Tokio reiškinio kaip streikai iki XVIII amžiaus vidurio nereglamentavo nė vienos valstybės įstatymai. XVIII amžiaus pabaigoje priimti užsienio valstybių įstatymai netgi draudė streikuoti. Bet nuo XIX amžiaus vidurio, suaktyvėjus darbuotojų judėjimui, buvo pradėta akcentuoti teisės streikuoti svarba. Pripažinus darbuotojų teisę jungtis į profesines sąjungas, streikai tapo viena iš leidžiamų kovos už darbuotojų interesus formų. Lietuvoje streikų laisvė pirmą kartą buvo paminėta 1920 metų Laikinojoje Lietuvos valstybės konstitucijoje. Taigi streikų teisino reglamentavimo istorija prasidėjo būtent nuo XVIII amžiaus pabaigos. Teisės streikuoti yra pripažįstama tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek tarptautinių organizacijų praktikoje. Teisė streikuoti yra pripažįstama Europos socialinėje chartijoje, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje). Nors Europos Bendrijos steigimo sutartyje parašyta, kad Europos Bendrijai nepriklauso klausimai susiję su teise streikuoti, tačiau priimta Europos Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, kurioje užtikrinama galimybė kilus interesų konfliktui imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant ir streikus. Teisė streikuoti nėra tiesiogiai deklaruojama nė vienoje TDO konvencijoje ar rekomendacijoje. Tačiau TDO priežiūros organai yra išdėstę principines teisės streikuoti nuostatas remdamiesi asociacijų laisvės ir teisės vesti kolektyvines derybas principais... [toliau žr. visą tekstą] / Until the middle of the eighteenth century there were no such phenomena like strikes to be regulated by national laws of the countries. Even in the end of the eighteenth century strike actions were forbidden by national laws. Since the middle of the nineteenth century the right to strike was emphasized. When workers right to join trade unions was acknowledged, strikes became one of the means to fight to their interest. The history of legal regulation of the right to strike started at the end of XVIII century. The right to strike is recognized in international acts and in jurisprudence of international organizations. The right to strike is also recognized by the European Social Charter of 1961, International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights of 1966, European Social Charter (amended). Although in the Treaty Establishing the European Community is stated, that European Community does not deal with the right to strike, Charter of fundamental social rights of European Community workers recognizes workers rights to collective actions, including strikes. The right to strike is not recognized directly in ILO conventions and recommendations. But supervisory bodies of ILO have expressed the main principals of the right to strike according to the principals of freedom of association and right to bargain collectively, which are stated in Convention concerning Freedom of association and protection of the right to organise (No. 87) and Convention concerning the Application... [to full text]

Baigiamasis magistrinis darbas analizuoja aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimo ypatumus Lietuvos Respublikoje, Latvijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Baigiamojo magistrinio darbo struktūrą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama teisės streikuoti samprata, jos reglamentavimo būdai, pateikiama tarptautinių dokumentų, tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtinančių teisę streikuoti, apžvalga bei vertinimas, analizuojama šios teisės prigimtis; taip pat šioje dalyje atskleidžiama streiko sąvoka ir svarbiausi jos kriterijai, pateikiamos streiko rūšys. Antroje dalyje nagrinėjama aukštesnio nei įmonės lygio streiko samprata, pateikiami kolektyvinės sutarties (susitarimo) rūšys ir jų ypatumai. Trečia dalis skirta aukštesnio nei įmonės lygio streiko organizavimui. Ši dalis susideda iš penkių skyrių, kurių kiekviename atskirai pateikiami konkrečios nagrinėjamos valstybės streiko dalyviai; analizuojama aukštesnio nei įmonės lygio streiko skelbimo tvarka, daugiausia dėmesio skiriama nustatytam balsavimo kvorumui ir šio reikalavimo praktiniam įgyvendinimui, nagrinėjamas sutikimo streikuoti galiojimas, analizuojami siūlomų pakeitimų praktinis įgyvendinimas, aptariami įspėjimo kriterijai konkrečios valstybės atžvilgiu; taip pat šioje dalyje išdėstoma aukštesnio nei įmonės lygio streiko eiga, aptariami vadovaujančio organo uždaviniai ir funkcijos; detaliai analizuojami streiko apribojimai ir jų praktinis įgyvendinimas aukštesnio nei įmonės lygio streiko atveju... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyzes peculiarities of strike organization in the Republic of Lithuania, Republic of Latvia and Russian Federation. The Master thesis consists of four parts. The first part analyzes the concept of the right to strike, methods of its regulation, a review and assessment of international documents directly or indirectly consolidating the right to strike, the nature of this right is analyzed, too. This part covers the concept of the strike, its main criteria and the types of strikes. The second part analyzes the concept of strike at a higher than company level, peculiarities and types of collective agreements. The third part covers organization of strikes at a higher than a company level. This part consists of five sections, each of them analyzes participants of specific state strike; course of announcing strike at a higher than company level, the biggest attention is paid to the established quorum of voting and practical implementation of this requirement, validity of agreement to strike, practical implementation of the offered changes are analyzed, too, warning criteria for a specific country are reviewed. This part also gives the course of strike at a higher than company level, goals and functions of the governing body are reviewed, strike limitations and their practical implementation in the case of a strike at a higher than company level are analyzed in detail; legitimate criteria of this type of strike in the case of each country are provided as well as... [to full text]

Streiko teisėtumo, teisės streikuoti įgyvendinimo bei ribojimo klausimai yra svarstomi tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Streikų reguliavimo šiose dviejose skirtingose jurisdikcijose problematika yra labai panaši, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema yra priskiriama kontinentinei teisės sistemai, o Jungtinės Karalystės teisinė sistema priklauso teisės tradicijai. Be abejonės, be panašumų šių valstybių streikų reguliavime yra daugybė ir skirtumų. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas yra palyginti streikų teisėtumo klausimus Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje bei atskleisti streikų reglamentavimo šiose jurisdikcijose panašumus bei skirtumus. Papildomas magistro darbo tikslas – identifikuoti problematinius bei kritikuojamus streikų reglamentavimo Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje klausimus. Šiekiant šių tikslų, vadovaujamasi šiose jurisdikcijose kolektyvinius veiksmus reglamentuojančių teisės aktų tekstais, darbo teisės mokslo doktrina, teismų praktika. Magistro darbe supažindinama su streiko samprata, prigimtimi ir šaltiniais Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės teisės sistemose, taip pat aprašomas teisės streikuoti istorinis vystymasis bei pateikiami teisės streikuoti įgyvendinimo apribojimai, paaiškinama streikų ribojimo būtiniausias paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose problematika. Toliau darbe nagrinėjami streiko tikslai ir priežastys, kas nulemia streiko teisėtumą arba, priešingai... [toliau žr. visą tekstą] / The legality of strikes, the implementation of the right to strike and the question of restrictions are debated both in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. Issues in the regulation of strikes in these two divergent jurisdictions are very similar, inspite of the fact that the legal system of the Republic of Lithuania belongs to the continental legal system and the legal system of the United Kingdom is considered to be part of the common law tradition. Certainly, despite similarities there are many differences in the regulation of strikes in these two jurisdictions. The primary objective of this master thesis is to compare the understanding of the legality of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom and to reveal similarities and differences in the regulation of strikes in these jurisdictions. The subsidiary objective is to identify problematic and criticised aspects of the regulation of strikes in the Republic of Lithuania and in the United Kingdom. In order to accomplish these objectives, the provisions of legal acts, labour law doctrine, case examples of the courts in the regulation of collective actions have been analysed. In the master thesis the conception, nature and sources of strikes in the legal systems of the Republic of Lithuania and the United Kingdom are introduced, the historical evolution of the right to strike is described, restrictions of the implementation of the right to strike are provided and issues of the restriction... [to full text]

Vienas iš darbo santykių požymių yra jų konfliktiškumas, todėl tarp darbo teisinio santykio šalių neišvengiamai kyla konfliktai, kurių dalis tampa darbo ginčais. Aktualus darbo ginčų skirstymas į kolektyvinius bei individualius, nes priklausomai nuo darbo ginčo rūšies, skiriasi jų sprendimo procedūra bei metodai. Ginčo objektu gali būti įvairūs teisiniai gėriai, tačiau šiame darbe analizuojamas ginčų, kilusių dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties sprendimas Lietuvos teismų praktikoje. Neapsiribojama vien tik ginčais dėl kolektyvinių derybų ir kolektyvinės sutarties, pateikiama ir Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl streiko teisėtumo analizė, nes šiose bylose yra nagrinėjami kolektyvinių sutarčių vykdymo klausimai bei aptariama kolektyvinių derybų procedūra ir principai, kurių privalo laikytis subjektai, dalyvaujantys kolektyvinėse derybose. Atlikus teisminio precedento analizę galima teigti, jog kai kuriais atvejais teismai netinkmai taiko teisės normas, reguliuojančias kolektyvinius darbo santykius: nepagrįstai apriboja darbuotojams priklausančią teisę streikuoti, nesiremia kolektyvinės sutarties nuostatomis, nors normatyvinės kolektyvinės sutarties nuostatos yra reikšmingas darbo teisės šaltinis. Visgi verta atkreipti dėmesį ir į kai kurias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, galinčias prisidėti prie kolektyvinių darbo santykių plėtojimosi ir paskatinti darbdavius sudarinėti kolektyvines sutartis: galima teigti, jog kolektyvinėmis sutartimis galima... [toliau žr. visą tekstą] / One of the features of relationship is its susceptibility to conflicts, therefore it is inevitable for conflicts to occur in legal relationships in work and some of the conflicts become work disputes. Categorization of work disputes to collective and individual is relevant because procedure and methods of resolution of work disputes depend on their type. Various legal goods can be the object of a dispute; however, this paper analyzes disputes which occur due to resolution of collective negotiations and collective contracts in the practice of courts in Lithuania. The paper is not limited only by disputes which occur due to collective negotiations and collective contracts, it also provides an analysis of Lithuanian court cases of legality of strikes because these cases judge the issues of execution of collective contracts and discuss a procedure and principals of collective negotiations. Everyone who is involved with collective negotiations must follow these principals and the procedure. After conducting the analysis of court precedent, we can say that in some cases courts inappropriately apply legal norms which regulate collective work relationships: they limit workers’ right to strike with having no ground for that, they fail to follow the term of collective contracts even though normative terms of collective contracts are a significant source of labor law. Nevertheless, it is worthwhile to also look at some judgments of Supreme Court of Lithuania, which could contribute to... [to full text]