Elektroniniai pinigai: teisinio reglamentavimo problemos Europos Sąjungos mastu e-pinigai išsamiai pradėti reglamentuoti Direktyvoje 2000/46/EB, kuria buvo apibrėžta e-pinigų sąvoka ir nustatyti pagrindiniai reikalavimai įstaigų veiklai. Nepaisant ambicingo Komisijos siekio imtis išankstinio reglamentavimo, kad e-pinigai galėtų paskatinti elektroninę prekybą bei inovacijas ir ateityje pakeisti grynuosius pinigus, Direktyva 2000/46/EB turėjo daug trūkumų, todėl laikomasi nuomonės, kad, užuot paskatinusi, stabdė rinkos augimą. Direktyvoje 2000/46/EB nustatyti abejotini įstaigų veiklai taikomi reikalavimai ir jų tapatinimas su kredito įstaigomis, nors taikomi palyginti švelnesni reikalavimai. Dėl įtvirtintos e-pinigų sąvokos Direktyva 2000/46/EB kritikuojama nuo pat jos priėmimo, nes, užuot užtikrinusi tinkamą teisinį aiškumą, sukėlė priešingą efektą. Dėl sąvokoje įtvirtintų reikalavimų, kaip antai draudimas leisti e-pinigus su nuolaida, nepakankamo techninio sąvokos neutralumo ir kt., Direktyvos 2000/46/EB reguliavimo apimtis buvo palanki interpretacijoms. Rengiant Direktyvą 2009/110/EB atsižvelgta į valstybių narių pastabas ir kritiką, todėl padaryta daug reikšmingų reglamentavimo pakeitimų, tačiau dar anksti sakyti, kad e-pinigų reglamentavimo problemos išspręstos. Direktyvoje 2009/110/EB atskirtas e-pinigų įstaigų statusas nuo kredito įstaigų, nustatant joms mažesnius ir proporcingesnius, rinkos sąlygas atitinkančius reikalavimus, palyginti su Direktyva 2000/46/EB... [toliau žr. visą tekstą] / Electronic Money: Issues of Legal Regulation Consistent legal regulation of e-money in European Union has started by adoption of the Directive 2000/46/EB - it was the first legal act which has set the definition and basic rules on e-money institutions. Despite the fact that Commission had seen e-money as potential to encourage electronic commerce and innovation in EU and probably the way to cashless society, the first e-money Directive was far from reaching these objectives and instead of fostering innovation and competition, hindered it. The Directive 2000/46/EB had created an inconsistent legal regime for e-money institutions: prudential rules were still too restrictive and the idea of considering e-money institutions as a subcategory of credit institution was highly doubtful. The definition of e-money received a lot of criticism, because it had created legal uncertainty, Directive’s scope of applicability was unclear and open to interpretations. The main shortcomings were recognized and the new e-money Directive 2009/110/EB has made significant changes in legal regulation of e-money. First of all, e-money institutions are not considered as a subcategory of credit institutions anymore. The concept of e-money is now more closely linked to payment services rather than credit institutions. As a result, more proportionate prudential requirements are set: lover capital requirements, possibility to deploy other activities, etc. Furthermore, the Directive 2009/110/EB has... [to full text]

Elektroninių mokėjimo priemonių inovacijas lėmė sparti technologijų, elektroninės komercijos raida. Elektroniniai pinigai, kaip viena iš elektroninių mokėjimo priemonių rūšių, palaipsniui tampa svarbiu ekonomikos ir teisės mokslų atstovų tyrimų objektu. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros bei direktyvos 2000/28/EB, iš dalies keičiančios direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo priėmimu nustatytas suderintas elektroninių pinigų teisinių santykių reglamentavimas Europos Sąjungos teisėje šiuo metu yra peržiūrimas, siekiant visų pirma sušvelninti kai kuriuos reikalavimus, taikomus elektroninių pinigų įstaigoms. Elektroniniai pinigai, remiantis Direktyva 2000/46/EB, apibrėžiami kaip piniginė vertė, kuri i) saugoma elektroninėse laikmenose; ii) išleidžiama gavus lėšų, kurių suma yra ne mažesnės vertės negu išleista piniginė vertė; iii) kurią įmonės, kurios nėra emitentai, priima kaip mokėjimo priemonę. Elektroniniai pinigai suprantami kaip elektroninis monetų ir banknotų pakaitalas, laikomas tokiose elektroninėse laikmenose kaip elektroninė kortelė ar kompiuterio atmintis. Be to, elektroninių pinigų leidimo veikla yra draudžiama užsiimti subjektams, kurie nėra kredito įstaigos. Tuo tarpu Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi pilnateise Europos Sąjungos valstybe nare, įsipareigojo derinti nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise ir... [toliau žr. visą tekstą] / Innovations in the field of the electronic payment instruments were determined by a fast development of technologies and electronic commerce. Electronic money, as one of kinds of the electronic payment instruments, gradually becomes an important subject of research performed by representatives of economics and law sciences. By adopting the Directive 2000/46/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) on the taking up, pursuit of and prudential supervision of the business of electronic money institutions and the Directive 2000/28/EC of the European Parliament and of the Council (of 18 September 2000) amending the Directive 2000/12/EC relating to the taking up and pursuit of the business of credit institutions, the concerted regulation of legal relations in the field of electronic money was established in the European Union Law and now is being reviewed seeking, first of all, to soften some of requirements applied to the electronic money institutions. "Electronic money", following the Directive 2000/46/EB, shall mean the monetary value which is: (i) stored on an electronic device; (ii) issued on receipt of funds of an amount not less in value than the monetary value issued; (iii) accepted as means of payment by undertakings other than the issuer. Electronic money can be considered an electronic surrogate for coins and banknotes, which is stored on an electronic device such as a chip card or computer memory. Furthermore, it is prohibited to be engaged... [to full text]

Informacinių technologijų plėtra verčia Lietuvos bankus reaguoti į išorinę aplinką ir joje vykstančius pokyčius, atitinkamai transformuoti savo veiklą, keisti organizacines struktūras, kurti ir diegti naujus produktus bei paslaugas. Technologinės naujovės bankuose siejamos su kompiuterių bei kitos elektroninės įrangos diegimu, smarkiai pakeitusių bankų paslaugų pristatymo ir atlikimo būdus. Magistro baigiamajame darbe atliekama Lietuvos interneto bankininkystės raidos analizė ir pateikiami reikalavimai efektyviai plėtrai. Atliekant praktinį tyrimą siekiama paneigti arba patvirtinti hipotezes: • Lietuvoje daugėja vyresnio amžiaus asmenų, kurie naudojasi internetine bankininkyste; • Respondentų lytis neturi įtakos interneto bankininkystės paslaugų vartojimo dažnumui. Tyrimo objektas – interneto bankininkystės paslaugomis besinaudojantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio gyventojai. Darbą sudaro šios dalys: turinys, santraukos (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, 3 skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje atliekama literatūros šaltinių, nagrinėjančių interneto bankininkystės ypatumus, analizė. Antrajame skyriuje analizuojama interneto bankininkystės raida ir situacija Lietuvoje 2000-2008 m. Trečiajame skyriuje atliekama tyrimo rezultatų analizė. / The broadening of information technologies makes Lithuanian banks react to external environment and its changes; respectively transform its activity, change its organization structures, create and spread new products and services. Technological innovations in banks are linked with computer and other electronic equipment spread, which strongly changed the presentation and fulfilment ways of bank services. The final master degree paper analyses the development of internet banking in Lithuania and presents requirements for effective broadening. The carried out research tries to confirm or deny the hypotheses: • The number of older persons using the internet banking in Lithuania is increasing; • The sex of the respondents has no influence to the frequency of the usage of internet banking services. Object of the research – citizens of Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Panevėžys using internet banking services. The paper consists of these parts: content, summaries (in Lithuanian and English languages), introduction, 3 parts, conclusions and suggestions, the list of literature. Part one presents an analysis of literature sources which examine the peculiarities of internet banking services. Part two analyses the development of internet banking and its situation in Lithuania in 2000-2008 years. Part three analyses the results of the research.

Šiuolaikinis pasaulis sukuria vartotojams naujas priemones – galimybę gauti virtualiame pasaulyje visas įsivaizduojamas paslaugas. Siekiant tokias paslaugas padaryti prieinamesnes, supaprastinti pirkimo/pardavimo procedūras kuriamos įvairios elektroninių pinigų formos. „elektroniniai pinigai – tai pinigų vertė, išreikšta kaip pretenzija emitentui: kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose; kuri leidžiama gavus lėšas, kurių suma yra ne mažesnės vertės už išleistą pinigų vertę; kurią įmonės, kurios nėra emitentas, priima kaip mokėjimų priemonę“. Darytina svari prielaida, kad ši pinigų rūšis taps pagrindinėmis valiutomis ir atsiskaitymo priemonėmis. Valstybės jau dabar bando perimti elektroninių pinigų kontrolę, tačiau taikomi kontrolės režimai leidžia kompanijoms kurti iš esmės savo “virtualias valstybes“, siekiama savo vartotojus išlaikyti, pasiūlyti jiems geresnes sąlygas, o kartu užtikrinti jų lojalumą, pradedamos kurti savotiškos simbolines struktūras, taip įtvirtindamos naujas vertybes. Dabartiniame pasaulyje yra kompanijų siūlančių naudotis jų sukurtais elektroniniais pinigais, pirkti jų sukurtose virtualiuose parduotuvėse, baisiausia tai, kad kompanijos atstovauja skirtingas ideologijas, kuria savo stilius taip patraukdami vartotoją. Tokį pasaulį galima sutapatinti su į decentralizuotu pasauliu, kur atskiros kompanijos kaip valstybės turi savo pinigus, savo simbolika, kuria manipuliavimo modelius. Tai patraukia vartojimą į orientuotą kultūrą. / One technology that has been described at this work is "electronic money". E-money is a smart card that actually stores money rather than account information. Such a card could be loaded with cash at an ATM just like a traditional purse or wallet. The cardholder could spend the money just like cash at any shops with the appropriate reader. Electronic money technology holds promise to replace the last area where cash is dominant – small-value transactions. It is costly to the merchant to process transactions for only a few cents with checks or credit cards because of the fixed transaction costs they incur for processing. Because they would not require approval, electronic purse transactions would be as cheap to process as cash. In order for these new technologies to revolutionize how we pay, lots of obstacles must be overcome. New technologies usually mean costly new equipment for merchants to install. They will not be persuaded to undertake this investment unless they think many customers will use them or that they will save processing costs. With new technologies, there are usually several versions vying for dominance. However, payment systems work best if everyone is compatible with everyone else. Agreeing on which of these technologies is to become the standard and licensing its widespread use can impede adoption. Finally, we have to be confident that the new technology is beneficial, private, and safe. Only when all of these hurdles have been overcome can a new... [to full text]

Tobulėjant mobiliesiems telefonams ir kitoms technologijoms, atsiranda galimybė pakeisti arba papildyti rinkoje naudojamus grynuosius pinigus jiems ekvivalenčiais elektroniniais pinigais. Elektroniniai pinigai yra viena naujausių atsiskaitymo formų ir jos realizacija rinkoje yra ribota. Darbe buvo realizuotas Stefan Brands elektroninių pinigų modelis naudojant Java platformas kompiuteryje ir mobiliajame telefone. Buvo ištirtas šių realizacijų efektyvumas ir pastebėta, kad realizacija kompiuteryje yra 100 kartų greitesnė negu mobiliajame telefone. Buvo pasiūlyta ir realizuota aritmetinių funkcijų (sudėties, skirtumo, modulio, modulinės eksponentės, postūmio į dešinę) klasė Java Card platformoje. Modulinė eksponentė buvo realizuota RSA algoritmo pagalba. Darbe pateiktas šios realizacijos greičio įvertis. Dėl lėto funkcijų vykdymo pasiūlytas mišrus vartotojo dalies protokolų realizacijos modelis. Darbe pateikiama techninės ir programinės įrangos analizė, reikalinga norint atlikti elektroninių pinigų realizaciją. Taip pat atlikta kriptografinių ir matematinių metodų apžvalga, naudojamų Stefan Brands elektroninių pinigų modelyje. / As mobile phones and technology advance new opportunities for implementation of elektronic money systems become possible. Electronic money is one of the latest methods for paying for goods and there are just a few implementations. In this work implementation of Stefan Brands electronic money model was performed. Stefan Brands protocol was implemented using Java langauge in standard computer and in mobile phone. Efficiency of these implementations was estimated and it was found that implementation on mobile phone is approximetly 100 times slower using Java ME platform. A library for for doing arithmetic operations like addition, subraction, modulus, modular exponentiation, right shift, etc. was implemented using smart card enviroment. As it is not possible to use cryptographic processor directly, RSA encryption scheme was used to perform modular exponention. Results of implementation speed were given and it was concluded that whole client side implementation using Java Card enviroment was two slow so mixed model was suggested. This work also consist of technical and software analysis needed to perform electronic money implementation. Also a brief review of cryptographic ant mathematic methods used in Stefan Brands digital cash system was performed.

Sparti elektroninės komercijos plėtra ir augimas natūraliai sąlygojo modernių, online aplinkai pritaikytų atsiskaitymo, mokėjimo sistemų atsiradimą. Itin svarbu tai, kad technologijų tobulėjimo pasėkoje ne tik eksponentiškai išaugo perduodamos informacijos kiekis, tačiau pakito pačios informacijos prigimtis – ji pati savaime, per se, tapo ekonominę vertę turinčiu objektu. Vartotojų noras saugiai atsiskaityti internete įtakojo, kad „online“ aplinkoje mažėja naudojimas tokių tradicinių atsiskaitymo priemonių kaip mokėjimo kortelės. Interneto vartotojai vis rečiau pasitiki šiuo mokėjimo įrankiu, kadangi vartotojai, pateikdami pardavėjui savo mokėjimo kortelės duomenis, susiduria su neteisėta šių duomenų panaudojimo rizika. Šiame darbe pateikiamas siūlomas dalinai prijungties režime veikiančios elektroninių pinigų cirkuliacijos sistemos, skirtos mažiems ir vidutiniams mokėjimams, modelis, besiremiantis sukurta Payword mikromokėjimų sistemos koncepcija. / Fast developing and growing of e-commerce determined the coming of modern payment systems. Intention of users to pay safely on the internet impacted the decrease of use of traditional payment system such as credit cards. It’s started to look for and design alternative ways of payment, such as smart cards systems or systems using software for saving monetary value. Traditional payment systems currently used by most e-commerce sites are not suitable for high volume, tiny valued transactions. There is a need of payment system that is cost effective, secure and easy to use. The purpose of this work is to propose a model of semi-online electronic money circulation system for small and average payments, which is based on a concept of R. Rivest and A. Shamir created micropayment system called Payword. The proposed model’s architecture and protocol are explained in detail. To increase performance of the system there was done a research to find out which hash algorithm and electronic signature algorithm is most suitable for the proposed model.

Telekomunikacijų ir informacinių technologijų plėtra iš pagrindų pakeitė komercinės veiklos pobūdį. Verslas, visai dar neseniai egzistavęs tradicinėje (popierinėje) aplinkoje, įgavęs kitas formas, persikėlė į naujas skaitmenines erdves. Ši veiklos sfera praplėtė tradicinę komerciją iki elektroninės, kur visi finansiniai, atsiskaitymo ar kiti santykiai yra palaikomi moderniomis ryšio priemonėmis. Tačiau naujosios technologijos, plačios jų panaudojimo galimybės bei augantys vartotojų poreikiai kelia iššūkius susiklosčiusiai tradicinei tvarkai. Atsiranda poreikis ir net būtinybė suformuoti pakankamą teisinę bazę, kuri reglamentuotų naujų mokėjimo priemonių prigimtį, įtvirtintų šių priemonių naudotojų ir leidėjų teisinius santykius, šalių tarpusavio įsipareigojimus, civilinės atsakomybės principus. Todėl neatsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelės tapo savaime suprantamu reiškiniu, vis dėlto šios elektroninės mokėjimo priemonės reglamentavimas nėra pakankamas. Nėra teisinio tikrumo ir dėl kitų elektroninių mokėjimo priemonių. Dėl šios priežasties šiame magistro darbe pateikiama mokėjimo kortelių ir kitų elektroninių mokėjimo priemonių teisinė analizė Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės kontekste, nustatomos galimos reglamentavimo spragos, jų atsiradimo priežastys bei pateikiami pasiūlymai. / The development of telecommunications and information technologies changed in the essence the character of commercial activity. Business, which quite recently existed only in the traditional (paper) medium, having acquired other forms, got transferred into new digital spaces. This sphere of activity expanded traditional commerce to electronic one, where all financial, settlement and other relations are being maintained by modern means of communication. Nevertheless, new technologies, wide opportunities of their application and increasing needs of consumers give challenge to the traditional procedure. A need and even necessity emerges to form the sufficient legal basis, which would regulate the origin of new instruments of payment, would enforce the legal relations between consumers and issuers, the mutual obligations of the parties, and principles of civil liability. Therefore, notwithstanding the fact that payment cards have become a comprehensible phenomenon, however, the regulation of those instruments of electronic payment is insufficient. Legal certainty does not exist in respect of other instruments of electronic payment either. Due to this reason, in this Master thesis, a legal analysis of payment cards and electronic payment instruments is given in the context of Lithuania and European Union, possible gaps in the regulation, causes of their emergence are identified, and proposals are provided.

Alternatyvių atsiskaitymų e. versle sistemos pradeda kelti rimtą grėsmę tradiciniams atsiskaitymams elektronine bankininkyste, mokėjimo kortelėmis ar grynaisiais pinigais. Todėl būtina detaliau išsiaiškinti kokie yra alternatyvių atsiskaitymų ypatumai, kurie veiksniai vartotojams yra svarbiausi ir kokie yra alternatyvūs atsiskaitymo būdai. Tai siekiama padaryti išanalizuojant mokslinę literatūrą, pateikiant pagrindines alternatyvių atsiskaitymų sistemas, atliekant alternatyvių atsiskaitymų palyginamąją analizę ir vartotojų bei verslo subjektų naudojimosi alternatyviais atsiskaitymais ypatumų tyrimą. Tyrime ir darbe naudojami įvairūs mokslinės analizės metodai. Įvairios mokslinės literatūros, leidinių, straipsnių, naujienų ir kitų tyrimų ir šaltinių teorinė analizė. Įvairi statistika paimta iš įvairių statistiką renkančių tinklalapių bei institucijų, bei atliktas nestandartinis empirinis tyrimas anketinė apklausa ir tirta tikslinė internetinė bendruomenė, kuri naudojasi alternatyviais atsiskaitymais. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti alternatyvių atsiskaitymų ypatumus ir tendencijas. Darbo rezultatai teigia, jog pagrindinės naudojamos sistemos yra PayPal, Mokėjimai.lt, Skrill, WebMoney, BitCoin ir kitos anonimiškumu pasižymėjusios nebeveikiančios sistemos (E-Gold, LibertyReserve ir kt.). Respondentai renkasi alternatyvius atsiskaitymo metodus atsiskaitant gyvenime ir perkant internetinėje parduotuvėje, jei tik yra tokia galimybė. Taip pat galima daryti išvadą, jog respondentai... [toliau žr. visą tekstą] / Alternative payments in e. business begin to pose a serious threat to the traditional payments such as electronic banking, credit and debit cards or cash. Therefore, it is necessary to find out what are the features of alternative payment methods, which factors are the most important and what are the trends. All this work is done by analyzing the scientific literature, introducing main alternative payment systems, making the alternative payment system comparative analysis and making a survey of consumer and business use of the alternative payment system features and trends. There are various techniques used in this study. Theoretical analysis is done in the use of various scientific literatures, publications, articles, news and other sources of research papers. Various statistics are taken from various websites and other sources. The study includes a non-standard empirical survey on target group of the online community, which uses alternative payment systems. This study aims to reveal the alternative payment features and trends. The results display that the main system used are PayPal, Mokėjimai.lt, Skrill, WebMoney, BitCoin and other distinguished defunct anonymous systems (E-gold, LibertyReserve, etc.). Respondents prefer alternative methods when buying in e. shop if there is only such a possibility. It can also be concluded that the respondents are more likely to give up banks and their payment methods rather than cash payments. Respondents also notice that the use of... [to full text]