Šiame magistro darbe analizuojamas preliminariosios sutarties instituto dinamiškas aiškinimas ir taikymas Lietuvos teismų praktikoje pastarąjį dešimtmetį trukusiu laikotarpiu. Autorė pabrėžia esmines su preliminariąja sutartimi susijusias problemas, pateikia teismų pozicijų vertinimus, problemų sprendimo variantus. Darbe nustatomi privalomi preliminariosios sutarties elementai ir jos turinio sąlygos. Yra akcentuojama, kad preliminariosios sutarties šalys turi įvardinti esmines pagrindinės sutarties sąlygas, tarp kurių neabejotinai turi atsispindėti pagrindinės sutarties dalykas. Chronologiškai pateikiamas ir įvertinamas mokėjimo, atliekamo pagal preliminariąją sutartį, aiškinimo nenuoseklumas teismų praktikoje ir prieinama prie išvados, kad pinigų perdavimas pagal preliminariąją sutartį negali būti laikomas prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Priešingai, pinigų perdavimu yra parodomas šalies ketinimų rimtumas. Dar daugiau, pabrėžiama, jog avanso sąlygos numatymas preliminariojoje sutartyje negali būti pagrindu preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine, jeigu iš susitarimo turinio galima spręsti apie aiškią šalių valią sudaryti preliminariąją sutartį. Be to, darbe sprendžiamas civilinės atsakomybės rūšies probleminis klausimas. Atliktos teismų praktikos analizės pagrindu atskleidžiama nuostolių, atlygintinų pažeidus preliminariąją sutartį, apimtis. Pažymima, kad jie apima ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę. Šios... [toliau žr. visą tekstą] / This Master’s thesis analyzes the dynamic interpretation and application of the institute of a preliminary agreement in Lithuanian court practice within recent decade. The author emphasizes the substantial problems concerning the preliminary agreement; introduces the evaluation of the positions made by the courts, versions of the solution of the problems. Obligatory elements and conditions of the content of the preliminary agreement are set in this thesis. It is emphasized that the parties of the preliminary agreement must specify the essential conditions of the main agreement, among which, undoubtedly, the object of the main agreement must be pointed out. Inconsistency of interpretation of the payment made pursuant to the preliminary agreement in the court practice is chronologically introduced and evaluated and conclusion is drawn that the transfer of money made pursuant to the preliminary agreement does not fail to meet the requirements of mandatory provisions of law. On the contrary, the seriousness of the intention of the party is indicated by the transfer of money. Moreover, it is emphasized that the set condition of the advance payment in the preliminary agreement cannot be the base to qualify it as the main agreement if the content of the agreement solely shows that the parties are in favour to conclude the preliminary agreement. In addition, the problematic issue concerning civil liability is analyzed. On the basis of the analysis of the court practice the author... [to full text]

Darbe atskleidžiama preliminariosios viešųjų pirkimų sutarties instituto samprata, aptariama paskirtis, įrodoma, jog šis institutas yra specifinis ir modernus teisinis įrankis, leidžiantis optimizuoti viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą. Darbe nuosekliai išanalizuojamas ir paaiškinamas šiuo metu galiojantis su preliminariosios viešųjų pirkimų sutarties institutu tiesiogiai/netiesiogiai susijęs teisinis reguliavimas. Ypatingas dėmesys skiriamas tų teisės normų, kurios potencialiai gali sukelti jų probleminį praktinį pritaikymą, aptarimui, taip pat pateikiama nemažai situacinių pavyzdžių ir hipotetinių problemų sprendimų variantų. / This paper deals with the conception of the Institute of Framework Agreement in Public Procurement. Purposes of concluding such agreements are discussed, the point about this institute as a specific and modern legal mean, which optimizes the performance of public procurement procedures, is substantiated. The current legal regulation of the institute of framework agreement in public procurement is analysed coherently. Ambiguous legal rules, which generate potential problems of use of these agreements in practice, are taken as one of the main topics for consideration. There are also situational examples and various hypothetical practical problems solutions proposed in this paper.

Taking into account that preliminary sale - purchase agreement of real estate is an important and frequently used legal instrument in Lithuanian legal relationship but legal research on such agreement is poor, also case law on this issue is not consistent, this master thesis is analyzing the problems of practical use of preliminary sale – purchase agreement of real estate in Lithuanian civil legal relationship. The place of such agreement in pre-contractual and general civil legal relationship, the obligatory and other conditions of such agreement, civil liability for the breach of preliminary sale - purchase agreement of real estate, the interaction between the preliminary and primary agreement are also discussed in this master thesis. The main tendencies of application of the preliminary sale – purchase agreement of real estate in Lithuanian law and the basic elements of such agreement are described in this master thesis, also the definition of preliminary sale – purchase agreement of real estate is given. The evaluation of essential features which distinguish the preliminary sale – purchase agreement of real estate and primary sale - purchase agreement of real estate, also the criteria which allow to distinguish them are discussed. Also a great attention is paid to payments according to terms and conditions of the preliminary sale – purchase agreement of real estate. Security of obligation deriving from such agreement is also an object of this master thesis. On the basis... [to full text]

Darbe analizuojamas atsakomybės už ikisutartinių santykių pažeidimą institutas, šio instituto Lietuvoje teisinio reglamentavimo pakankamumo bei taikymo problema. Prieš nagrinėjant tendencijas, vyraujančias Lietuvoje, pateikiamos išsamios ikisutartinės atsakomybės Vakarų valstybėse reguliavimo tradicijos bei tokios atsakomybės istorinė raida. Ikisutartinės atsakomybės instituto teisinio reguliavimo įvairovė - culpa in contrahendo doktrina nepripažįstama bendrosios teisės tradicijos šalyse – leidžia daryti išvadą, kad ikisutartinės civilinės atsakomybės taikymo ribos kontinentinėje teisėje yra platesnės. Tačiau iš esmės visose šalyse nesąžiningas šalių elgesys ikisutartiniuose santykiuose yra netoleruojamas ir atsakomybė už pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai ikisutartiniuose santykiuose pažeidimą yra pripažįstama, tačiau grindžiama skirtingais pagrindais. Darbe taip pat aptariamas reikšmingas ikisutartinės atsakomybės vietos civilinės atsakomybės sistemoje klausimas. Įvertinus ikisutartinės civilinės atsakomybės instituto teisinį reglamentavimą bei ypatumus, daroma išvada, kad ikisutartinė atsakomybė nėra trečia (taip vadinamoji sui generis), šalia CK 6.245 str. 2 d. paminėtų deliktinės ir sutartinės, civilinės atsakomybės rūšis. Antrame darbo skyriuje analizuojamas sąžiningumo, kaip esminio ikisutartinių santykių elemento, turinys, bei keliams sąžiningumo ir sutarties laisvės principų teisingos bei protingos pusiausvyros klausimas. Atsižvelgiant į teisės doktrinoje... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this thesis is to discuss the question of pre-contractual liability, the problem of it‘s application and regulation sufficiency in Lithuanian legal system. Before dealing with this point the study presents detailed regulatory traditions of pre-contactual liability in western countries and it‘s historical development. The fact that doctrine culpa in contahendo is not recognized in common law systems leads to conclusion that application of pre-contactual liability is wider in continental system of law. On the other hand, almost all countries declare not tolerating unfair dealing in pre-contactual relations, but the legal liability in cases for breach of general obligation of good faith in pre-conractual negotiations is based on different grounds. The study also examines the problem of the determination of pre-contactual liability in general civil liability system. After the evaluation of the features and legal regulation of pre-contactual liability, the research leads to the conclution that this type of liability cannot be qualified as the third – sui generis – separate type of liability. The second chapter analyzes the principle of good faith which is essential in pre-contactual stage. The problem of reasonable balance between principles of good faith and freedom of contract is beeing solved as well. Taking into account that three types of pre-contactual relations can be mentioned – negotiations, framework agreement and public tender procedures, - the question of... [to full text]