Šio magistro darbo objektas – naujų EB direktyvų viešųjų pirkimų srityje įgyvendinimo Lietuvos teisėje problemos. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvas 2004/17/EB „dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo” ir 2004/18/EB „dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo”. Šios direktyvos nustato paprastesnius viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo rėmus, galimybę taikyti modernias technologijas, sudaro sąlygas konkurencijos ir rinkos plėtrai, racionaliam viešojo sektoriaus lėšų naudojimui. Nauji šiose direktyvose įtvirtinti institutai taip pat skatina naudoti viešuosius pirkimus kaip įrankį, siekiant aplinkosaugos, socialinės apsaugos ar korupcijos mažinimo tikslų. Siekiant atskleisti naujų EB direktyvų viešųjų pirkimų srityje įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje problemas, šiame magistro darbe, atsižvelgiant į Europos Bendrijos Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus, pirmiausia yra nagrinėjama direktyvų genezė, reguliavimo dalykas, pricipai bei pagrindinės direktyvų nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo taisyklės. Toliau, naudojant lyginamąjį, sisteminį ir teliologinį tyrimo metodus, atskleidžiamos direktyvų nuostatos, kurios yra netinkamai perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Taip pat tiriama, kaip Lietuvos nacionaliniai teismai, atsižvelgdami į nagrinėjamose direktyvose nustatytus tikslus, laikosi pareigos aiškinti ir taikyti viešųjų pirkimų... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master Thesis focuses on the problems related to the new EC directives regulating public procurement as well as their implementation in the legal system of the Republic of Lithuania. On March 31, 2004 the European Parliament and the Council established Directive 2004/17/EC coordinating the procurement procedures of entities operating in the water, energy, transport and postal services sectors, and Directive 2004/18/EC coordinating the procedures for the award of public works contracts, public supply contracts and public service contracts. These directives set the simpler and more straightforward framework for legal regulation of public procurement, generated opportunities to apply modern technologies, created favorable conditions for competition in the market and market expansion, and the effective use of the public sector funds. The new institutes established in the above-mentioned directives also encourage the usage of public procurement as a tool in achieving certain goals in environmental protection, social security and corruption reduction. In order to reveal the problems related to the new EC directives regulating public procurement as well as the problematic aspects of their implementation in the national legal system of the Republic of Lithuania, and taking into account the jurisprudence of the Court of Justice of the European Communities, the present paper first of all analyzes the origins of the said directives, the object of regulation, the principles... [to full text]

Viešieji pirkimai kaip viena iš pagrindinių valstybės funkcijų tiekti viešąsias gėrybes visuomenei, tapo svarbia ekonomikos dalimi.Viešieji pirkimai tapo aktualūs tiek savo poveikio visuomenei, tiek verslui prasme. Todėl šio darbo tikslas yra įvertinti viešųjų pirkimų poveikį privačiam verslui. Teorinėje dalyj apžvelgiama viešųjų pirkimų kilmė ir didžiausią įtaką turėjusios tendencijos (liberalizmas, nacionalizmas, marksizmas). Taip pat pateikiamas pamatinis pasaulio praktikoje naudojamas viešųjų pirkimų modelis. Remiantis analitine medžiaga įvertinama Lietuvos viešųjų pirkimų reglamentavimo raida, viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje. Taip pat išsamiai išnagrinėjam elektroninių viešųjų pirkimų teorija bei įgyvendinimas. Plintant pasaulyje darnaus vystymosi tendencijoms aptarta ir darnių pirkimų vystymosi raida, kliūtys ir galimybės. Kadangi viešieji pirkimai yra nepatrauklūs neskaidriais procesais yra pateikiama prevencinės priemonės skaidrumui užtikrinti. Atliktas tyrimas atskleidė, kokią yra reali viešųjų pirkimų praktika Lietuvoje, buvo nustatyto tobulintinos viešųjų pirkimų dalys, veiksniai skatinantys įmones dalyvauti viešuosiuose konkurse bei didžiausi per pastaruosius metus įvykę pokyčiai viešųjų pirkimų sistemoje Lietuvoje. / The environment of public sector purchasing has become more complex then ever before. Without all changes is necessarily to remember the purcahsing power government, which direct impacts private business aria. So the main issue is – if the public procurement transformation goes the right way and how to secure effetive function of public procurement. So this graduation paper researches the practice of public procurement in Lithuania. The aim of this paper is to analyse and evaluate the impact of government to private business through public purchasing. This identification of the aim of the paper has led to the following objectives of the study:  to review the theoretical economical ideologies, which had influence public procurement and present underlying set of process and elements in nowadays public procurement in Lithuania;  to analyse e-procurement possibilities incorporating with the international aspect;  to reveal the society opinion about legality and transparency issues in public procurement;  to identify the innovation progress in public procurement discussing sustainable public procurement.  invoking the research to compare the theoretical model and real practice in Lithuania of public procurement and to estimate how public procurement gaps impact private business. Major findings and conclusions of the MBA paper can be summarised in the following statements: 1. using the power of public purchasing state government can make... [to full text]

Viešųjų pirkimų teigiamas poveikis valstybių ekonomikai paskatino šios teisės šakos vystymą ir nuolatinį reguliavimo tobulinimą. Tai ilgainiui tapo itin parankia ekonomikos, inovacijų, konkurencijos skatinimo priemone. Sparčiai plečiantis tarptautinei rinkai ir skverbiantis į viešųjų pirkimų sritį, egzistuojantis viešųjų pirkimų reguliavimas nebeatitiko esamų sąlygų. Atsirado poreikis šalinti tarptautinės prekybos barjerus viešuosiuose pirkimuose, tapo reikalinga gerokai padidinti skaidrumo, nediskriminavimo garantijas ir sukurti veiksmingesnę ir efektyvesnę viešųjų pirkimų sistemą. Kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų ir šių tikslų realiam įgyvendinimui, reikalingos veiksmingos, neatidėliotinos teisių gynimo priemonės, be kurių nebūtų įmanomas joks teisinis reguliavimas. Efektyvios tiekėjių teisių gynimo priemonių sistemos užtikrinimas tapo vienu iš prioritetinių tikslų modernizuojant viešųjų pirkimų reguliavimą globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Lietuvos viešųjų pirkimų reguliavimui didžiausią įtaką padarė Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas. Iki dabartinės tiekėjų teisių gynimo priemonių sistemos įtvirtinimo buvo nueitas ilgas kelias, lydimas dažnos įstatymų kaitos ir nestabilumo, kas neišvengiamai sukėlė neigiamų padarinių tiek tiekėjams, tiek pačioms perkančiosioms organizacijoms. Tačiau nors dabartinė tiekėjų teisių gynimo priemonių sistema formaliai atitinka tarptautinius standartus – reguliavimas tapo žymiai aiškesnis, numatyta daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / A positive influence of public procurement for countries economics gave the impulsion for development and permanent modernisation of public procurement regulation. This eventually became a good measure to promote economics, inovation and competition. Due to the fast and continual expansion of international market and penetration into public procurement, the regulation level of public procurement became insufficient and inapplicable to existing conditions. It bacame necessary to eliminate barriers for the opening-up public procurement sector to international market, improve transparency, non-discrimination guarantses and create more effective system of public procurement. To have tangible effects and achieve these purpose, an effective and rapid remedies, without wich none of the legal regulation could normally operate, became necessary. The effective remedies system of suppliers in public procurement became one of the main priorities for modernisation of legal regulation in global, regional and national levels. The main inffluence to legal regulation of public procurement in Lithuania made the implementation of European Union legal acts. Lithuania had long and full of many changes of public procurement regulation way till now existing regulation was implemented. Nevertheless the existing remedies system of suppliers in public procurement formally is in accordance with global standarts – regulation became more definite, more alternative remedies became available to use... [to full text]

Galimybę pasinaudoti teise į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose vertėtų laikyti vienu iš kertinių elementų, galinčių padėti užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų viešumą, skaidrumą, atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šio darbo tikslas – nustatyti teisės į žalos atlyginimą efektyvaus įgyvendinimo ypatumus, visapusiškai išnagrinėti kiekvieną iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei dėl žalos viešuosiuose pirkimuose padarymo kilti, apibendrinti Lietuvos teismų ir Europos Teisingumo Teismo praktiką. Darbe analizuojama teisė į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose (VPĮ 96 straipsnio pagrindu) ir kiti VPĮ V skyriuje įtvirtinti tiekėjų teisių gynimo būdai, aptariami jų tarpusavio ryšiai. Darbe dėmesys taip pat skiriamas sąžiningų tiekėjų pareigai ginčyti neteisėtus perkančiosios organizacijos veiksmus VPĮ V skyriuje numatyta tvarka. Siekiant išsamesnės teisės į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose instituto analizės, darbo pradžioje identifikuojamas subjektų, turinčių teisę į žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose, ratas, o kitose dalyse aptariama kiekviena iš civilinei atsakomybei dėl žalos viešuosiuose pirkimuose padarymo kilti būtinų sąlygų: kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. / One of the principal elements in the scope of public procurement is the ability to obtain damages, which ensures the transparency, publicity of public procurement procedures and meeting the requirements of law. The purpose of this study is to evaluate the singularities of the effective claim for damages, to scrutinize every condition for the civil liability in the scope of public procurement, to overview and summarize cases of Lithuanian courts and the European Court of Justice. The right to damages in the field of public procurement (Article 96 of the Law of Public procurement of Lithuania) and other remedies for civil rights protection are analyzed in this study, identifying connection between those remedies of civil rights protection. Attention is being paid to the duty of fair supplier to file a claim about the actions or decisions of the contracting authority under the Part V of the Law of Public Procurement of Lithuania. Seeking for the exhaustive analysis of the right to damages in the beginning of the study the group of subjects having right to claim for damages is being identified, in other parts of the study - every condition for the civil liability in the field of public procurement is analyzed: existence of fault, existence of damages and existence of a causal link between the fault and the claimed damages.

Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP) gali būti apibrėžiama kaip bendradarbiavimas tarp viešosios valdžios institucijų ir privataus sektoriaus, susijęs su infrastruktūros vystymu bei viešųjų paslaugų teikimu. Viena iš VPSP formų, koncesijos sutartis, – pastaraisiais metais Europos Sąjungoje populiarėjantis viešojo sektoriaus finansavimo būdas. Tačiau šiuo metu nėra vieningo koncesijų reglamentavimo Europos Sąjungos lygiu. EB Steigimo sutartyje koncesijos sutartis nėra minima, o specialios Direktyvos 2004/18/EB nuostatos taikomos tik viešųjų darbų koncesijoms. Šio magistro darbo tikslas - atskleisti koncesijos sutarties sampratą pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę. Pirmiausia aptariama VPSP koncepcija, argumentai už ir prieš VPSP taikymą viešajame sektoriuje bei išskiriami bendrieji VPSP bruožai, būdingi visoms VPSP formoms: tai susitarimas tarp viešojo ir privataus partnerių, ypatingas sutarties dalykas (infrastruktūros vystymas ir/ar viešųjų paslaugų teikimas), bei rizikos paskirstymas. Taip pat šiame darbe analizuojami pagrindiniai specialieji požymiai, pagal kuriuos koncesijos sutartis atskiriama nuo kitų VPSP formų (ypač viešųjų pirkimų sutarčių), t. y. faktas, kad atlyginimą koncesininkui už atliekamus darbus ar teikiamas paslaugas ar didžiąją jo dalį sudaro pajamos, gautos iš trečiųjų asmenų („eksploatavimo teisė“), bei rizikos perkėlimas koncesininkui. Paskutinė šio darbo dalis skirta koncesijos sutarties sampratai pagal Lietuvos teisę atskleisti... [toliau žr. visą tekstą] / Public-Private Partnership (PPP) can be described as a contractually regulated cooperation between public authorities and the private sector to carry out infrastructure or provide public services. One of the PPP’s forms, a concession agreement, over the last several years has become an increasingly important financial instrument in EU for the funding of the public sector. However, there is no integrated legislation on concessions in EU level yet. EU Treaty does not define concessions and it is only Directive 2004/18/EB that lays down specific provisions entirely for works concessions. This master thesis analyses a concept of concession agreement under EU and Lithuanian legislation. Firstly, the concept of PPP and arguments for and against the choice of various forms of PPP are analysed and the general features typical to all PPP forms, including concessions, particularly, a contractual relationship between public and private partners, specific object of a concession (public infrastructure development and/or public services provision) and distribution of risks between the public partner and the private partner are distinguished. This master thesis also analyses the key features of a concession which are the main criteria for delimitation of a concession agreement and other PPP forms (especially public procurement agreements), i.e. the fact that the concessionaire does not or does not mainly receive a payment as a consideration for the carrying out of the services or works, but... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojama Lietuvos IT įmonės, kuriančios valstybės informacines sistemas, galimybė pakeisti nuoseklųjį PĮ kūrimo metodą į Agile. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokį poveikį įmonės veikloms: PĮ testavimui ir dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, turės įmonės perėjimas prie naujo metodo. Darbe analizuojami įmonės vidiniai procesai (testavimas) ir įmonės išorinės aplinkos (įstatymų ir viešųjų pirkimų proceso) poveikis jiems. Remiantis kokybiniais tyrimo metodais surinkta informacija, darbe apžvelgiama Agile metodo ideologija, veikimo principai ir nauda, kurią gali atnešti perėjimas prie Agile. Taip pat darbe plačiai analizuojama testavimo, kaip svarbios kokybės gerinimui veiklos, skirtumai tarp nuoseklaus ir Agile metodų bei viešųjų pirkimų IT paslaugų sferoje problematika. Remiantis atlikta įmonės veiklos ir literatūros analize yra aprašomi rekomenduojami pokyčiai veikloje, kuriuos įmonė turėtų atlikti pasiruošdama Agile metodo įvedimui ir pilotinio projekto inicijavimui. Tyrimas parodė, kad dėl viešųjų pirkimų proceso specifikos įmonėje Agile metodas gali būti taikomas su tam tikrais apribojimais. Nepaisant šių apribojimų, Agile metodas tinka įmonės tikslam siekti ir įmonė gali išnaudoti Agile privalumus gerindama savo veiklos rezultatus. / This master thesis analyzes the ability of IT company developing IS for the public sector to adopt Agile ISD methodology instead of the currently practiced traditional (waterfall) one. The aim of this work is to identify impact of moving to Agile for two company`s processes: the (internal process of) software testing and (the external process of) tendering in the procurement process. Specifically, the impact of external environment (law and procurement process) on company’s business is analyzed. Using qualitative research methods, the author presents an overview of the Agile approach and the principles and benefits of moving to Agile. Other important contributions of this work include analyzes of testing as important tool of quality improvement, the differences between Waterfall and Agile testing and compatibility of Agile method with the public procurement process. The recommendations based on the analysis of company`s activities and the literature what should be done before starting a pilot project and moving the company to Agile methodology are given. The results of research show that the company can`t use the “original” Agile methodology without limitations. Despite these limitations, the Agile method suits company`s goals and the company can exploit the benefits of Agile ISD methodology to improve its results.

Darbe atskleidžiama preliminariosios viešųjų pirkimų sutarties instituto samprata, aptariama paskirtis, įrodoma, jog šis institutas yra specifinis ir modernus teisinis įrankis, leidžiantis optimizuoti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą. Darbe nuosekliai išanalizuojamas ir paaiškinamas šiuo metu galiojantis su preliminariosios viešųjų pirkimų sutarties institutu tiesiogiai/netiesiogiai susijęs teisinis reguliavimas. Ypatingas dėmesys skiriamas tų teisės normų, kurios potencialiai gali sukelti jų probleminį praktinį pritaikymą, aptarimui, taip pat pateikiama nemažai situacinių pavyzdžių ir hipotetinių problemų sprendimų variantų. / This paper deals with the conception of the Institute of Framework Agreement in Public Procurement. Purposes of concluding such agreements are discussed, the point about this institute as a specific and modern legal mean, which optimizes the performance of public procurement procedures, is substantiated. The current legal regulation of the institute of framework agreement in public procurement is analysed coherently. Ambiguous legal rules, which generate potential problems of use of these agreements in practice, are taken as one of the main topics for consideration. There are also situational examples and various hypothetical practical problems solutions proposed in this paper.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamas inovatyvių viešųjų pirkimų reglamentavimas ir jų įgyvendinimo problematika. Inovatyvūs viešieji pirkimai - pažangaus augimo nuostatų įtraukimas į viešuosius pirkimus, kurie gali pagerinti ne tik švietimo, bet ir mokslinių tyrimų, novatoriškų idėjų skatinimą bei viešųjų paslaugų kokybę. Darbo teorinėje dalyje analizuojama viešųjų pirkimų politika ir jų teisinis reglamentavimas. Identifikuojama inovatyvių viešųjų pirkimų samprata ir jų svarba. Išskiriamos inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimo galimybės viešajame sektoriuje bei jų įteisinimas Viešųjų pirkimų įstatyme. Pateikiamos priežastys, lemiančios inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimo sunkumus. Taip pat nagrinėjamas inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimas ir praktika Europos Sąjungos šalyse. Empirinėje darbo dalyje atliktas interviu su Lietuvos viešųjų pirkimų specialistais. Tyrimu nustatyta, kad inovatyvūs viešieji pirkimai yra nevykdomi dėl pernelyg mažo valstybės politikos kūrėjų susidomėjimo inovatyviais viešaisiais pirkimais ir jų nauda. Autorė pateikia inovatyvių viešųjų pirkimų skatinimo modelį, kuriame dėmesys skiriamas švietimui, kuris būtinas informuoti ne tik LR Vyriausybės inovatyvių viešųjų pirkimų politikos kūrėjus, bet ir perkančiąsias organizacijas, tiekėjus, visuomenę apie inovatyvių prekių, paslaugų ar darbų pranašumą prieš įprastas prekes, paslaugas ar darbus. Taip pat aptarta verslo ir mokslo partnerystės sąsaja, kuri galėtų atnešti didelę naudą visos... [toliau žr. visą tekstą] / The present Bachelor thesis analyses the regulation of innovative public procurement and the issues of its implementation. The state would be able not only to stimulate the development of innovations, but also increase competitiveness and the level of economy in the state by innovative public procurement. The theoretical part of the paper analyses public procurement policy and its legal regulation. The concept of innovative public procurement is identified, as well as its importance. The possibilities of innovative public procurement implementation in the public sector are distinguished, as well is its incorporation in the Public Procurement Act. There are also discussed the causes for difficulties in innovative public procurement implementation. The paper covers the analysis of innovative public procurement implementation and practice in the European Union states as well. The empirical part of the paper includes a discussion of the interview with Lithuanian public procurement specialists. The research revealed that innovative public procurement is not carried out due to lack of interest of the state policy makers in public procurement and its benefits. The author presents a procurement promotion model, in which a great attention is paid to education, as education is essential for informing not only innovative procurement policy makers of the government of the Republic of Lithuania, but also purchasing organisations, suppliers and society about the advantages of innovative... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos viešųjų pirkimų raida bei vystymosi tendencijos, charakterizuotas Lietuvos viešųjų pirkimų tikslas, strategija bei įsigijimo procedūrų veikimo modelis, ištirtos bei išskirtos teisinio reguliavimo kliūtys, lemiančios galimai nepakankamai efektyvias viešųjų pirkimų procedūras, suformuluotos ir pateiktos nacionalinės viešųjų pirkimų sistemos bei įsigijimų tobulinimo gairės, padėsiančios išspręsti identifikuotas problemas. Pirmojoje dalyje, siekiant nustatyti darbe keliamos problemos priežastingumą, atskleidžiama viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo raida, vystymąsis bei ateities perspektyvos. Antrojoje dalyje, siekiant įvertinti, ar dabartinis Lietuvos viešųjų pirkimų reglamentavimas yra veiksmingas, ar vykdomos procedūros ir jų tvarka yra efektyvi, analizuojamas dabartinio viešųjų pirkimų procedūrų veikimo modelis. Trečiojoje dalyje, aptariami tyrimo metodai, kuriuos pritaikius nustatomos viešųjų pirkimų procedūrų probleminės sritys ir pateikiamos teisinio reguliavimo priemonės, padėsiančios siekti efektyvesnių viešųjų pirkimų procedūrų rezultatų. / Master's thesis analyzed the Lithuanian public procurement development and trends of development, characterized Lithuanian procurement objective, strategy and the acquisition of the operating model, researched and identified regulatory barriers that determine the possible lack of efficient public procurement procedures are formulated and the national procurement system and acquisition improvement guidelines to help solve the identified problems. In the first part of the work, to determine the causality problem caused disclosed procurement regulatory evolution, analyzed the Lithuanian public procurement development and future prospects. In the second part, in order to assess whether the current Lithuanian public procurement regulation is effective, and the procedures and arrangements are effective, analyzes the current procurement procedures for the functioning of the model. The third part discusses the methods by applying established procurement procedures and problem areas are regulatory measures aimed at achieving efficient public procurement procedures.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas viešųjų pirkimų vykdymas Lietuvoje ir jo efektyvumas, iškeltos viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje problemos bei pateikti siūlymai kaip šias problemas spręsti, t. y. kaip padidinti viešųjų pirkimų vykdymo efektyvumą. Pirmojoje darbo dalyje teoriniu aspektu yra tiriamas viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, samprata, tikslai ir principai. Pateikiamos apibendrintos mokslinėje literatūroje ir viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje problemos, apžvelgta viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje kontrolė. Antrojoje darbo dalyje yra nustatyta viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje vertinimo metodologija. Trečiojoje dalyje yra atlikta Viešųjų pirkimų vykdymo Lietuvoje analizė, kurioje ypatingas dėmesys skirtas viešųjų pirkimų vykdymo efektyvumo rodiklių atskleidimui: skaidrumo didinimui, elektroniniams ir centralizuotiems pirkimams, teisiniam reglamentavimui, viešųjų pirkimų vykdytojų kvalifikacijos kėlimui, viešųjų pirkimų vykdymo trukmei. / The Master’s Thesis provides analysis and evaluation of public procurement procedures as well as their efficiency in Lithuania, identifies problems of public procurement procedures in Lithuania and defines proposals aimed at solving these problems in order to improve efficiency of the public procurement procedures. The first part of the Thesis presents overview of legal regulation, concept, objectives and principles of public procurement from the theoretical point of view. Problems related to the public procurement procedures in Lithuania, as summarized in the scientific literature and identified in practical implementation of public procurement procedures, are presented and control of public procurement procedures in Lithuania is reviewed. The second part of the Thesis defines methodology for evaluation of public procurement procedures in Lithuania. The third part provides analysis of public procurement procedures in Lithuania with a special focus on the establishment of the following efficiency indicators for the public procurement procedures: increasing of transparency, electronic and centralized procurement, legal regulation, development of qualifications of officers responsible for public procurement, duration of public procurement procedure.