Magistro darbo tikslai - sistemiškai pažvelgti į kultūros įtaką derybų strategijai ir taktikai, išsiaiškinti, ar kultūros poveikį derybų eigai įmanoma pagrįstai išmatuoti ir aprašyti, o šiomis žiniomis vienareikšmiškai naudotis prognozuojant ir analizuojant šį santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą atrasti sistemišką analizę įgalinančius požiūrius; aprašyti, kokie kultūriniai požymiai ir veiksniai įtakoja tarptautinių derybų strategiją ir taktiką bei kaip jie pasireiškia derybų eigoje; nustatyti, kiek kultūros įtakos sistematizavimas yra validus analizuojant derybinę patirtį; lyginant teorines žinias su derybų praktika išsiaiškinti, ar ir kokios išankstinės žinios apie kultūrą gali būti patikimas informacijos šaltinis ruošiantis tarptautinėms deryboms ir kaip jos gali būti panaudotos; išanalizuoti, kaip kultūros įtaką pasirenkant derybų strategiją ir taktiką galima pasverti kitų veiksnių kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, derybinės praktikos nagrinėjimo, lyginamuoju bei metaanalizės metodais, prieita prie išvados, kad kultūros įtaką galima nagrinėti sisteminiu pagrindu pasirenkant dichotomines kultūros savybes, tačiau tokios žinios visada yra sąlygojamos kontekstinių veiksmų. Sisteminio požiūrio validumo analizuojant derybų strategijos ir taktikos pasirinkimus kiekybiškai ir vienareikšmiškai išmatuoti neįmanoma ir tai neturėtų praktinės vertės. Ne visos dichotominės kultūrinės dimensijos turi vienodą reikšmę įtakojant... [toliau žr. visą tekstą] / Intercultural communication is gaining considerable importance in the today’s world, with processes of globalizations and increasing international interactions in business as well as other spheres of social life becoming somewhat of a daily life routine. However, knowing the language and having a possibility to communicate is by far not sufficient means for effective and productive communication, as many people note. International negotiations is one form of social interaction that causes all the same or even greater problems for negotiators, as difficulties frequently arise because of various misunderstandings and miscommunication. Therefore, it is essential to have at least basic knowledge of culture and intercultural communication in order to be prepared and to avoid problematic situations. Although there is significant amount of scientific literature, covering a wide range of topics of international communications, it is difficult to find a generalized and systematic approach, which would bring theory and practice together in order to help a negotiator to gain some basic knowledge and provide useful information as to what is to be know before getting to negotiation table. Therefore the main goal of this work is to provide a systematic overview of influence of culture in strategy and tactics of international negotiation. The aim to explain the validity of this structured approach when analyzing real life negotiations is of no less importance. These goals are achieved by... [to full text]

Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]

Darbą atliko VPU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros neakivaizdinio sk. studentas Andrius Bakštonas. Tyrimo tikslas – ištirti etninės kultūros vaidmenį plėtojant kaimo turizmą. Darbe buvo iškeltos šios hipotezės: 1. Lietuvos turizmo struktūra, respondentų manymu, tinkama etninės kultūros išsaugojimui, o kaimo turizmas yra vertinamas kaip vienas iš pagrindinių būdų, padedančių išsaugoti etninę kultūrą. 2. Pagrindiniai etninės kultūros elementai, skatinantys pasirinkti kaimo turizmą, yra gamta (miškas, vandens telkinys), nutolusi civilizacija. 3. Trys socialinės respondentų grupės (kaimo sodybų savininkai, poilsiautojai ir kaimo bendruomenės gyventojai) skirtingai vertina etninės kultūros elementų (architektūrinis paveldas, maisto paveldas, kultūrinis paveldas) pritaikomumą plėtojant kaimo turizmą. Kiekybinio tyrimo metu apklausta 110 respondentų, tyrimas atliktas Vilniaus regione. Tyrimo analizė atlikta atsižvelgiant į bendrus respondentų atsakymus bei į atsakymus pagal respondentų grupes (respondentai suskirstyti atsižvelgiant į jų socialinę padėtį į tris grupes: kaimo turizmo sodybų savininkus, turistus bei kaimo bendruomenės narius). Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad hipotezės: 1. Lietuvos turizmo struktūra, respondentų manymu, tinkama etninės kultūros išsaugojimui, o kaimo turizmas yra vertinamas kaip vienas iš pagrindinių būdų, padedančių išsaugoti etninę kultūrą, pasitvirtina; 2... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Andrius Bakštonas, Political sociology master‘s degree extramural student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The purpose of investigation was to research the role of ethnical culture to the development of country tourism. These hypotheses were hypothesized in the work: 1. According to respondents’ opinion, the structure of Lithuania‘s tourism is suitable for upholding of the ethnical culture and the country tourism is appreciable as one of the basic ways that helps to uphold the ethnical culture. 2. The main elements of ethnical culture, that motivates to choose the country tourism are nature (the forest, the water body), the distant civilization. 3. Three social groups of respondents’ (the owners of the country granges, holidaymakers and country folks) appreciate the adaptability of ethnical culture elements (architectural heritage, nutrition heritage, cultural heritage) in developing of country tourism differently. There were 110 respondents questioned during the investigation that was performed in region of Vilnius. The analysis of the investigation was made depending on common respondents’ answers and on answers of different respondents’ groups (respondents were marshaled depending on their social status to three groups: the owners of the country granges, holidaymakers and country folks). There was made the analysis of the results of investigation information and it emerged that hypotheses: 1. According to... [to full text]