudota metodika - „Diferencijuotas mokyklos baimės aprašas“ - (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), leidžiantis nustatyti abiturientų baimę provokuojančių veiksnių, baimės apraiškos formų bei baimės įveikos ir įtvirtinimo būdų lygius. Ji panaudota du kartus – vieną kartą likus mėnesiui iki egzaminų buvo naudojamas ilgasis variantas, o kitas trumpasis pakartotinis variantas – prasidėjus pirmiesiem įskaitų laikymam. Tyrimo rezultatai parodė, kad abiturientų įvairių baimės rodiklių išreikštumas pirmojo bei pakartotinio tyrimo metu skiriasi, o taip pat šie rodikliai skiriasi priklausomai nuo lyties, bet fiziologinės baimės apraiškos pakartojus tyrimą išlieka nepakitusios. Humanitarinį ir realinį mokymosi profilį pasirinkę abiturientai įvairių baimės rodiklių išreikštumu nesiskiria. Tik pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad į humanitarinius mokslus linkę abiturientai labiau nei linkę į realinius kontroliuoja baimę. Be to, pakartotinio testavimo rezultatai rodo, kad abiturientai, pasirinkę didesnį valstybinių egzaminų skaičių, mažiau linkę į išorinį ir vidinį baimės įtvirtinimą nei abiturientai, pasirinkę mažesnį egzaminų skaičių. / The aim of this research is to assess the connection between fears of school – leavers and academic achievement peculiarity. 111 school-leavers participated in this research. These method were used for investigation – Discriminating Fear of School Inventory (DBA) - (Diferentielle Leistungsangast Inventar (DAI), (Rost D. H., Schermer F. J. 1997), which lets to assess factors provoking fear of school- leavers, fear‘s expressions, coping ways with fear and levels of fear fix. School – leavers were assessed two times. The results indicated that fear index are different at testing first and second time. These indexes are different to men and women, but at first and second time of testing the physiological expresses of fear are the same. The index of fear are the same in school leavers with humanitarian and real profiler (first time testing), but humanitarians can control fear more effectively than real profiler schoolchildren (second time testing). One more thing – school- leavers who have chosen more exams were more prone to fix fear than school- leavers who have chosen less exams.