Tyrimo objektas: Vaikų patiriamos baimes. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti trečių - ketvirtų klasių mokinių dažniausiai patiriamas baimes. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti kokias baimes dažniausiai patiria vaikai. 2. Palyginti trečių – ketvirtų klasių mokinių patiriamas baimes pagal lytį. 3. Palyginti trečiokų ir ketvirtokų dažniausiai patiriamas baimes. Hipotezė: ketvirtos klasės vaikai dažniau patiria baimes susijusias su kitais žmonėmis nei trečiokai. Tyrimo metodika: trečios ir ketvirtos klasės mokinių patiriamas baimes tirti buvo naudojama A. Zacharovo (adaptuota Lietuvoje Zambacevičienės, 2006) klausimynas apie baimes. Tyrimo imtis: 157 respondentų: 81 – 3 klasės ir 76 – 4 klasės mokinių. Išvados: 1. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai dažniausiai patiria tokias baimes: bijo likti vienas namuose, baubų, griaustinio, uragano, mirti, pasiklysti miške, kraujo, gydytojų skiepų, gyvūnų (naminių), žvėrių (laukinių), ugnies, gaisro, negerų vaikų, kurio nors žmogaus, kuris galėtų nuskriausti. 2. Paaiškėjo, jog trečiokių mergaičių baimės dažniau susijusios su gyvūnais, mitiniais personažais, o ketvirtokių – su žmonėmis, nelaimėmis, gamtos reiškiniais (p<0,05). Analogiški skirtumai rasti palyginus ir trečios bei ketvirtos klasės berniukų atsakymus apie patiriamas baimes (p<0,05). Paaiškėjo, kad ketvirtokai palyginus su trečiokais (tiek mergaitės tiek berniukai) žymiai dažniau nurodė, kad „bijau mirti“ (p<0,05). 3. Trečios klasės mokinių patiriamos baimės: likti vienas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the analysis: fears experienced by children. The aim of the thesis: to determine fears commonly experienced by the third-fourth grade students. Objectives of the analysis: 1. To determine what fears are usually experienced by children. 2. To compare fears experienced by the third-fourth grade students in accordance to gender. 3. To compare fears experienced by the third-fourth grade students. Hypothesis: the fourth grade students experience fears associated with other people more often than the third grade students. Keywords: primary school pupil, fears, anxiety, experienced. Methods of analysis: to analyse fears experienced by the third-fourth grade students A. Zacharov’s questionnaire on fears (adapted in Lithuania by Zambacevičienė, 2006) was used. The survey sample: 157 respondents: 81 third grade and 76 fourth grade students. Conclusions: 1. The obtained results showed that children usually experience the following fears: fear of staying home alone, fear of bugaboos, thunder, storm, dying, getting lost in the woods, blood, medical vaccinations, animals (domestic), wild animals, fire, mean children, a particular person whou could hurt them. 2. It was determined that fears of female third grade students are more often associated with animals, mythical characters, and those of female fourth grade students – with people, accidents, natural phenomena (p<0.05). Similar differences were found when comparing the answers of male third and fourth grade students... [to full text]

Šiuo metu nuolat kalbama apie mokymosi sutrikimų, turinčių vaikų mokyklines problemas. Mokytojui, pagalbiniam pedagogui ir psichologui iškyla vienas aktuliausių uždavinių - pažinti atskiras šių vaikų kategorijas, siekiant teikti jiems ir jų šeimoms kokybišką pagalbą. Mokymosi sunkumų turinčių vaikų, patiriamų mokyklinių problemų tyrimai dažniausia buvo atliekami su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, o su vyresnio amžiaus vaikais tokių tyrimų nėra atlikta. Todėl svarbu išsiaiškinti kokio pobūdžio problemos būdingos vyresnio amžiaus vaikams su mokymosi sutrikimais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti mokinių turinčių mokymosi sutrikimų mokyklinius sunkumus. Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių vaikų elgesio ir emocijų sunkumus: griaunantį elgesį, dėmesio ir impulsų kontrolės problemas, emocines problemas, socialinį užsisklendimą gebėjimų stoką, fizinius sunkumus, nepasitikėjimą savimi; 2) Įvertinti mokymosi sutrikimų turinčių, vaikų pasiekimų įvertinimų baimės apraiškas provokuojančius veiksnius, įveiką ir stabilizavimą; 3) Nustatyti vaikų su mokymosi negalėmis baimės apraiškų ir elgesio bei emocinių sunkumų sąsajas. Tyrimo dalyviai - Alytaus bendrojo lavinimo mokyklos 6-8 klasių mokiniai turintys specifinių pažinimo sutrikimų. Amžius 13-15 metų . Viso 40 mokinių: 14 mergaičių ir 26 berniukai Tyrimui naudotos dvi metodikos: D. H. Rosto Diferencijuotas mokyklinės baimės aprašas (DBA) ir Burkso elgesio įvertinimo skalės (BBRS-2) mokytojų ir tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / School problems of children with learning disabilities Recently more and more attention has been paid to children with learning disabilities and school problems. Teachers and parents often don’t know how to behave and solve these problems. It is obviously that such children could be neglected. The main aim of the study to assess children with learning disabilities and school problems. Goals of my study: 1) To assess behavioural and emotional problems of children with learning disabilities: disruptive behavior, attention and impulse control problems, emotional problems, social withdrawal, ability deficits, physical deficits, weak self-confidence;.2) To assess provocative influence defeat and stabilization evaluative anxiety of children with learning disabilities; 3) Relate link evaluative anxiety and behaviour and emotional problems of children with learning disabilities. The Participants.There were schoolchildren with learning disabilities from Alytus schools.They were 13-15 years old.There were 40 scholchildren (14 girls and 25 boys). Burks Behavior Rating Scales (BBRS-2) and D.H.Rost and F.J.Schermer DBA were used to assess children school problems. The facts suggest that children with learning disabilities have more sociability , problems, bad contact with reality and ability deficits. Children with learning disabilities have physicsl deficits.

Narkotikų vartojimo istorija siekia 5000 metų prieš Kristų. Narkotinės medžiagos vartojamos išskirtinai religiniais ar medicininiais tikslais iki 19 amžiaus vidurio, kuomet vykstant visuomenės modernizacijai bei keičiantis visuomenės kontrolės formoms, keičiasi ir kontrolė narkotikų vartojimo atžvilgiu. Moderni demokratinė visuomenė sudarė prielaidas apibrėžti narkotikų vartojimą kaip problemą ir šios problemos atžvilgiu vykdyti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas. Darbe aptariamos narkotikų problemos sukonstravimo prielaidos remiantis socialinio konstrukcionizmo atstovų teorinėmis prielaidomis. Pasak amerikiečių sociologo C. Reinarman socialinį narkotikų vartojimo problemos sukonstravimą lėmė ne pats narkotikų vartojimas, o specifinis atskirų visuomenės grupių interesas, siekiant suvaržyti ar apriboti kitas visuomenės grupes. C. Reinarman šį procesą įvardina narkotikų baimių konstravimu, kuriam būdingi tokie elementai: 1) tiesos buvimas; 2) problemos padidinimas žiniasklaidoje; 3) politiniai-moraliniai antrepreneriai; 4) profesinės interesų grupės; 5) konflikto istorinis kontekstas; 6) narkotikų vartojimo susiejimas su „pavojinga klase“; 7) narkotikai kaip daugybės visuomenės problemų atpirkimo ožys. Pasitelkus C. Reinarman narkotikų baimių konstravimo schemą kaip teorinį įrankį, bandoma aptikti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas Lietuvoje. Išanalizavus internetinės žiniasklaidos publikacijas daroma išvada, kad „kovos prieš narkotikus“ kampanija Lietuvoje buvo vykdoma 2000-... [toliau žr. visą tekstą] / History of drug use reaches 5000 years before Christ. Narcotic drugs were used exceptionally for religious or medicine purposes up to the middle of the 19th century when because of modernization of the society and changes in the control patterns of the society together control towards use of the drugs was changing. Modern democratic society established premises to determine use of the drugs as a problem and to apply the campaigns of “ the fight against drugs” in regard to this problem. Premises for the establishment of drug problem are discussed in the paper with reference to theoretical premises of the representatives of social constructionism. Accordingly to American sociologist C. Reinarman the social establishment of drug use problem was determined not by use of the drugs itself but by specific interest of separate groups of the society in order to limit or constrain other groups of the society. C. Reinarman names this process as establishment of drug scares for which following elements are typical: 1) 1. A Kernel of Truth; 2) Media Magnification; 3) Politico-Moral Entrepreneurs; 4) Professional Interest Groups; 5) Historical Context of Conflict; 6) Linking a Form of Drug Use to a “Dangerous Class”; 7) Scapegoating a Drug for a Wide of Public Problems. When invoking construction scheme of the drug scares of C. Reinarman as a theoretical tool, efforts are made to find campaigns of “the fight against drugs” in Lithuania. After analysis of internet media publications... [to full text]