Elektroninių mokėjimo priemonių inovacijas lėmė sparti technologijų, elektroninės komercijos raida. Elektroniniai pinigai, kaip viena iš elektroninių mokėjimo priemonių rūšių, palaipsniui tampa svarbiu ekonomikos ir teisės mokslų atstovų tyrimų objektu. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros bei direktyvos 2000/28/EB, iš dalies keičiančios direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo priėmimu nustatytas suderintas elektroninių pinigų teisinių santykių reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje šiuo metu yra peržiūrimas, siekiant visų pirma sušvelninti kai kuriuos reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų įstaigoms. Elektroniniai pinigai, remiantis Direktyva 2000/46/EB, apibrėžiami kaip piniginė vertė, kuri i) saugoma elektroninėse laikmenose; ii) išleidžiama gavus lėšų, kurių suma yra ne mažesnės vertės negu išleista piniginė vertė; iii) kurią įmonės, kurios nėra emitentai, priima kaip mokėjimo priemonę. Elektroniniai pinigai suprantami kaip elektroninis monetų ir banknotų pakaitalas, laikomas tokiose elektroninėse laikmenose kaip elektroninė kortelė ar kompiuterio atmintis. Be to, elektroninių pinigų leidimo veikla yra draudžiama užsiimti subjektams, kurie nėra kredito įstaigos. Tuo tarpu Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi pilnateise Europos Sąjungos valstybe nare, įsipareigojo derinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise ir... [toliau žr. visą tekstą] / Innovations in the field of the electronic payment instruments were determined by a fast development of technologies and electronic commerce. Electronic money, as one of kinds of the electronic payment instruments, gradually becomes an important subject of research performed by representatives of economics and law sciences. By adopting the Directive 2000/46/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) on the taking up, pursuit of and prudential supervision of the business of electronic money institutions and the Directive 2000/28/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) amending the Directive 2000/12/EC relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions, the concerted regulation of legal relations in the field of electronic money was established in the European Union Law and now is being reviewed seeking, first of all, to soften some of requirements applied to the electronic money institutions. "Electronic money", following the Directive 2000/46/EB, shall mean the monetary value which is: (i) stored on an electronic device; (ii) issued on receipt of funds of an amount not less in value than the monetary value issued; (iii) accepted as means of payment by undertakings other than the issuer. Electronic money can be considered an electronic surrogate for coins and banknotes, which is stored on an electronic device such as a chip card or computer memory. Furthermore, it is prohibited to be engaged... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama, kaip šalies spauda reprezentuoja politikus ir kokius politikų stereotipus kuria dažniausiai – palankius ar nepalankius patiems politikams. Analizuojami du vieni didžiausių šalies dienraščių: „Lietuvos rytas“ ir „Kauno diena“. Tyrimu siekiama patvirtinti tris pagrindines darbe keltas hipotezes: 1) Kokia politinė informacija ir kaip pateikta pasieks skaitytojus lemia žiniasklaidos priemonės, o ne politikai; 2) Lietuvos spaudoje pateikiamos politinės naujienos stokoja objektyvumo ir nešališkumo; 3) Dienraščiuose pateikiama politinė informacija dažniau yra nepalanki politikams, taip kuriami negatyvūs politikų stereotipai; Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, buvo aiškinamasi, kokia informacija - palanki ar nepalanki politikams – dažniau pateikiama dienraščiuose. Taip pat stebėta, ar politinės žinutės parašytos interpretatyviu ar deskriptyviu stiliumi. Šiame etape kokybiškai ir kiekybiškai tirti mėnesio bėgyje (04 13 – 05 13) pasirodžiusių dienraščių išplėstinės žinutės, kuriose minimi šalies politikai – t.y. Seimo ir Vyriausybės nariai. Nustatyta, jog didesnė dalis politinių žinučių buvo parašytos deskriptyviu stiliumi, tačiau net ir pakankamai nešališkos žinutės dažniausiai buvo nepalankios politikams. Siekiant išsiaiškinti, kokie politikų stereotipai kuriami dienraščiuose, atlikta dienraščių diskurso analizė. Pastebėta, jog dažniausiai pasikartojantys politikų stereotipai – „politikas aferistas“, „politikas teisybės ieškotojas“ ir... [toliau žr. visą tekstą] / This MA thesis researches how Lithuanian politicians are being represented in the press and what political stereotypes (favorable or unfavorable to the politicians) are being created. Two main Lithuanian daily newspapers – „Lietuvos rytas“ and „Kauno diena“ – were analysed. The research tends to prove the three main hypothesis: 1) What political information will reach the readers and the way it is covered depends on media, not on politicians; 2) The political news, published in Lithuanian press, lacks objectivity and impartiality; 3) The majority of daily political information is unfavorable to the politicians. That is the way the negative stereotypes of politicians are being created. The reserach consists on several stages. Firstly, what information – favorable or unfavorable to the politicians – is published more often. Also, it was analysed wether political notes were interpretative or descriptive. This stage contains quantative and qualitative content analysis of extended notes, where state‘s politicians (the members of Parliament and Government) are mentioned. The period of the research was a month (04 13 – 05 13). It was stated, the majority of the notes were written in descirptive style, nevertheless, even quite impartial notes were mostly unfavorable to the politicians. Having the aim to discover what political stereotypes are being created in the press, the discourse analysis of newspapers were made. Three main political stereotypes – „politician - swindler“... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama radikalios dešinės politinių jėgų ideologija, visuomenės radikalizacijos procesas, radikalios dešinės politinės partijos bei jų rinkiminės sėkmės veiksniai. Remiantis ekspertų interviu tyrimu, analizuojama radikalios dešinės situacija ir perspektyvos Lietuvoje, taip pat yra tiriamos Lietuvos politinių partijų rinkiminės programos, siekiant nustatyti jose esančias radikalios dešinės ideologines ir programines nuostatas. / Master's thesis analyzes the ideology of radical right, public radicalization process, radical right political parties and factors of their electoral success. Based on expert‘s interviews study the situation and perspectives of radical right in Lithuania are analyzed, Lithuanian political parties electoral programs are studied in order to determine the presence of radical right ideological and programmatic provisions.

Narkotikų vartojimo istorija siekia 5000 metų prieš Kristų. Narkotinės medžiagos vartojamos išskirtinai religiniais ar medicininiais tikslais iki 19 amžiaus vidurio, kuomet vykstant visuomenės modernizacijai bei keičiantis visuomenės kontrolės formoms, keičiasi ir kontrolė narkotikų vartojimo atžvilgiu. Moderni demokratinė visuomenė sudarė prielaidas apibrėžti narkotikų vartojimą kaip problemą ir šios problemos atžvilgiu vykdyti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas. Darbe aptariamos narkotikų problemos sukonstravimo prielaidos remiantis socialinio konstrukcionizmo atstovų teorinėmis prielaidomis. Pasak amerikiečių sociologo C. Reinarman socialinį narkotikų vartojimo problemos sukonstravimą lėmė ne pats narkotikų vartojimas, o specifinis atskirų visuomenės grupių interesas, siekiant suvaržyti ar apriboti kitas visuomenės grupes. C. Reinarman šį procesą įvardina narkotikų baimių konstravimu, kuriam būdingi tokie elementai: 1) tiesos buvimas; 2) problemos padidinimas žiniasklaidoje; 3) politiniai-moraliniai antrepreneriai; 4) profesinės interesų grupės; 5) konflikto istorinis kontekstas; 6) narkotikų vartojimo susiejimas su „pavojinga klase“; 7) narkotikai kaip daugybės visuomenės problemų atpirkimo ožys. Pasitelkus C. Reinarman narkotikų baimių konstravimo schemą kaip teorinį įrankį, bandoma aptikti „kovos prieš narkotikus“ kampanijas Lietuvoje. Išanalizavus internetinės žiniasklaidos publikacijas daroma išvada, kad „kovos prieš narkotikus“ kampanija Lietuvoje buvo vykdoma 2000-... [toliau žr. visą tekstą] / History of drug use reaches 5000 years before Christ. Narcotic drugs were used exceptionally for religious or medicine purposes up to the middle of the 19th century when because of modernization of the society and changes in the control patterns of the society together control towards use of the drugs was changing. Modern democratic society established premises to determine use of the drugs as a problem and to apply the campaigns of “ the fight against drugs” in regard to this problem. Premises for the establishment of drug problem are discussed in the paper with reference to theoretical premises of the representatives of social constructionism. Accordingly to American sociologist C. Reinarman the social establishment of drug use problem was determined not by use of the drugs itself but by specific interest of separate groups of the society in order to limit or constrain other groups of the society. C. Reinarman names this process as establishment of drug scares for which following elements are typical: 1) 1. A Kernel of Truth; 2) Media Magnification; 3) Politico-Moral Entrepreneurs; 4) Professional Interest Groups; 5) Historical Context of Conflict; 6) Linking a Form of Drug Use to a “Dangerous Class”; 7) Scapegoating a Drug for a Wide of Public Problems. When invoking construction scheme of the drug scares of C. Reinarman as a theoretical tool, efforts are made to find campaigns of “the fight against drugs” in Lithuania. After analysis of internet media publications... [to full text]

Definicija „privatus gyvenimas“ sąlyginai nauja Lietuvos teisėje - šalies įstatymų nėra griežtai apibrėžta kas yra privatus gyvenimas. Lietuvoje nėra susiformavusi tradicija, aiškiai apibrėžianti, kuriuos privataus viešo asmens gyvenimo aspektus visuomenė turi teisę žinoti, o kurie neturėtų jos dominti. Lietuvos Respublikos įstatymai neapibrėžia teisėto visuomenės intereso gauti tam tikrą informaciją apie privatų viešųjų asmenų gyvenimą sampratos. Tai, kad privatumas sunkiai apibrėžiama sąvoka įrodo privatumo teorijų gausa. Vieni teoretikai (L. Brandeis, W. Brennan) privatumą sieja su teise, kiti (R. Gavison, A. F. Westin) su atsiskirimu, dar kiti (Ch. Fried, A. Miller) su kontrole ir pan. Nėra vieningos privatumo teorijų klasifikacijos. Empirinis tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos politikų privatumo aspektus respublikiniuose dienraščiuose („Lietuvos rytas“ ir „Respublika“). Darbo temos analizei buvo pasirinkti du nacionaliniai dienraščiai – „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Tyrimui buvo pasirinkti 2004 m. ir 2008 m. rinkimų į seimą metai. Tiriamasis laikotarpis 3 mėnesiai iki rinkimų ir 3 mėnesiai po rinkimų kiekvienais metais. Tuo būdu buvo siekiama stebėti ar kinta (jei kinta tai kaip), straipsnių susijusių su politikų privačiu gyvenimu skaičius ir pobūdis. Tyrimas apėmė 2004 07 01-2004 12 31 ir 2008 07 01-2008 12 31 laikotarpius ir juose buvo analizuojami visi minėtų dienraščių straipsniai, kuriuose, buvo aprašomas politikų ar jų šeimos narių privatus gyvenimas t.y... [toliau žr. visą tekstą] / The definition of private life is a relatively new concept in the Lithuanian law. The laws of the country do not strictly define what the private life is. There are no rules in Lithuania which would clearly describe which aspects of private life of a public figure should be revealed and which should not be communicated to the public. There is a huge number of privacy theories which prove how difficult it is to define privacy. Some theorists (L. Brandeis, W. Brennan) relate privacy to the human rights; others (R. Gavison, A.F. Westin) link it to the isolation; some of them (C. Fried, A. Miller) see privacy in relation with control. There is no unanimous classification of privacy theories. The empirical aim of the research is to analyse the aspects of politicians’ privacy described in Lithuanian daily newspapers (Lietuvos Rytas and Respublika). Two national daily newspapers, namely Lietuvos Rytas and Respublika, have been chosen for the analysis of the research topic. The periods of elections to Lithuanian Seimas in 2004 and 2008 have been chosen for this research. Three months before the elections and three months after the elections during the selected years have been chosen as the period for the research. The main objective was to observe whether the number and nature of the articles describing the private life of politicians differ and if the alternation is noticed how does it change. The chosen periods for the research are from 1 July, 2004 until 31 December, 2004 and from... [to full text]

Šio magistro darbo tikslas buvo įvertinus iki šiol formuotą bendrąją ES energetikos politiką, išanalizuoti pagrindinių jai įtaką darančių veikėjų pozicijas, išskiriant jų interesus ir įvertinant teikiamus prioritetus. Buvo užsibrėžti keli uždaviniai – nustatyti, kokie veiksniai ir sąlygos skatina ar stabdo bendrosios energetikos politikos integraciją ES, taip pat išanalizuoti, kokios kliūtys labiausiai trukdo sukurti pilnavertę ES bendrąją energetikos politiką. Analizei buvo pasirinkta liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorija, kuri akcentuoja valstybinių interesų, kurie darbe vertinami kaip itin reikšmingi energetikos politikai, svarbą integracijos procesui. Be to, teorijoje išskiriama integracijos pasiūla ir paklausa padeda veiksmingai įvertinti skirtingų interesų reikšmę energetikos politikos integracijos procesui. ES valstybės narės yra svarbiausios energetikos politikos dalyvės, siekiančios išlaikyti šią kompetenciją savo rankose ir siejančios energetiką su išorės politika. Tai viena iš pagrindinių kliūčių siekiant perkelti energetikos politiką į supranacionalinį lygį, kadangi tai iš dalies reikštų ir užsienio politikos vykdymo perkėlimą į ES lygmenį. Atlikta analizė parodė, kad formaliai visos valstybės narės pritaria bendrosios energetikos politikos tikslams, tačiau savo veiksmais prieštarauja oficialiosioms pozicijoms. Tai iliustruoja Vokietijos partnerystė „Nordstream“ projekte, taip pat Prancūzijos ir Ispanijos vyriausybių protekcionistiniai veiksmai, trukdant į... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Master thesis was to evaluate EU energy policy that was implemented up to the present time and to analyze the positions of the main EU energy policy actors, discerning their interests and priorities given to the specific aspects of energy sector. The task set was to determine the factors and conditions that influence the harmonization of economic policy in the EU. Furthermore, to evaluate which of these factors accelerate and which block the integration of common EU energy policy. Liberal intergovernmentalism (LI) approach was chosen for the analysis. As LI supposes, interests of member states are most important in the context of the common energy policy. Member states keep the right of decision for this politics in their competence, as it is concerned with foreign policy of each country. The analysis shows that formally all member states agree with the main principles of EU energy policy. On the other hand most of their actions do not match the official rhetoric. The examples provided in the thesis concerned equivocal position of Germany due to the natural gas pipeline in the Baltic sea, also protectionism of French and Spanish governments and their unwillingness to admit the foreign capital in the national energy sector. Therefore it was concluded that national interests still have priority against the European policies. National governments experience pressure from two other groups of actors that are important in the course of the formulation of national... [to full text]