Tokio reiškinio kaip streikai iki XVIII amžiaus vidurio nereglamentavo nė vienos valstybės įstatymai. XVIII amžiaus pabaigoje priimti užsienio valstybių įstatymai netgi draudė streikuoti. Bet nuo XIX amžiaus vidurio, suaktyvėjus darbuotojų judėjimui, buvo pradėta akcentuoti teisės streikuoti svarba. Pripažinus darbuotojų teisę jungtis į profesines sąjungas, streikai tapo viena iš leidžiamų kovos už darbuotojų interesus formų. Lietuvoje streikų laisvė pirmą kartą buvo paminėta 1920 metų Laikinojoje Lietuvos valstybės konstitucijoje. Taigi streikų teisino reglamentavimo istorija prasidėjo būtent nuo XVIII amžiaus pabaigos. Teisės streikuoti yra pripažįstama tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek tarptautinių organizacijų praktikoje. Teisė streikuoti yra pripažįstama Europos socialinėje chartijoje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje). Nors Europos Bendrijos steigimo sutartyje parašyta, kad Europos Bendrijai nepriklauso klausimai susiję su teise streikuoti, tačiau priimta Europos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, kurioje užtikrinama galimybė kilus interesų konfliktui imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant ir streikus. Teisė streikuoti nėra tiesiogiai deklaruojama nė vienoje TDO konvencijoje ar rekomendacijoje. Tačiau TDO priežiūros organai yra išdėstę principines teisės streikuoti nuostatas remdamiesi asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas principais... [toliau žr. visą tekstą] / Until the middle of the eighteenth century there were no such phenomena like strikes to be regulated by national laws of the countries. Even in the end of the eighteenth century strike actions were forbidden by national laws. Since the middle of the nineteenth century the right to strike was emphasized. When workers right to join trade unions was acknowledged, strikes became one of the means to fight to their interest. The history of legal regulation of the right to strike started at the end of XVIII century. The right to strike is recognized in international acts and in jurisprudence of international organizations. The right to strike is also recognized by the European Social Charter of 1961, International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights of 1966, European Social Charter (amended). Although in the Treaty Establishing the European Community is stated, that European Community does not deal with the right to strike, Charter of fundamental social rights of European Community workers recognizes workers rights to collective actions, including strikes. The right to strike is not recognized directly in ILO conventions and recommendations. But supervisory bodies of ILO have expressed the main principals of the right to strike according to the principals of freedom of association and right to bargain collectively, which are stated in Convention concerning Freedom of association and protection of the right to organise (No. 87) and Convention concerning the Application... [to full text]

Mokėjimo kortelę nebegalime laikyti visiškai nepažįstamu ir nauju reiškiniu finansinių paslaugų rinkoje. Ji yra viena iš atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių, kuria naudojamasi daugumoje pasaulio šalių. Gebėjimas jos pagalba elektroniniu būdu pasiekti pinigines lėšas ir jomis disponuoti, bei kiti jos privalumai lyginant su kitomis atsiskaitymų priemonėmis, padarė ją dažniausiai naudojama priemone elektroninėje komercijoje. Europos Sąjunga elektroninių atsiskaitymų reglamentavimo gaires pradėjo tvirtinti dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, Lietuvoje gi iš esmės vadovaujantis vien tik šiomis gairėmis teisiniai santykiai specialiomis normomis pradėti reguliuoti santykinai neseniai. Vieningos Europos Sąjungos mokėjimų erdvės kūrimas, įpareigoja valstybes nares savo nacionalinės teisės normas derinti prie Europos Sąjungos teisės aktų, dėl to daugumoje valstybių narių prieš tai buvusi teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyra keičiasi iš esmės, atsiranda kitos praktinio pobūdžio problemos susijusios su Lietuvos nacionalinių teisės aktų nuostatų prieštaravimu Europos Sąjungos aktams. Taigi apsiribojant Europos Sąjunga ir Lietuva, šiame darbe bus analizuojami pagrindiniai Europos Sąjungos ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai liečiantys atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis teisinius santykius, atskleidžiamos pagrindinės teisinio reglamentavimo problemos. / Payment cards cannot be considered as entirely unknown and new phenomenon in the field of financial services. It is one of means to pay without handing cash and already is a commonly used tool in many countries of the world. Ability to reach bank funds online and dispose them there, as well as use the advantages as compared to other means of payment, has done it the mostly usable tool in electronic commerce. The European Union has started conforming regulatory guidelines for electronic payments in the nineth decade of the last century, however, in Lithuania, legal affairs have been started to be observed by these guidelines and their special norms only lately. Establishment of a unitary field of payments in the European Union obliges member states to combine their national legal standards to the legal rules of the European Union. Therefore, the former balance between rights and duties of legal relation participants changes in many member states and other issues of practical nature as related to the Lithuanian national legal deeds contradicting the European Union rules appear. Hence, by limiting ourselves to the European Union and Lithuania, this paper work shall make analysis of the major national rules of the European Union and Lithuania related to the legal issues of payment by cards and the main problems of legal regulation shall be revealed.

Nors Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato, kad vaikui netekus tėvų globos, prioritetu turėtų tapti įvaikinimas, Lietuvoje vyraujanti vaikų priežiūros forma lieka laikinoji ar nuolatinė globa. Nors įvaikinimo situacija Lietuvoje gerėja, tačiau analizuojant teisinį įvaikinimo reglamentavimą vis dar randama spragų, kurioms ištaisyti būtinos teisės aktų pataisos. Manoma, jog tobulinant Lietuvos įvaikinimo sistemą, tikslinga būtų perimti ir pritaikyti kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Dėl šios priežasties, taip pat dėl darbo autorės asmeninės patirties, šiame darbe Lietuvos įvaikinimo teisinis reglamentavimas lyginamas su Vokietijos, šalies, turinčios gilesnę patirtį ir tradicijas įvaikinimo srityje. Magistro darbo tyrimo objektas - įvaikinimo institutas Lietuvoje ir Vokietijoje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra palyginti įvaikinimo instituto materialinių sąlygų teisinį reglamentavimą Lietuvoje ir Vokietijoje. Todėl didžiausias dėmesys šiame darbe skiriamas įvaikinamo materialinių sąlygų, keliamų tiek potencialiems įvaikintojams, tiek įvaikinamiems vaikams, analizei. Taip pat siekiama nustatyti, kokios sąlygos labiausiai atitinka vaiko interesus. Siekiant ištirti, kodėl Lietuvoje vis daugiau vaikų įvaikina užsieniečiai, analizuojamos tarptautiniam įvaikinimui keliamos sąlygos. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta lyginamoji dokumentų analizė, kadangi tai vienas iš būdų, leidžiančių tiksliausiai palyginti dviejų šalių įvaikinimo teisinį reglamentavimą. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Although United Nations convention on the rights of the child states, that priority should be given to adoption in case the child loses his parents, the dominant child care form in Lithuania remains temporary and permanent. The situation in Lithuania is improving, however, analyzing legal regulation of adoption, the gaps that need to be removed by changing legal acts are still found. It is considered that the experience of European Union countries should be taken and applied to improve Lithuanian adoption framework. Therefore, this reason and authors personal experience is the cause for comparing Lithuania’s and Germany’s, the countries that has deeper experience and traditions in adoption field, legal regulation of adoption. The object of the master research work is the adoption institute in Lithuania and Germany. The objective of the research is to compare legal regulation of the adoption institute material conditions in Lithuania and Germany. Therefore, the work is focused on the analysis of the adoption material conditions that are raised for potential adoptive parents and adoptees. Also the conditions that most off all satisfy a child interests are determined. The conditions for international adoption are analyzed trying to find out why more and more children are adopted by foreign people. The comparative document analysis was chosen as the main research method, because it is one of the methods that lets most precisely compare the legal regulation of adoption in two... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas – išanalizuoti korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje ir nustatyti tobulintinas kovos su korupcija sritis siekiant užkirsti kelią korupcijai bei sumažinti jos mastus. Iškeltam tikslui pasiekti darbe pirmiausia nagrinėjama korupcijos samprata pagal Lietuvos ir užsienio teisės aktus, teisės doktriną, identifikuojamos esminės korupcijos atsiradimo priežastys ir sąlygos siekiant įvertinti, ar egzistuojanti korupcijos prevencijos ir kontrolės sistema Lietuvoje yra pajėgi šias priežastis ir sąlygas eliminuoti bei sumažinti jų įtaką korupcijos paplitimui. Korupcijos prevencijos ir kontrolės teisinio reglamentavimo analizė darbe apima svarbiausius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Daug dėmesio skiriama Lietuvoje egzistuojančių korupcijos prevencijos priemonių teisinio reglamentavimo analizei, išskiriamos pagrindinės korupcijos prevenciją ir kontrolę reglamentuojančių teisės aktų tobulintinos sritys. Antikorupcinės politikos Lietuvoje vertinimui darbe remiamasi daugeliu korupcijos reiškinį nagrinėjančių tarptautinių organizacijų ir kitų institucijų tyrimo rezultatais: Transparency International, Freedom house, Pasaulio banko, Global Integrity, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir kt. atliktais sociologiniais tyrimais. Palyginimui yra apžvelgiama ir kitų užsienio šalių antikorupcinė politika, išskiriami svarbiausi šių šalių kovos su korupcija sėkmės bruožai. Darbe pateiktos išvados ir pasiūlymai yra... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this essay is the analysis of legislation on corruption prevention and control in Lithuania, find the areas, where the anticorruption actions need to be improved in order to prevent corruption and reduce its scale. Firstly to achieve the aim the concept of corruption must be analyzed according to Lithuanian and foreign laws, legal doctrine, identify the key causes and conditions of corruption in order to assess whether the present corruption prevention and control system in Lithuania is able to eliminate these causes and reduce the spread of corruption. The analysis of the corruption prevention and control of the legal regulation includes the review of the key national and international law acts. Much attention is paid to explore the existing law in Lithuania on corruption control and the main corruption prevention legislation areas to amend are also distinguished here. The assessment of anticorruption Policy in Lithuania is based on many international organizations and other institutions such as Transparency International, Freedom house, World Bank, Global Integrity, the Lithuanian Free Market Institute study results and carried out sociological researches on the corruption phenomenon. For a comparison foreign anticorruption legal systems are overviewed and the most important success features to combat corruption in these countries identified. The findings and suggestions of this essay are seen to be important for the future anticorruption policy... [to full text]

Šiuolaikinis pasaulis sukuria vartotojams naujas priemones – galimybę gauti virtualiame pasaulyje visas įsivaizduojamas paslaugas. Siekiant tokias paslaugas padaryti prieinamesnes, supaprastinti pirkimo/pardavimo procedūras kuriamos įvairios elektroninių pinigų formos. „elektroniniai pinigai – tai pinigų vertė, išreikšta kaip pretenzija emitentui: kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose; kuri leidžiama gavus lėšas, kurių suma yra ne mažesnės vertės už išleistą pinigų vertę; kurią įmonės, kurios nėra emitentas, priima kaip mokėjimų priemonę“. Darytina svari prielaida, kad ši pinigų rūšis taps pagrindinėmis valiutomis ir atsiskaitymo priemonėmis. Valstybės jau dabar bando perimti elektroninių pinigų kontrolę, tačiau taikomi kontrolės režimai leidžia kompanijoms kurti iš esmės savo “virtualias valstybes“, siekiama savo vartotojus išlaikyti, pasiūlyti jiems geresnes sąlygas, o kartu užtikrinti jų lojalumą, pradedamos kurti savotiškos simbolines struktūras, taip įtvirtindamos naujas vertybes. Dabartiniame pasaulyje yra kompanijų siūlančių naudotis jų sukurtais elektroniniais pinigais, pirkti jų sukurtose virtualiuose parduotuvėse, baisiausia tai, kad kompanijos atstovauja skirtingas ideologijas, kuria savo stilius taip patraukdami vartotoją. Tokį pasaulį galima sutapatinti su į decentralizuotu pasauliu, kur atskiros kompanijos kaip valstybės turi savo pinigus, savo simbolika, kuria manipuliavimo modelius. Tai patraukia vartojimą į orientuotą kultūrą. / One technology that has been described at this work is "electronic money". E-money is a smart card that actually stores money rather than account information. Such a card could be loaded with cash at an ATM just like a traditional purse or wallet. The cardholder could spend the money just like cash at any shops with the appropriate reader. Electronic money technology holds promise to replace the last area where cash is dominant – small-value transactions. It is costly to the merchant to process transactions for only a few cents with checks or credit cards because of the fixed transaction costs they incur for processing. Because they would not require approval, electronic purse transactions would be as cheap to process as cash. In order for these new technologies to revolutionize how we pay, lots of obstacles must be overcome. New technologies usually mean costly new equipment for merchants to install. They will not be persuaded to undertake this investment unless they think many customers will use them or that they will save processing costs. With new technologies, there are usually several versions vying for dominance. However, payment systems work best if everyone is compatible with everyone else. Agreeing on which of these technologies is to become the standard and licensing its widespread use can impede adoption. Finally, we have to be confident that the new technology is beneficial, private, and safe. Only when all of these hurdles have been overcome can a new... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas vežėjo ir ekspeditoriaus sutartinių santykių teisinis reglamentavimas, šios temos aktualumą lemia tai, kad transporto sritis yra viena iš prioritetinių šalies ūkio sričių, ekspeditoriaus vaidmuo krovinių gabenimo procese pastaruoju metu labai išaugo, o teisiniai santykiai, susiklostantys tarp vežėjo ir ekspeditoriaus nei teisinėje literatūroje, nei teismų praktikoje nebuvo analizuojami. Autorius kelia mokslinę problemą, kad ekspeditoriaus padėties teisinio reglamentavimo krovinių gabenimo procese neaiškumas neigiamai įtakoja vežėjo ir ekspeditoriaus teisių apsaugą bei gynimą. Todėl šiuo tyrimu siekiama nustatyti, ar vežėjo ir ekspeditoriaus sutartinių santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje atitinka rinkos poreikius. Magistro baigiamajame darbe keliami uždaviniai įvertinti, ar teisinis reglamentavimas Lietuvoje nepagrįstai nevaržo ekspeditoriaus teisės sudaryti krovinių vežimo sutarties savo arba užsakovo vardu, taip pat įvertinti vežėjo ir ekspeditoriaus teisinę padėtį, kai ekspeditorius vežimo sutartį sudaro savo arba užsakovo vardu, palyginti Lietuvoje galiojantį vežėjo bei ekspeditoriaus sutartinių santykių teisinį reglamentavimą su galiojančiu Vokietijoje, aptarti krovinių vežimo dokumentų reikšmę vežėjo ir ekspeditoriaus sutartiniams santykiams, taip pat įvertinti rekomendacinio pobūdžio teisės normų (angl. soft law) įtaką vežėjo ir ekspeditoriaus sutartiniams santykiams. Šiuo tyrimu autorius siekia pagrįsti (arba... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the Master thesis is the legal regulation concerning contractual relations between the carrier and forwarder. The relevance of the subject determines the fact, that transport branch has a priority status among other economy branches, the role of the forwarder has increased significant, and the legal relations between these characters were never an object of legal studies. The scholar question of this Master thesis is that the legal regulation of forwarders activity in the process of the carriage of goods is not explicit and clear enough and it affects the protection of the rights of the carrier and the forwarder. Therefore the purpose of this Master thesis is defining if the legal regulation of the contractual relations between the carrier and forwarder accords the demands of the market. The Master thesis has a task to define if the legal regulation do not straitens the right to sign the contract of carriage of goods in the name of the forwarder or the name of his customer, to study the legal character of a carrier and a forwarder, in the case of signing the agreement in his name or the name of the customer, to compare the legal regulation applicable in Lithuania and Germany. In the thesis we also examine the papers of the carriage of goods, the soft law legal acts and their influence to the contractual relations. The research must validate or deny the hypothesis that the legal regulation in Lithuania grants an effective protection of the rights of carrier... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos viešųjų pirkimų raida bei vystymosi tendencijos, charakterizuotas Lietuvos viešųjų pirkimų tikslas, strategija bei įsigijimo procedūrų veikimo modelis, ištirtos bei išskirtos teisinio reguliavimo kliūtys, lemiančios galimai nepakankamai efektyvias viešųjų pirkimų procedūras, suformuluotos ir pateiktos nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos bei įsigijimų tobulinimo gairės, padėsiančios išspręsti identifikuotas problemas. Pirmojoje dalyje, siekiant nustatyti darbe keliamos problemos priežastingumą, atskleidžiama viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo raida, vystymąsis bei ateities perspektyvos. Antrojoje dalyje, siekiant įvertinti, ar dabartinis Lietuvos viešųjų pirkimų reglamentavimas yra veiksmingas, ar vykdomos procedūros ir jų tvarka yra efektyvi, analizuojamas dabartinio viešųjų pirkimų procedūrų veikimo modelis. Trečiojoje dalyje, aptariami tyrimo metodai, kuriuos pritaikius nustatomos viešųjų pirkimų procedūrų probleminės sritys ir pateikiamos teisinio reguliavimo priemonės, padėsiančios siekti efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų rezultatų. / Master's thesis analyzed the Lithuanian public procurement development and trends of development, characterized Lithuanian procurement objective, strategy and the acquisition of the operating model, researched and identified regulatory barriers that determine the possible lack of efficient public procurement procedures are formulated and the national procurement system and acquisition improvement guidelines to help solve the identified problems. In the first part of the work, to determine the causality problem caused disclosed procurement regulatory evolution, analyzed the Lithuanian public procurement development and future prospects. In the second part, in order to assess whether the current Lithuanian public procurement regulation is effective, and the procedures and arrangements are effective, analyzes the current procurement procedures for the functioning of the model. The third part discusses the methods by applying established procurement procedures and problem areas are regulatory measures aimed at achieving efficient public procurement procedures.

Currently the protection of industrial designs in the European Union undergoes the harmonization process, and two legal protection systems co-exist today: Union-wide protection of Community designs and national protection of designs. These two systems do not always operate smoothly, sometimes they cause difficult problems for the common market. The so-called spare parts problem is one of them. Some problems have been successfully removed in the past by applying the exhaustion of rights doctrine. In fact, applying the doctrine amounts to restriction of intellectual property rights. Examining current harmonization efforts in the EU, we see that the design property rights are in a constant state of adjustment. The restriction of these rights seems to solve successfully the problems of the single market as well as those of free competition – it is a universal legal instrument indeed. The restriction must be motivated, however. The consumers‘ rights must be involved to substantiate the restriction. The design property rights amount to exclusive rights for certain modes of information usage. We have applied this information approach to substantiate the restriction of design property rights when solving the spare parts problem. According to this approach, consumer should have the inalienable right for a free usage of design information to restore the original appearance of a product. The analysis of the problem shows, that exhaustion of rights doctrine should be used to solve the... [to full text]

The study is started from the discussion about the particularities of the provision of tourist services that lead to the construction of the special section in the new Civil Code of the Republic of Lithuania intended to impose special provisions for this contract for the provision of remunerative services. Main legal acts that regulate the provision of tourist services in Lithuania are analyzed. Flied of regulation of these legal acts, most important provisions, their evolution, objectives, interconnections between national, international law and law of the European Union are discussed. A lot of attention is paid to the topic of the unfair terms in the contract for the provision of tourist services. Legal acts are discussed in the light of the related topicalities and decisions of the courts in the field of the provision of tourist services.

Many discussions on the legal regulation of artificial fertilization are taking place in Lithuania though consensus is not yet achieved. Services of assisted reproduction cause fierce scientific, ethical, legal, and religious disputes in Lithuania and elsewhere. It is important to emphasize that legalization of in vitro fertilization at the international as well as national levels is not going to solve the problem. To do this, it is necessary to plan a mechanism of the implementation of the law which would cover many spheres of the legal regulation. The major problem becomes the shortage of scientific studies on legal regulation of artificial fertilization in Lithuania and the rest of the world. The author analyzes the issues of legal regulation of artificial fertilization in Lithuania providing a theoretical model of regulation of the procedure and implementation of the law. The analytical part of the study includes an analysis of the existing bills on artificial fertilization which reveals that both the first and the alternative bills are not quite finished yet and require improvement. Nevertheless the regulation scheme and the content of the Project IXP – 1966(2)A satisfy the main scientific paradigms defined in the theoretical part of the thesis.