Bakalauro darbe analizuojama logopedų išgyvenamo nerimo priklausomybė nuo teikiamos pagalbos pobūdžio. Lyginami logopedai, dirbantys ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, mokyklose, bei sveikatos priežiūros įstaigose. Suformuluota hipotezė, kad skirtingose įstaigose dirbantys logopedai išgyvena skirtingą nerimą. Tyrime dalyvavo 103 logopedai iš įvairių Lietuvos miestų, apskričių ir rajonų. Anketinės apklausos metodu, naudojantis Spielberger, Chanin savęs vertinimo, nerimastingumo diagnostikos skalėmis, tirtas logopedų išgyvenamo reaktyvaus ir asmeninio nerimo lygis, prašant nurodyti savo savijautą esamuoju momentu ir savijautą, vyraujančią dažniausiai. Skirtingo nerimo išgyvenimui nustatyti buvo lyginami logopedų, dirbančių ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose bei sveikatos priežiūros įstaigose, atsakymai. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota logopedų išgyvenamo nerimo ypatumų tarpusavio ryšio, atsižvelgiant į teikiamos pagalbos pobūdį. Tyrimu nustatyta, kad dauguma logopedų išgyvena žemą reaktyvaus nerimo lygį. Tuo tarpu asmeninio nerimo dažniausiai patiriamas vidutinis ir aukštas lygmuo. Specialistai, turintys aukštesnę kvalifikacinę kategoriją (metodininko, eksperto) linkę išgyventi vidutinį asmeninio nerimo lygį, tuo tarpu mažiau profesinės patirties turintieji – aukštą. Visi logopedai išgyvena žemą reaktyvaus nerimo lygį, nepriklausomai nuo įstaigos, kurioje dirba. Tačiau specialistai, dirbantys ikimokyklinėse įstaigose, patiria aukštą asmeninio nerimo lygį. Jie... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor Thesis analyses dependence of anxiety experienced by speech therapists on the type of rendered aid. Speech therapists employed by pre-school education establishments, schools as well as heath care establishments are being compared. We have formulated a hypothesis that speech therapists employed by different establishments experience different levels of anxiety. 103 speech therapists from different towns, districts and regions of Lithuania have participated in the research. The level of reactive and personal anxiety has been analysed within application of questionnaire method, by using Spielberger’s, Chanin’s self assessment, anxiety diagnostics scales, asking them to indicate their feelings at the current moment and the feelings prevailing most often. In order to determine different anxiety experienced by speech therapists employed by pre-school education establishments, schools as well as heath care establishments, their responses are compared. Taking into account research data, inter-relation between peculiarities of anxiety experienced by speech therapists has been searched considering the type of rendered aid. On the basis of the research it has been determined that most of speech therapists experience a low level of reactive anxiety. Meanwhile the experienced personal anxiety usually ranks to medium or high level. Specialists with a higher qualification category (supervisor, expert) tend to experience a medium level of anxiety, meanwhile the... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojami socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo nerimo ypatumai profesinėje veikloje. Suformuluota hipotezė, kad tikėtina, jog yra ryšys tarp socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų amžiaus, darbo stažo, pareigybės, klientų grupės, su kuria dirba ir patiriamo nerimo lygmens. Tyrimui atlikti buvo pasirinktos kiekybinė ir kokybinė tyrimo prieigos. Todėl kiekybiniame tyrime dalyvavo 113 socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų, o kokybiniame tyrime dalyvavo 6 specialistės. Anketinės apklausos metodu tirtas socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvenamo reaktyvaus ir asmeninio nerimo lygis, ypatumai. Siekta patikrinti ar yra statistiškai reikšmingi ryšiai tarp respondentų demografinių kintamųjų bei reaktyvaus ir asmeninio nerimo. Atlikta statistinė (aprašomoji: dažniai, vidurkiai, procentai, standartiniai nuokrypiai bei daugiamatė: neparametrinis Kruskal-Wallis T testas ir parametriniai ANOVA testai) duomenų analizė. Pusiau struktūruoto interviu metodu atliktas gilinamasis specialistų nerimo ypatumų profesinėje veikloje tyrimas. Siekta atskleisti situacijas, sukeliančias didžiausią nerimą, naudojamas nerimo įveikos strategijas bei siūlomas nerimo įveikos galimybes. Duomenims apdoroti atlikta kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimu nustatyta, kad dauguma socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų išgyvena žemą reaktyvaus ir vudutinį asmeninio nerimo lygį. Kiek mažesnė, tačiau ženkli dalis respondentų išgyvena aukšta... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor Thesis analyzes the peculiarities of anxiety experienced by social pedagogues and social workers in their professional activities. We have formulated a hypothesis that possibly there is a link between social pedagogues and social workers age, seniority, position, clients‘ groups with whom they work and anxiety levels they face. Quantitative and qualitative search methods have been chosen to accomplish the research. 113 social pedagogues and social workers were involved in the quantitative research and in the qualitative – 6 specialists. The level of reactive and personal anxiety of social pedagogues and social workers has been analysed within application of questionnaire method. The objective was to examine whether there is a statistically significant relationship between respondents' demographic variables, and reactive and personal anxiety. The statistical (descriptive: frequencies, averages, percentages, standard deviations and multidimensional: nonparametric Kruskal-Wallis T test and parametric ANOVA tests ) data analysis has been done. Semi-structured interviews conducted deepening research in features of specialist anxiety in their professional activities. Aimed at identifying situations that cause the greatest anxiety, strategies used to overcome the anxiety and offered opportunities for overcoming anxiety. To process the data the qualitative content analysis has been done. On the basis of the research it has been determined that... [to full text]