Darbo tikslas – palyginti Lietuvą ir Švediją pagal Geert Hofstede dimensijas, pateikti rekomendacijas tolesniems tyrimams, atskleisti tarptautinių derybų problematiką ir Lietuvos bei Švedijos derybinius ypatumus, išsiaiškinti kaip Lietuvos ir Švedijos įmonės sąveikauja kultūriniu aspektu, su kokiomis problemomis susiduria. Pagringiniai darbo uždaviniai apžvelgti kultūros teorijas, tarpkultūrinės komunikacijos teorijas, Geert‘o Hofstede išskirtas kultūrinių skirtumų dimensijas ir su tuo susijusių tyrimų rezultatus, pateikti rekomendacijas, su kuriomis kultūromis Lietuvai lengviausiai sektųsi bendradarbiauti, remiantis Geert‘o Hofstede tyrimais, palyginti Lietuvą ir Švediją, remiantis Geert‘o Hofstede dimensijų rodikliais, Geert Hofstede ir Audros Mockaitis atliktais tyrimais Pagal gautus rezultatus lyginant Lietuvą ir Švediją pateikti rekomendacijas sėkmingam bendram verslui vykdyti, išanalizuoti derybų sampratą ir jų aspektus tarptautinėje plotmėje, išnagrinėti derybų procesą, kuris apima derybų strategijas ir derybų stilius bei kaip jie veikia tarptautinėse derybose, išanalizuoti kultūrinių skirtumų poveikį tarptautinėms deryboms, išsiaiškinti Lietuvos ir Švedijos verslo įmonių tarpkultūrinius skirtumus komunikacijos aspektu, apklausiant Lietuvoje veikiančias Švedijos įmones ir Švedijos įmones – investuotojas Lietuvoje. Naudojantis duomenų analizės, apklausų metodais, prieita prie išvados, kad Lietuva ir Švedija kultūriškai skiriasi pagal Geert‘o Hofstede lyties dimensijas... [toliau žr. visą tekstą] / The subject area of this work is intercultural business communication. The aims of the work are: to compare Lithuania and Sweden by Geert Hofsted dimensions, to give the recommendations for farther researches, to show the main problem points in international negotiations and the most important aspects of intercultural business communication between Lithuanian and Swedish organizations. The main goals of the work are: to review cultural and intercultural communication theories and Geert Hofsted discovered cultural dimensions, to make the analysis of previous made research works of intercultural communication, to give the recommendations for Lithuanians intercultural communication, to compare Lithuania and Sweden by Geert Hofsted dimensions index and Audra Mockaitis research work, to give the recommendations for successful international enterprise; to analyze the understanding of international negotiations, negotiation processes, strategies and styles, the impact of cultural difference; to make the research of Lithuanian and Sweden companies in order to find out the difference of intercultural communicational behavior. According to the research results, Lithuanian and Sweden are cultural different countries by Geert Hofsted sex dimension, but there is no big impact of cultural differences for business communication processes. Swedish companies find Lithuanians as potential and present business partners. The author discovers that it is more important to notice the cultural... [to full text]

Globalizacija yra įvairialypis ir sudėtingas procesas, pasireiškęs intensyvėjančiais valstybių tarpusavio ryšiais, laisvu darbo jėgos, paslaugų, prekių ir kito kapitalo judėjimu, kurį lėmė 20 amžiaus pabaigos mokslinė ir technologinė pažanga. Sparčiai vykstanti globalizacija iškėlė naujus uždavinius ir darbo teisei, kuri turi prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Darbe teigiama, jog pagrindinis vaidmuo turi tekti socialiniam dialogui, kuris yra pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė siekiant mažinti globalizacijos sukeltas neigiamas pasekmes darbo rinkoje ir kartu pasinaudojant teigiamomis globalizacijos suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia užduotis – socialinio dialogo skatinimas ir vystymas visais lygmenimis. Prioritetas turi būti teikiamas kolektyviniam, o ne individualiam darbo santykių reguliavimui. Didelė problema – dabartinių profesinių sąjungų narių sumažėjimas. Nesant stiprių socialinių partnerių, neįmanoma tinkamai ir efektyviai dalyvauti kolektyvinėse derybose bei pasiekti aktualių socialinių bei ekonominių problemų sprendimo. Itin teigiamas yra Europos socialinių partnerių dalyvavimas teisėkūros procese, tačiau nesant konkretaus teisinio pagrindo Europos lygmens kolektyvams deryboms inicijuoti ir vesti, šis reiškinys neišnaudoja visų galimybių. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog globalizacijos įtaka darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Tarptautiniame lygmenyje svarbiausią... [toliau žr. visą tekstą] / Globalisation is a various and complex process that is displayed by the intensive relations among the countries and the movement of labour, services, goods and other capital that was forced by the scientific and technologic progress at the end of 20th centuary. Progressive globalisation has risen new goals for the labour law that has to adjust to the present changes. The thesis states that the main part has to be given to the social dialogue which is the main and most important means for decreasing negative consequences of globalisation. On the other hand, the use has to be made of the positive opportunities of globalisation. The main goal is stimulation and development of social dialogue in all the stages. Priority should be given to the regulation of the collective labour. The decrease of the present trade unions is a big problem. It is imposible effectively and properly participate at the collective negotiations and reach the social and economic solutions of a problem when social partners are missing. A very possitive mean is European social patners participation at legislation, but this phenomenon is not fully used when there are no concrete fundamentals of law for European associations to initiate and carry out negotiation. Having analised all the resources the conclusion is that globalisation affects labour in all the levels – international, regional (European Union) and national levels. At the international level the main place is given to the Internation labour... [to full text]

Kolektyvinės darybos ir kolektyvinės sutartys gimė Vakrų šalyse. Kinijos per pastaruosius 30 metų bando įvesti rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, taip pat šiuolaikinę teisės sistemą, kuri apima kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartys. Šie du dalykai yra labai svetimi Kinijos darbo santykių subjektams, nors planinės ekonomikos laikais Kinijoje jau atsirado profesinės sąjungos, bet Kinijos valdžia and darbo santykių subjektai iš esmės nepriprato kolektyvinių darbo santykių esmės. Įvesdama rinkos ekonomiką ir modernią pramonę, Kinijos valdžia susiduria su įvairiomis problemomis darbo santykių srityje, kurios jau senai pavyko Vakarų šalyse. Skatindama šalies ekonomikos tolimesnį augimą, kolektyvinių derybų ir koletyvinių sutarčių įgyvendinimas tapo vienu is svarbiausių ir esminių Kinijos Vyriausybės uždavinių, nes individualių ir kolektyvinių darbo santykių stabilumas tiesiogiai įtakoja Kinijos Komunistinės partijos valdžią, šalies ekonomikos pastovią plėtrą ir socialinę harmoniją. / Collective bargaining and collective agreements were born in western countries. During last 30 years China has attempted to introduce market economy and modern industry, also the legal system which includes collective bargaining and collective agreements. These two concepts are quite new to the Chinese subjects of labour law, although during the period of planned economy the labour unions already exists, but the Chinese regime and subjects of labour law don’t understand how the collective bargaining and collective agreements essentially work. The Chinese regime is confronted by various problems concerning labour relations while introducing market economy and modern industry, these problems have been settled in western countries. While promting further growing of economy, the implementation of collective bargaining and collective agreements is one of the most important and essential tasks of Chinese government, because the stability of individual and collective labour relations directly influences Chinese communist regime, economic sustainable development and harmoniuos society.

Šio magistro darbo objektas - kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių, sudaromų aukštesniu nei įmonės lygiu, institutai. Paprastai kolektyvinės derybos pradedamos ir vykdomos siekiant parengti ir sudaryti kolektyvinę sutartį. Tačiau sąvoka „kolektyvinės derybos” iš tiesų yra gerokai platesnė, negu vien derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, nors pastarosios ir yra svarbiausios. Kolektyvinės derybos yra socialinės partnerystės forma ir priemonė kolektyvinių darbo santykių subjektams bei jų atstovams savo interesus derinti ir ginčus spręsti derybomis. Be to, kolektyvinių sutarčių pasirašymas yra pažangus reiškinys, užtikrinantis stabilumą ir socialinę taiką. Ši tema ne tik aktuali, bet ir problemiška, nes derybos dėl kolektyvinių sutarčių, aukštesniu nei įmonės lygiu, praktiškai nevyksta ir šių sutarčių sudaroma labai mažai. Todėl darbe siekiama visapusiškai išanalizuoti ne tik kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis, sudaromas aukštesniu nei įmonės lygiu, bet ir ieškoti priežasčių, kodėl šių kolektyvinių sutarčių sudaroma tiek mažai. Darbe taip pat aptariama kolektyvinių sutarčių, aukštesniu nei įmonės lygiu, sudarymo galimybė valstybės tarnyboje. / The object of this master thesis is the institutes of the Collective Bargaining and Collective Bargaining Agreements Above Enterprise Level. Mostly the Collective Bargaining is begun in that goal to prepare and make the Collective Agreement. However, the conception of the Collective Bargaining is substantially more comprehensive than the conclusion of the Collective Agreement. The Collective Bargaining is the form of the Social Partnership and the means for the subjects of the labour footing to coordinate their interests and to deal disputes by the Collective Bargaining. Additionally the signing of the Collective Agreements is a progressive phenomenon safeguarding stability and social peace. This thesis is not only actual, but it is also problematical, because there is no many Collectives Agreements Above Enterprise Level in Lithuania. For this reason it is not only reached to analyse the Collective Bargaining and Collective Bargaining Agreements Above Enterprise Level, but also to seek for reasons why these Collective Agreements are not made. There is also discussed the conclusion of the Collective Agreements Above Enterprise Level in Civil Service in this master paper.

Darbo tikslas – išanalizuoti tarpkultūrines derybas teoriniu aspektu, suvokti, kokia sėkmingų derybų esmė ir kaip derėtis su skirtingų kultūrų atstovais, atlikti tyrimą ir pateikti siūlymus. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje apžvelgiama mokslinė literatūra tarpkultūrinių derybų sampratos aspektais. Analizuojama, kokią įtaką tarptautiniam verslui turi įvairių kultūrų skirtumai. Antroje darbo dalyje pristatoma tiriamos įmonės, AB „Audimas“ charakteristika, pateikiami tyrimo, kuriuo buvo siekiama įvertinti darbuotojų kompetenciją tarpkultūrinėse derybose, duomenys, jų analizė ir vertinimas. Trečioje dalyje pateikiama AB „Audimas“ darbuotojų tarpkultūrinių derybinių įgūdžių tobulinimo programa . Programą sudaro keturių krypčių modeliai. / The aim of this paper is to analyze the theoretical aspects of intercultural negotiations, to understand what the essence of successful negotiations are and how to negotiate with different cultures, to investigate and make proposals This paper consists of three different parts. The first part reviews the scientific literature on the concept of cross-cultural negotiation aspects. It analyzes the impact of international business varieties in different cultures. The second part presents the companies JSC Audimas characteristic, studies which was designed to assess staff competence in intercultural negotiations, data analysis and evaluation. The third section presents JSC Audimas employees intercultural negotiation skills development program. The program consists of a four-way models.

SUMMARY of Inesa Jaskutytė final work for the Master’s degree “The Mechanism of Negotiation Process in the Sports Organizations” Key words: negotiation, organisation, process. The object of this work – negotiation process and its components. The problematic question of this work: why negotiation process is the important component of business communication? The aim of this work is to analyse the mechanism of negotiation in the sports organisations. In order to achieve this aim it is necessary to attain such goals: 1. To give the definition of negotiation as the main component of business communication. 2. To explain the main components of preparing and beginning of negotiation process in sports organisations. 3. To explain the peculiarity of negotiation course and ending in sports organisations. Conclusions Literature analysis showed, that communication usually perceived as the means of changing information in different ways – using words, letters, symbols, gestures, etc. People communicate with each other on different topics every day. They argue or peacefully agree upon the decisions, suitable for all parties. We can call such processes negotiation. Business communication is a variety of social communication – it gives an opportunity for the managers to control the organisation. Negotiation helps to coordinate suitable decisions for all parties involved in this process. The results of research showed that the beginning of negotiation is very important for the further... [to full text]

Magistro darbo tikslai - sistemiškai pažvelgti į kultūros įtaką derybų strategijai ir taktikai, išsiaiškinti, ar kultūros poveikį derybų eigai įmanoma pagrįstai išmatuoti ir aprašyti, o šiomis žiniomis vienareikšmiškai naudotis prognozuojant ir analizuojant šį santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą atrasti sistemišką analizę įgalinančius požiūrius; aprašyti, kokie kultūriniai požymiai ir veiksniai įtakoja tarptautinių derybų strategiją ir taktiką bei kaip jie pasireiškia derybų eigoje; nustatyti, kiek kultūros įtakos sistematizavimas yra validus analizuojant derybinę patirtį; lyginant teorines žinias su derybų praktika išsiaiškinti, ar ir kokios išankstinės žinios apie kultūrą gali būti patikimas informacijos šaltinis ruošiantis tarptautinėms deryboms ir kaip jos gali būti panaudotos; išanalizuoti, kaip kultūros įtaką pasirenkant derybų strategiją ir taktiką galima pasverti kitų veiksnių kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, derybinės praktikos nagrinėjimo, lyginamuoju bei metaanalizės metodais, prieita prie išvados, kad kultūros įtaką galima nagrinėti sisteminiu pagrindu pasirenkant dichotomines kultūros savybes, tačiau tokios žinios visada yra sąlygojamos kontekstinių veiksmų. Sisteminio požiūrio validumo analizuojant derybų strategijos ir taktikos pasirinkimus kiekybiškai ir vienareikšmiškai išmatuoti neįmanoma ir tai neturėtų praktinės vertės. Ne visos dichotominės kultūrinės dimensijos turi vienodą reikšmę įtakojant... [toliau žr. visą tekstą] / Intercultural communication is gaining considerable importance in the today’s world, with processes of globalizations and increasing international interactions in business as well as other spheres of social life becoming somewhat of a daily life routine. However, knowing the language and having a possibility to communicate is by far not sufficient means for effective and productive communication, as many people note. International negotiations is one form of social interaction that causes all the same or even greater problems for negotiators, as difficulties frequently arise because of various misunderstandings and miscommunication. Therefore, it is essential to have at least basic knowledge of culture and intercultural communication in order to be prepared and to avoid problematic situations. Although there is significant amount of scientific literature, covering a wide range of topics of international communications, it is difficult to find a generalized and systematic approach, which would bring theory and practice together in order to help a negotiator to gain some basic knowledge and provide useful information as to what is to be know before getting to negotiation table. Therefore the main goal of this work is to provide a systematic overview of influence of culture in strategy and tactics of international negotiation. The aim to explain the validity of this structured approach when analyzing real life negotiations is of no less importance. These goals are achieved by... [to full text]

Viešieji pirkimai yra labai svarbi ekonomikos dalis, sudaranti 16,3 % bendro vidaus produkto, o perkančiųjų organizacijų atliekamų viešųjų pirkimų apimtys tiek regioniniu, tiek ir ES vieningos rinkos lygiu kasmet auga, todėl valstybinis bei privatus sektorius yra suinteresuoti efektyvia viešųjų pirkimų sistema bei jos tobulinimo ir pritaikymo prie jau egzistuojančių valstybių narių socialinių bei ekonominių sąlygų, mokslo ir technikos pažangos galimybėmis. Vykdydama viešuosius pirkimus kiekviena perkančioji organizacija privalo pasirinkti reikiamą viešojo pirkimo sutarties sudarymo būdą, kad pirkimas būtų vykdomas tinkamai bei užtikrinant viešųjų pirkimų principus. Šio darbo objektas yra EB direktyvomis reglamentuojami viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdai, jų atskyrimas, grupavimo kriterijai, konkretaus pirkimo būdo pasirinkimas bei taikymas praktikoje, taip pat su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų taikymu susijusios kylančios problemos. Kadangi viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos yra antriniai ES teisės šaltiniai, pasirinktomis priemonėmis turintys būti įgyvendinti valstybių narių, todėl šiame darbe nebus apsiribojama vien direktyvų nuostatų bei Europos Teisingumo Teismo praktikos analize, tačiau bus atsižvelgiama ir į direktyvas įgyvendinančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Magistro darbe, remiantis loginiu, sisteminiu, lyginamuoju, teleologiniu, istoriniu bei lingvistiniu metodais, yra pateikiama visapusiška viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų... [toliau žr. visą tekstą] / Public procurement represents 16.3% of gross domestic product therefore can be counted as a very important part of the economy. The volume of public procurement is constantly growing in both regional and EU single market levels. So the public and the private sector are interested in effective public procurement system as well as its opportunities to improve and adapt to social and economic conditions, technical and scientific progress in EU member countries. Every contracting authority must choose the appropriate procedure to ensure that the purchase would be carried out properly and in accordance with the principles of public procurement. This Master Thesis focuses on regulations of international public procurement procedures, their separation and clustering criteria, the particular purchase procedures as well as problems related to the application of these procedures in practice. As the public procurement directives are considered to be EU law secondary source, the thesis is not limited only by regulation of directives and analysis of practice of European Court of Justice but takes into account the national legislation of Lithuania in this field. According to logical, systematic, comparative, teleological, historical and linguistic methods, this paper comprehensively analyzes existing public procurement procedures, identifies the features and selection criteria of each procedure, reveals related problems and proposes effective solutions to the named problems.

Ilgai trunkantis konfliktas tarp Izraelio ir kaimyninių arabų valstybių yra procesas, įtraukiantis vis naujus tarptautinius veikėjus, kurie mėgina pritaikyti įvairias strategijas ir metodus, galinčius nulemti šalių sutarimą tokiu būdu, kad jis būtų naudingas ne tik konfliktuojančioms šalims, bet ir tarptautiniu mastu, sukuriant taikią aplinką regione. Tarptautinis tarpininkavimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų derybų metodų, kaip priemonė skirta spręsti tarptautinius konfliktus. Tačiau tai nėra vien tik empatija ir gerų norų grindžiamas procesas, tai iš esmės yra užsienio politikos instrumentas, naudojamas valstybių, norint pasiekti savo tikslų. Šiuo darbu mėginama analitiškai pažvelgti į tris realius tarpininkavimo atvejus Vidurio Rytų regione (Jungtinės Tautos, JAV Prezidentas J. Carteris, JAV kaip valstybė) ir pateikti jų išsamią analizę, remiantis tikrais įvykiais, oficialiais dokumentais ir įvairiomis monografijomis, kurios sudaro teorinį darbo pagrindą. Tokiu būdu atskleidžiama, kad tarpininkavimas visų pirma siejasi su trečiosios šalies intervencija į konfliktą, kai ši siekia palengvinti ar išspręsti nesutarimus derybų metu. Taip pat šiame darbe įrodoma, kad tarpininkavimas dar gali būti naudojamas kaip priemonė, skirta plėsti savo įtakos zonas. Pagrindinė darbo išvada - tokie veiksniai kaip konflikto šalys, jų tarpusavio santykiai, tarptautiniai veikėjai, suinteresuoti konfliktu, jų galios šaltiniai, bei tų šaltinių panaudojimo priemonės, konfliktuojančių... [toliau žr. visą tekstą] / Conflict between Israel and its neighboring Arab states is the process of increasing involvement of new international actors who are trying to adapt different strategies and methods that might lead parties to the consensus, which would be useful not only for themselves but also to international politics, creating a peaceful environment for the region. International mediation is the method of negotiations that is one of the most commonly used means of international conflict resolution. However, it is important to highlight that there is no independent international mediation theory that can justify the behavior of actors in world politics so the main problem which enforced to make this study is the lack of integral international mediation theory and its analysis. Thus, the main objective of this study is to examine the effectiveness of different mediation models and its efficiency regarding the mediation type and time perspectives. The following tasks were set to achieve the main objective of this study: • To discuss the aspects of the selection of effective solutions to conflict resolution; • Review the diversity of mediation factors; • Analyze the most important theoretical foundations of the international mediation studies, including the essential role of mediation and its types; • Find and assess the effectiveness concept of the international mediation; • Perform a comparative analysis of the types of international mediation; The study was to discuss three real... [to full text]

Šio magistro darbo objektas – sąžiningumo pareigos turinys ikisutartiniuose santykiuose. 2000 m. liepos 18 d. priimtas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtino, kad pagrindinė abipusė šalių pareiga ikisutartiniuose santykiuose yra pareiga elgtis sąžiningai. Kadangi sąžiningumo pareigos ikisutartinių santykių etape taikymo praktika Lietuvoje yra besiformuojanti, o kilus ginčui tarp šalių šios pareigos turinys dažnai nevienodai suprantamas, pripažįstama, kad yra svarbu užtikrinti nuoseklų sąžiningumo pareigos aiškinimą ir jos taikymo mechanizmą. Siekiant išanalizuoti pagrindinius sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementus, magistro darbe nagrinėjami bendrieji ikisutartinių santykių ir sąžiningumo klausimai. Pabrėžiama, kad šiandien tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl sandorio sudarymo sudėtingumas lemia, jog klasikinį sutarties sudarymo modelį „oferta ir akceptas“ dažnai papildo ilgesnė ar trumpesnė derybų stadija. Naudojant lyginamąjį, sisteminį, istorinį ir ekonominį tyrimo metodus, pagrindinėje magistro darbo dalyje analizuojami teisės normose nustatyti ir teismų praktikos bei doktrinos suformuoti pagrindiniai sąžiningumo pareigos ikisutartiniuose santykiuose elementai: reikalavimas derėtis tik turint tikslą sudaryti sutartį, reikalavimas nenutraukti toli pažengusių derybų be objektyvių priežasčių, reikalavimas vykdyti preliminarius susitarimus, reikalavimas vesti tik sąžiningas lygiagrečias derybas, pareiga atskleisti informaciją ir... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the content of the duty of good faith in precontractual relations. The new Civil Code of the Republic of Lithuania, adopted on 18th July 2000, established that the duty of good faith is the main mutual duty of the parties in precontractual relations. Taking into account that in Lithuania the application of the duty of good faith in precontractual stage is developing and parties usually understand the content of this duty differently in litigation process, the importance to ensure the consistent interpretation and application of the duty of good faith is emphasized. In order to analyze the principal elements of the content of the duty of good faith in precontractual relations, the main issues of precontractual relations and good faith are examined in this master thesis. A great attention is paid to the conclusion that nowadays the complex process of formation of contracts determines that the classic rule of “offer and acceptance” is usually supplemented with negotiations stage. On the basis of comparative, systematic, historic and economic methods, the following principal elements of the duty of good faith in precontractual relations, established by the laws or determined by jurisprudence and case law, are analyzed in the main part of this master thesis: requirement to enter into negotiations and continue them only with intention to reach an agreement, requirement not to break off advanced negotiations without unjustified reasons... [to full text]