Šio magistro darbo pagrindinis tikslas yra visapusiškai ištirti pagalbinio apvaisinimo institutą, pristatant ir analizuojant probleminius pagalbinio apvaisinimo aspektus bei pasiūlyti galimus teisinio reguliavimo modelius, kaip šių problemų sprendimų būdus. Mokslinę analizę apima bendrųjų pagalbinio apvaisinimo sąlygų tyrimas, pavyzdžiui, subjektų, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis paslaugomis, tam tikrų grupių diskriminacijos teisėtumo įvertinimas, veiksnumas, sutikimo davimas, amžius. Kaip vienas iš pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą ribojančių veiksnių išskiriamas būsimo vaiko interesų prioriteto principas. Lyginamuoju metodu analizuojamos biologinės ir socialinės tėvystės, motinystės koncepcijų santykis, vaiko kilmės iš motinos arba tėvo nustatymo principai bei vaiko teisę žinoti savo kilmę, kurią riboja lytinių ląstelių donorų anonimiškumo interesas. Taip pat aptariami klausimų, susijusių su lytinių ląstelių (embrionų) donoryste, šaldymu, preimplantacine genetine diagnoze, probleminiai aspektai. Sistemiškai, kritiniu požiūriu tiriamas Lietuvoje jau esantis bei naujame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte numatomas teisinis reglamentavimas, pateikiant siūlymus esamam reguliavimui tobulinti. Autorė rekomenduoja apsvarstyti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą ne tik santuoką sudariusioms, bet ir partnerystę įregistravusioms ar de facto santykius palaikančioms poroms, vienišoms moterims. Taip pat siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę, šaldymą bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the Master Thesis is the assisted reproduction’s comprehensive analysis, which is aimed to introduce and discuss the problematic aspects of this issue, as well as propose possible regulatory models based on a problem solving approach. The scientific analysis involves an evaluation of general pre-conditions considering eligibility to receive assisted reproduction services: subjects, who are entitled to apply for services, assessment of legitimacy of certain groups’ discrimination, required legal capacity, age and consent to treatment. The welfare principle of future child is considered to serve as one of the grounds to restrict provision of assisted reproduction services. Moreover, the research focuses on comparative analysis concerning biological and social parenthood concepts, establishment of legal paternity and maternity and children’s right to know their origin, bounded by the anonymity interest of gamete donors. Also, relevant issues related to gamete and embryo donation, cryopreservation, pre-implantation genetic diagnosis are being discussed. In order to meet the goals of this paper the author provides critical review on the existing legal regulation in Lithuania and the neccessity of revision of this legal act, taking into account a new proposal of Law on Assisted Reproduction submitted to the Parliament. In addition, the amendments are presented with an intention to improve the existing regulation. Thus it is recommended to consider a provision... [to full text]

Statistikos duomenimis, 15-20 proc. Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų. Vis daugiau žmonių nevaisingumą laiko liga ir siekia jį „išgydyti“ šiuolaikinėmis technologijomis, kurių dažna prieštarauja Bažnyčios mokymui. Krikščioniškosios antropologijos požiūriu, naujos gyvybės sukūrimas yra prokreacijos aktas, kai lytiniu aktu, kylančiu iš meilės santuokoje, pradedamas ir pagimdomas kitas asmuo, orumu ir verte prilygstantis savo tėvams. Negali būti meilės be vaikų (dirbtinai užkertant kelią naujos gyvybės atsiradimui) ir vaikų be meilės (kai santuokinį lytinį aktą atstoja technologijos). Žmogaus gyvybė yra šventa iš prigimties, todėl Bažnyčios mokymas, siekdamas pagelbėti nevaisingoms šeimoms, visų pirma siekia apsaugoti žmogaus, kaip unikalaus individo orumą, kilnumą bei vertingumą. Nevaisingumas – būklė, kai pora nepastoja arba moteris nesugeba išnešioti ir pagimdyti sveiko vaiko – kelia daug emocinių ir psichologinių problemų. Nevaisingumą dažnai lemia psichosomatinės priežastys, jam turi įtakos aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas. Aiškintis nevaisingumą sukeliančias priežastis svarbu dėl nevaisingumo prevencijos. Bažnyčios mokymui neprieštaraujantis etiškas vaisingumo gydymas – Naprotechnologija, kuri remiasi Kreitono vaisingumo pažinimo modeliu. Šeimai, trokštančiai susilaukti palikuonių, kartais pakanka pažinti savo vaisingumą. Nevaisinga Katalikų šeima patiria dvasinę krizę, įtampą, jai kartais sunku surasti savo vietą bendruomenėje. Labai dažnai stinga reikalingos... [toliau žr. visą tekstą] / Statistics show that 15-20 % of Lithuanian families are unable to bear children. More and more people think about infertility as a condition and seek to “cure” it with the help from modern medical technologies, which are often in conflict with the Church's teaching. From Christian anthropologic point of view, the creation of new life is the act of procreation: when during sexual act caused by love in marriage another person who equals in dignity and merit to his or her parents is conceived and given birth. There can’t be love without children (artificially preventing the emergence of new life), and children without love (technological intervention which replaces the conjugal sexual act). Human life is sacred by nature. Therefore, the Church’s teaching in order to help infertile families especially strives to protect the human being as a unique individual with dignity and merit. Infertility is biological inability of a person to contribute to conception and also state of a woman who is unable to carry a pregnancy to full term. It causes a lot of emotional and psychological problems. Psychosomatic reasons of infertility are often influenced by environmental factors and lifestyle. To understand infertility causes is important for the prevention of infertility. NPT (Natural Procreative Technology), ethical infertility treatment based on Creighton Model FertilityCareTM System, does not contradict with the teachings of the Catholic Church. Sometimes the fertility awareness is... [to full text]

Many discussions on the legal regulation of artificial fertilization are taking place in Lithuania though consensus is not yet achieved. Services of assisted reproduction cause fierce scientific, ethical, legal, and religious disputes in Lithuania and elsewhere. It is important to emphasize that legalization of in vitro fertilization at the international as well as national levels is not going to solve the problem. To do this, it is necessary to plan a mechanism of the implementation of the law which would cover many spheres of the legal regulation. The major problem becomes the shortage of scientific studies on legal regulation of artificial fertilization in Lithuania and the rest of the world. The author analyzes the issues of legal regulation of artificial fertilization in Lithuania providing a theoretical model of regulation of the procedure and implementation of the law. The analytical part of the study includes an analysis of the existing bills on artificial fertilization which reveals that both the first and the alternative bills are not quite finished yet and require improvement. Nevertheless the regulation scheme and the content of the Project IXP – 1966(2)A satisfy the main scientific paradigms defined in the theoretical part of the thesis.

Darbo tikslas. Išanalizuoti pagalbinių apvaisinimo būdų taikymo etines problemas pacientų požiūriu. Uždaviniai. Ištirti ir palyginti vaisingų ir nevaisingų šeimų požiūrį į pagalbinius apvaisinimo būdus; Nustatyti etines problemas, kylančias nevaisingoms šeimoms, naudojant pagalbinius apvaisinimo būdus; Įvertinti nevaisingų šeimų požiūrį į pagalbinių apvaisinimo būdų įstatyminę bazę. Tyrimo metodika. Anoniminė anketinė apklausa. Tirtos dvi respondentų grupės: nevaisingi asmenys (vaisingumo asociacijos nariai, n=93) ir vaisingi asmenys (besilaukiančios moterys, n=146). Rezultatai. Didžioji dalis respondentų yra girdėję apie pagalbinius apvaisinimo būdus ir jų taikymą. Vaisingi asmenys linkę pritarti įvairiems IVF taikymo apribojimams (amžiaus riba, IVF tik susituokusioms poroms ir pan.), vaisingumo sutrikimų turintys asmenys linkę naudotis PAB be jokių apribojimų. Nevaisingi žmonės pritaria embrionų užšaldymui, donorystei bei surogatinei motinystei, siekdami išnaudoti visus įmanomus būdus pasiekti norimo nėštumo. Nevaisingų asmenų nuomone, būtiname DA įstatyme privalo atsispindėti embrionų šaldymas, donorystė bei procedūrų kompensavimo tvarka. Išvados. 84,9 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų mano, kad nevaisingumas yra liga; 88,7 proc. visų respondentų yra girdėję apie pagalbinius apvaisinimo būdus. Abiejų grupių respondentai pritaria tiek in vivo, tiek in vitro procedūroms. Nevaisingos šeimos perteklinių embrionų sukūrime, jų šaldyme, spermos ar kiaušialąsčių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To analyse the patient‘s view of ethical issues in assisted reproductive technologies use. Objectives. To investigate and compare the fertile and infertile person‘s view of assisted reproductive technologies; To identify an ethical problems arising for infertile persons from assisted reproductive technologies use; To evaluate infertile person‘s view of assisted reproductive technologies legislative base. Methods. Anonymous questionnaire survey. Inquired two groups of respondents: infertile persons (members of Fertility Association, n=93) and fertile persons (pregnant women, n=146). Results. Most of respondents have heard about the use of assisted reproductive technologies. Fertile persons are minded to agree with various limitations of IVF use (age limit, IVF only for married couples, etc.), infertile persons prefer to use ART without any restrictions. Infertile people accept embryos cryopreservation, use of donors and surrogate motherhood, seeking to use all possibilities in order to receive pregnancy. According to infertile people opinion, new ART law is mandatory and must cover embryo cryopreservation, use of donors and reimbursement of procedures. Conclusions. 84.9 % of all respondents thinks, that infertility is a disease; 88.7 % of all respondents have heard about assisted reproductive technologies. Respondents of both groups approves in vivo and in vitro procedures. Infertile persons do not see serious ethical issues in creation of spare embryos... [to full text]