Tyrimo objektas: Vaikų patiriamos baimes. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti trečių - ketvirtų klasių mokinių dažniausiai patiriamas baimes. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kokias baimes dažniausiai patiria vaikai. 2. Palyginti trečių – ketvirtų klasių mokinių patiriamas baimes pagal lytį. 3. Palyginti trečiokų ir ketvirtokų dažniausiai patiriamas baimes. Hipotezė: ketvirtos klasės vaikai dažniau patiria baimes susijusias su kitais žmonėmis nei trečiokai. Tyrimo metodika: trečios ir ketvirtos klasės mokinių patiriamas baimes tirti buvo naudojama A. Zacharovo (adaptuota Lietuvoje Zambacevičienės, 2006) klausimynas apie baimes. Tyrimo imtis: 157 respondentų: 81 – 3 klasės ir 76 – 4 klasės mokinių. Išvados: 1. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai dažniausiai patiria tokias baimes: bijo likti vienas namuose, baubų, griaustinio, uragano, mirti, pasiklysti miške, kraujo, gydytojų skiepų, gyvūnų (naminių), žvėrių (laukinių), ugnies, gaisro, negerų vaikų, kurio nors žmogaus, kuris galėtų nuskriausti. 2. Paaiškėjo, jog trečiokių mergaičių baimės dažniau susijusios su gyvūnais, mitiniais personažais, o ketvirtokių – su žmonėmis, nelaimėmis, gamtos reiškiniais (p<0,05). Analogiški skirtumai rasti palyginus ir trečios bei ketvirtos klasės berniukų atsakymus apie patiriamas baimes (p<0,05). Paaiškėjo, kad ketvirtokai palyginus su trečiokais (tiek mergaitės tiek berniukai) žymiai dažniau nurodė, kad „bijau mirti“ (p<0,05). 3. Trečios klasės mokinių patiriamos baimės: likti vienas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the analysis: fears experienced by children. The aim of the thesis: to determine fears commonly experienced by the third-fourth grade students. Objectives of the analysis: 1. To determine what fears are usually experienced by children. 2. To compare fears experienced by the third-fourth grade students in accordance to gender. 3. To compare fears experienced by the third-fourth grade students. Hypothesis: the fourth grade students experience fears associated with other people more often than the third grade students. Keywords: primary school pupil, fears, anxiety, experienced. Methods of analysis: to analyse fears experienced by the third-fourth grade students A. Zacharov’s questionnaire on fears (adapted in Lithuania by Zambacevičienė, 2006) was used. The survey sample: 157 respondents: 81 third grade and 76 fourth grade students. Conclusions: 1. The obtained results showed that children usually experience the following fears: fear of staying home alone, fear of bugaboos, thunder, storm, dying, getting lost in the woods, blood, medical vaccinations, animals (domestic), wild animals, fire, mean children, a particular person whou could hurt them. 2. It was determined that fears of female third grade students are more often associated with animals, mythical characters, and those of female fourth grade students – with people, accidents, natural phenomena (p<0.05). Similar differences were found when comparing the answers of male third and fourth grade students... [to full text]

Moksleivių tarpusavio smurtas viena aktualiausių šiandienos problemų Lietuvos mokyklose. Psichologinis ir fizinis smurtas yra dažniausios moksleivių tarpusavio agresyvaus elgesio formos, neįtraukiamos į jokią statistiką. Tyrimai rodo, kad šeimos problemos, sunkumai mokykloje bei priklausomybė nuo naujųjų technologijų smarkiai įtakoja moksleivių adaptacijos, bendravimo bei elgesio sunkumus. Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti, ar moksleivių smurtinis tarpusavio elgesys išplitęs ir pradinėse klasėse bei nustatyti, kas daro lemiamą įtaką tokio elgesio apraiškoms tarp moksleivių. Tuo tikslu buvo tirti 1-10 klasių moksleiviai, jų laisvalaikio ypatumai bei santykiai su tėvais. Tyrimo metu nustatyta, kad moksleivių tarpusavio smurtinį elgesį labiausiai įtakoja kovinių filmų dažnas žiūrėjimas bei prasti santykiai su tėvais. Tokie vaikai turi daugiau emocinių, elgesio ir bendravimo sunkumų, kurie apsunkina jų socialinę adaptaciją. Jiems būdingas nesugebėjimas užmegzti ilgalaikio produktyvaus kontakto su bendraamžiais. Teisinių dokumentų bei anketinės apklausos analizė atskleidė, kad smurto tarp moksleivių prevencijos problemą reikia spręsti kompleksiškai. Sėkmingą prevencijos įgyvendinimą lemia ne tik naujų teisės aktų, draudžiančių visų rūšių smurtą išleidimas, bet ir visos visuomenės sąmoningumas. / Violence among school students is one of the most acute problems in Lithuanian schools nowadays. Psychological and physical violence are the most frequent forms of aggressive behaviour among pupils that are not included in any statistical reports. It is shown that family problems, difficulties at school and addiction to modern technologies have negative outcomes on school students and also result in difficulties of their adaptability, development and interaction. The aim of this study was to ascertain whether the aggressive behaviour is common among primary school students as well as that among senior pupils and also to dwell on the determinant factors of violent behaviour. To reach this goal we questioned pupils of 1-10th forms and analysed the peculiarities of their pastimes and relationship with their parents. The research showed that violent behaviour among school students is mostly influenced by frequent watching of fighting films and bad parent-children relationship. These children have more emotional, behavioural and communicative difficulties, which complicate their social adaptation. Moreover, their ability to create long-term contacts with students of their age is limited. The analysis of legal documents and pupils’ questionnaire revealed the fact that the problem of prevention violence among school students should be dealt with complex solution. The issue of new laws providing against violence of all kinds would not be sufficient without the society awareness.

Šioje studijoje nagrinėjama mokinių verslumo ugdymo efektyvumas mokinių akimis, atskleidžiamas tyrimo aktualumas: šiuolaikinių demokratijų pagrindas yra rinkos ekonomikos sistema. Šiame kontekste ypač svarbus ekonominis švietimas ir supratimo apie verslą ugdymas. Tai susiję su visuomenės požiūrio formavimu, turinčiu įtakos visiems pertvarkos procesams ir jų greičiui, kita vertus, tai kiekvienam piliečiui reikalingos žinios ir įgūdžiai, nes ekonominiai santykiai apima visas gyvenimo sritis ir etapus. Visuomenės poreikis ekonominėms ir verslo žinioms yra didžiulis ir švietimo sistemos uždavinys – padėti šį poreikį patenkinti. Taigi šio tyrimo tikslas – ištirti moksleivių požiūrį į verslumo ugdymą ir verslumo ugdymo galimybes bendrojo lavinimo mokyklos 10-11 klasėse. Uždaviniai šio tikslo įgyvendinimui: 1. Remiantis moksline pedagogine, psichologine, metodine literatūra nagrinėjamos problematikos aspektu bei teisiniais dokumentais atskleisti verslumo ugdymo teorines dimensijas. 2. Nustatyti efektyvaus verslumo ugdymo galimybes. 3. Išanalizuoti mokinių požiūrį į verslumo ugdymą ir tęstinumą mokyklose. 4. Pateikti išvadas ir praktines rekomendacijas skatinančias efektyvų verslumo ugdymą mokykloje. Išvados įgyvendinus uždavinius Pagrindinės priežastys, skatinančios mokinių domėjimąsi verslumo mokymu yra noras tobulėti, savarankiškai mąstyti, išsiugdyti tvirtus mokymosi ir tobulėjimo įgūdžius. Tuo tarpu bendraamžių ir draugų abejingumas dažnai apsunkina domėjimąsi verslumo... [toliau žr. visą tekstą] / This study examines the effectiveness of entrepreneurship education of the pupils. In terms of relevance the study is based on the fact that modern democracies have market economy system. In this context, particularly important is economical education and understanding of business education. It‘s also related to social attitudes (position) that affects all the transformation processes and their pace, but on the other hand, these are required knowledge and skills for every citizen, as the economic relations cover all areas of life. Public demand for economic and business knowledge is huge, and the main task of education system is to help meet this need. The purpose of the study to investigate students' standpoint towards entrepreneurship education and opportunities of this study at schools of general education forms level 10-11. Following tasks have been brought to achieve this: 1. Reveal theoretical dimensions of entrepreneurship education based on scientific-pedagogical, psychological and methodological issues examining aspects of literature and legal documents. 2. Define effective entrepreneurship education opportunities. 3. Analyze the students' standpoint towards entrepreneurship education and continuity in schools. 4. Provide conclusions and practical recommendations to promote effective entrepreneurship education in school. The implemented tasks have brought these findings: In scientific literature entrepreneurship is associated with creativity, innovation and... [to full text]

Nepilnamečių nusikalstamumas pasireiškia įvairiose visuomenės srityse. Viena iš jų bendrojo lavinimo mokykla. Smurtas prieš pedagogus ir mokykla yra nesuderinami dalykai. Mokykla, tai institucija, kur vyksta ugdymo procesas, kur mokinys mokomas laikytis elgesio taisyklių, priimti visuomenėje egzistuojančias vertybes, kaip doro elgesio pagrindą. Darbo tema – moksleivių smurtas prieš pedagogus mokyklose. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti, moksleivių naudojamo smurto apraiškas mokyklose pedagogų atžvilgiu, atskleidžiant pagalbos galimybes smurtą patyrusiems pedagogams. Uždaviniai: 1. Įvertinti vertybių ir socializacijos veiksnių svarbą bei įtaką žmogui 2. Aptarti smurto atsiradimo ir naudojimo problemą visuomenėje 3. Atskleisti mokyklose dirbančių pedagogų patiriamą smurtą ir jo tipus 4. Išanalizuoti ir apibendrinti pedagogų nurodomus smurto atsiradimo veiksnius bei patirto smurto sukeliamas pasekmes. 5. Nustatyti ir aptarti pagalbos galimybes, smurtą patiriantiems pedagogams. Literatūros apžvalgos dalyje pristatomas požiūris į žmogaus vertybes, agresiją aiškinančias teorijas bei išskiriami ir aptariami svarbiausi agresyvios moksleivio asmenybės formavimąsi įtakojantys veiksniai. Taip pat literatūrinėje dalyje aptariama: komunikacija ir bendradarbiavimas tarp pedagogo ir mokinio, pagalbos galimybės smurtą patyrusiam pedagogui. Tyrime dalyvavo 76 Druskininkų miesto bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai. Darbe buvo naudojamas kiekybinis aprašomasis tyrimo tipas. Tyrimui buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Adolescence delinquency is present in all spheres of society life. One of these spheres is a Secondary school. The violence against teachers and education in school are two incompatible objects. A school is an institution where education processes take place, where a student is taught to behave according to certain rules of behavior and to accept values existing in a society as fundamentals of moral behavior. The subject- matter of the work is the violence of students against teachers in Secondary schools. The aim of the work is to evaluate a phenomenon of the violence of students against teachers and to disclose possibilities of helping teachers suffering from violence of adolescences. Tasks of the work: 1) To assess the importance and intense of values and socialization factors to human. 2) To discuss violence origin and use problem in the society 3) To reveal violence, that secondary school working teacher suffered and identity it’s types. 4) To analyze and summarize violence origin factors that teacher indicated and outcomes that caused suffered violence. 5) To establish and discuss possibilities of helping teachers suffering from violence. In the part of survey of theoretic literature, a point of view on human values, theories on aggression presented are presented, and the most important factors influencing formation of aggressive student’s personality are pointed out and discussed. Moreover, in the part of theoretic literature are described: communication and... [to full text]

Dažniausia šeimoje vaiko ugdymas ir priežiūra labiau tapatinama su vaiko motinos veikla. Tačiau tėvo įsitraukimas į savo vaiko ugdymo bei priežiūros procesą yra ne mažiau svarbus. Tik abu tėvai gali sudaryti palankias sąlygas augti vaikui šeimoje. Auginant vaiką, pas tėvą turi pasireikšti tėviškumo savybė. Ši savybė savo ruožtu pasižymi įvairiais požymiais. Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti tėviškumo ir vaiko mokymosi pasiekimų sąsajas. Empirinio tyrimo metu buvo apklausti Kauno miesto vidurinių mokyklų 14 – 18 metų amžiaus moksleiviai. Viso apklausta 370 moksleivių. Apklausos metu buvo sužinota respondentų nuomonė apie jų tėvų tėviškumo pasireiškimą bei gauti duomenys apie moksleivių mokymosi pasiekimus. Respondentų nuomonė buvo gauta pasitelkus Tėvo dalyvavimo skalę, kuri padeda nustatyti vyro tėviškumo požymių raišką. Darbe pateikti tėviškumo požymių raiškos ypatumai. Darbe taip pat buvo nustatyta, kad tėviškumas, kaip vyro savybė, siejasi su vaiko mokymosi pasiekimais. Tyrimo rezultatai parodė, jog aštuoni iš devinių, tėviškumą nusakančių, požymių turi ryšį su vaiko mokymosi pasiekimais (pažymių vidurkiu). Taip pat nustatyta, kad visi devyni tėviškumo požymiai turi ryšį su moksleivių pamokų lankomumu, kaip veiksniu, kuris gali įtakoti mokymosi pasiekimus. / The education of child in a family is mostly comprehensible as a duty of a mother. But a father is also a very important person in process of child’s education. Only both parents can create a favourable situations to raise their child. While raising a child a man reveals father’s characteristic – fatherhood. This characteristic is characterized by various features. The purpose of these master thesis is to determine the connection between fatherhood and child’s learning outcomes. There were examined 370 (14 – 18 years old) schoolchildren from three middle schools in Kaunas. During the inquiry there was collected child‘s opinion obout their father‘s fatherhood characteristic and data about child‘s learning outcomes. The respondents were questioned with the help of "The Inventory of father involvement", which enables to determine the level of father‘s characteristic – fatherhood. In the research there were presented pecularities of fatherhood characteristic. There was estimated that fatherhood, as the characteristic of male, correlates with child‘s learning outcomes. It was also estimated that eight of nine father‘s fatherhood indications have a connection with child‘s learning outcomes and all nine indications have a connection with the attendance of lessons.

Teorinėje dalyje nagrinėjama žmogų supanti aplinka, kaip vienas iš ugdymo veiksnių. Labiau akcentuojama gamtinė ir kultūrinė aplinka, bei detaliau analizuojama Ignalinos AE regiono pažintinį turizmą sudaranti gamtinė ir kultūrinė aplinka ir jų vieta moksleivių ugdyme. Praktinę dalį sudaro anketinė apklausa, vykdyta 2006m. rugsėjo mėn. Ignalinos, Zarasų rajonuose bei Visagino mieste. Tyrime dalyvavo gimnazijų bei vidurinių mokyklų moksleiviai, tuo metu besilankantys Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Tyrimu siekiama atskleisti kelionių su klase dažnumą, tikslus, moksleivų tarpusavio santykius, Ignalinos AE regiono išskirtinumą, šio regiono pažintinio turizmo (gamtinės ir kultūrinės aplinkos) veiksnių svarbą moksleivių ugdyme. / The study consists of theoretical and practical parts. At the theoretical part there are the researches about the environment surrounding a human-being like one of the education factors. The nature and culture environments are more emphasized. The nature and culture environments forming the cognitive tourism in Ignalina Nuclear Power Plant (further – Ignalina NPP) region and their influence in pupils’ education are analyzed more elaborately. The practical part consists of a questionnaire, data of which were gathered in September 2006 in Ignalina district, Zarasai district and Visaginas town. The students of the Ignalina and Zarasai districts’ secondary and grammar schools took a part at the research. Research target is to discover how often the class trips are organized, what are their targets and tasks, what are the rapports within the pupils, what are the advantages of Ignalina NPP region and what is the importance of this region’s cognitive tourism to pupils’ education.

Darbo tyrimų objektas – neįgalių moksleivių, konfliktų sprendimo strategijos, sportinės veiklos motyvacija ir sav��s vertinimas. Tyrimo mokslinė problema - atskleisti skirtingą negalę turinčių asmenų konfliktų sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų pasirinkimą ir savęs vertinimo lygį. Tyrimo tikslas – šiame darbe tiriame skirtingą negalią turinčių jaunuolių (silpnaregių, aklųjų, fiziškai neįgaliųjų ir su cerebriniu paralyžiumi) gebėjimo spręsti konfliktus, motyvaciją dalyvauti sportinėje veikloje ir jų savęs vertinimo ypatumus. Mūsų darbo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingą negalę turinčių jaunuolių, konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio raiškos ypatumus. 2. Ištirti skirtingo fizinio aktyvumo jaunuolių, konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio raiškos ypatumus. 3. Nustatyti sąsajas tarp konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio. Hipotezės: 1. Keliame prielaidą, kad negalės rūšis turi ryšį su neįgalių 15 – 20 metų jaunuolių konfliktų sprendimu, sportinės veiklos motyvų pasirinkimu ir savęs vertinimu. 2. Keliame prielaidą, kad fizinis aktyvumas turi ryšį su neįgalių 15 – 20 metų jaunuolių konfliktų sprendimu, sportinės veiklos motyvų pasirinkimu ir savęs vertinimu. Išvados: 1. Tiriant skirtingą negalią turinčių neįgalių jaunuolių, konflikto sprendimo strategijų, sportinės veiklos motyvų ir savęs vertinimo lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research – conflicts solution strategies, sport activity motivation and the self-confidence of disabled leaners. Scientific problem of research - work scientific problem researches that reveal the self-confidence level of people having different disabilities, the choice of sport activity reasons and ability to solve conflicts. Research goal – young people‘s, having different disabilities (the weak-eyed, the blind, phisically disabled and having cerebral palsy), motivation to take part in sport activities and their peculiarities of self-confidence, and capability to solve conflicts were researched in this work. Objectives of the research: 1. To establish the peculiarities of young people having different disabilities, conflict solution strategies, sport activity motives and the level of self-confidence expression. 2. To research the peculiarities of young people having different phisical activity, conflict sollution strategies, sport activity motives and self-confidence level expression. 3. To establish whether there is a statistically reliable connection among conflict solution strategies, sport activity reasons and self-confidence. Hypotheses: 1. We are raising an assumption that the kind of disability influences motives‘ choice of self-confidence level, conflict sollution strategies and sport activity of 15-20 years old disabled young people. 2. We are raising an assumption that thysical activity influences motives‘ choice of self-confidence level... [to full text]