No description available.

Darbą atliko VPU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros neakivaizdinio sk. studentas Andrius Bakštonas. Tyrimo tikslas – ištirti etninės kultūros vaidmenį plėtojant kaimo turizmą. Darbe buvo iškeltos šios hipotezės: 1. Lietuvos turizmo struktūra, respondentų manymu, tinkama etninės kultūros išsaugojimui, o kaimo turizmas yra vertinamas kaip vienas iš pagrindinių būdų, padedančių išsaugoti etninę kultūrą. 2. Pagrindiniai etninės kultūros elementai, skatinantys pasirinkti kaimo turizmą, yra gamta (miškas, vandens telkinys), nutolusi civilizacija. 3. Trys socialinės respondentų grupės (kaimo sodybų savininkai, poilsiautojai ir kaimo bendruomenės gyventojai) skirtingai vertina etninės kultūros elementų (architektūrinis paveldas, maisto paveldas, kultūrinis paveldas) pritaikomumą plėtojant kaimo turizmą. Kiekybinio tyrimo metu apklausta 110 respondentų, tyrimas atliktas Vilniaus regione. Tyrimo analizė atlikta atsižvelgiant į bendrus respondentų atsakymus bei į atsakymus pagal respondentų grupes (respondentai suskirstyti atsižvelgiant į jų socialinę padėtį į tris grupes: kaimo turizmo sodybų savininkus, turistus bei kaimo bendruomenės narius). Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad hipotezės: 1. Lietuvos turizmo struktūra, respondentų manymu, tinkama etninės kultūros išsaugojimui, o kaimo turizmas yra vertinamas kaip vienas iš pagrindinių būdų, padedančių išsaugoti etninę kultūrą, pasitvirtina; 2... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Andrius Bakštonas, Political sociology master‘s degree extramural student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The purpose of investigation was to research the role of ethnical culture to the development of country tourism. These hypotheses were hypothesized in the work: 1. According to respondents’ opinion, the structure of Lithuania‘s tourism is suitable for upholding of the ethnical culture and the country tourism is appreciable as one of the basic ways that helps to uphold the ethnical culture. 2. The main elements of ethnical culture, that motivates to choose the country tourism are nature (the forest, the water body), the distant civilization. 3. Three social groups of respondents’ (the owners of the country granges, holidaymakers and country folks) appreciate the adaptability of ethnical culture elements (architectural heritage, nutrition heritage, cultural heritage) in developing of country tourism differently. There were 110 respondents questioned during the investigation that was performed in region of Vilnius. The analysis of the investigation was made depending on common respondents’ answers and on answers of different respondents’ groups (respondents were marshaled depending on their social status to three groups: the owners of the country granges, holidaymakers and country folks). There was made the analysis of the results of investigation information and it emerged that hypotheses: 1. According to... [to full text]

This study examined whether Finnish immigrants show evidence of assimilation or if they have maintained their ethnic culture in the United States. More specifically, the purpose was to examine how the ethnic culture has been maintained and the ways that ethnic identity manifests itself in their life stories. Ten qualitative, semi-structured interviews were conducted with Finnish immigrants and children of Finnish immigrants, and emerging themes were identified in the data. The results indicate a strong ethnic identity among Finnish immigrants, yet it appears to be a very much taken for granted experience for them. The immigrants' lives were influenced by their ethnicity in that they lived in predominantly Finnish areas, preferred Finnish as their daily language, participated in Finnish activities, especially the Lutheran church, followed customs, and kept regular contact with friends and family in Finland. One of the major differences between the immigrants and children of immigrants was their language use. The norms and policies have been that ethnic groups will assimilate; yet this cohort of Finnish immigrants demonstrates a high level of maintenance of their ancestral culture, thus providing support for Cultural Pluralism. Future studies should address the specific organizations, mainly the Lutheran church, and its influence on the maintenance of Finnish culture, and future studies should address the meaning of language in more detail.

Tautinis tapatumas bei etninė kultūra - veiksniai, darantys labai didelį poveikį moksleivių ugdymui. Lietuvos švietimo dokumentuose akcentuojama etninės kultūros svarba ugdant jaunąją kartą, tačiau mokslinių tyrimų studijos rodo, jog tautiškumo stinga tiek visuomenėje tiek ir mokykloje. Turint omenyje etninės kultūros teikiamą naudą jaunosios kartos ugdymui, svarbu etninės kultūros elementus įtraukti į neformaliojo ugdymo procesą, o tame tarpe ir į muzikos mokyklų programas. Muzikos mokykla – neformaliojo ugdymo dalis, kur etninė kultūra galėtų būti plėtojama palankiausiai. Deja, šaltinių, kuriuose būtų nagrinėjami etninės kultūros ypatumai neformaliajame muzikiniame ugdyme trūksta, todėl svarbu išanalizuoti esamą etninės kultūros padėtį muzikos mokyklose. / National identity and ethnic culture are the factors which make a huge impact on students’ education. The importance of ethnic culture is stressed in Lithuanian Education documents, but the studies of science research show that there is a shortage of nationality both in society and school. Having in mind that ethnic culture brings advantages for the education of youth generation, it is very important to include ethnic culture elements in non-formal education process, at the same time in the programmes of a music school. The music school is a non-formal part of education, where ethnic culture could be developed mostly. Unfortunately, there are very few sources where ethnic culture is analysed in non-formal musical education, so it is very important to analyse the present situation of ethnical culture in music schools.

Etninė kultūra, tai visos tautos per šimtmečius sukurtą, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę ir etnografinių regionų savitumą. Praeityje etnokultūros perdavėjais (plačiąja prasme) buvo visuomenė ir šeima. Šiandieninėje visuomenėje tautos kultūros perteikimu vis dažniau rūpinasi švietimo ir kultūros įstaigos. Kelmės kraštas turi sukaupęs didelę etnokultūrinio gyvenimo, jos kaupimo ir propagavimo patirtį. Šiandien būtina toliau studijuoti šio krašto etnokultūrinį paveldą bei išskirti jo ypatumus, kurie padėtų ugdyti jaunąją kartą mūsų papročių ir tradicijų apsuptyje, ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir visuotiniame žmonių gyvenime. Šiuo darbu siekiama išnagrinėti etninės kultūros ugdymo Kelmės rajono bendrojo lavinimo mokyklose ypatumus bei tradicijas, o taip pat 2012 m Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos bendrosios etninės kultūros programos taikymo mokyklose galimybes. Tuo tikslu tyrimo objektu pasirinkti etninės kultūros ugdymo ypatumai ir jų raiška Kelmės rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Magistro darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje aptariama etnokultūros esmė, trumpai primenami lietuvių etnokultūros raidos bruožai, analizuojama etnokultūros svarba ugdymui, apžvelgiami įstatymai reglamentuojantys etninės kultūros ugdymą. Antroje darbo dalyje nagrinėjami etnokultūros puoselėjimo ypatumai Kelmės krašte. Trečioje dalyje pristatoma 2012 m... [toliau žr. visą tekstą] / Ethnic culture is a unit of cultural values, which is created by nation, handed down from generation to generation and constantly renewed, conducive to a continuation of a national identity, self-awareness and an originality of ethnographical regions. In the past the society and family were transmiters of ethnic culture. Nowadays the institutions of education and culture are responsible for a nation culture conveyance. Kelme district includes a big experience of an ethnocultural life, its accumulation and propagation. Today it is necessary to study the etnocultural heritage of the land and to find out specific features which could help to educate the young generation in the embrace of our customs and traditions, not only at school but in the social life, too. This thesis is written on purpose to explore the peculiarities and traditions of ethnic culture education in Kelme district schools and the possibilities of practice the general ethnic culture programme, approved by the Education and Science Ministry in 2012, in schools. The object of the master thesis is the ethnocultural education singularity and its expression in Kelme district schools. The master‘s thesis consists of four parts. In the first part the ethnocultural root is discussed, the features of ethnocultural development are shortly described, the ethnocultural importance for an education is analysed and the laws which regulate the ethnocultural education are reviewed. In the second part the peculiarities... [to full text]

The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles. / Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu.

Disertacijoje nagrinėjami Lietuvos folkloro ansamblių nariams aktualūs etninės kultūros veikėjų – sutartinių giedotojų, bendratautiniais instrumentais grojančių muzikantų, kanklininkų skudutininkų, Užgavėnių ir jų personažų – įvaizdžiai bei jų XXI a. pr. interpretacijos. Remiantis interviu su folkloro ansamblių nariais, vadovais, specialistais ir renginių lankytojais, anketine folkloro ansamblių narių apklausa, renginių stebėjimais, folkloro ansamblių narių, specialistų ir mokslininkų tekstų, garso ir vaizdo įrašų analize pristatomos mokslininkų nuomonės apie nagrinėjamus veikėjus senojoje etninėje kultūroje, gilinamasi, kada folkloro ansambliai atkreipė dėmesį į konkrečią muzikinę praktiką bei su ja susijusį veikėją, ir analizuojama jo vaizdinių interpretacijos ir raiška. Kelių etninės kultūros veikėjų įvaizdžių, jų interpretacijų ir raiškos tyrimas parodė, kad viename, sąlyginai vientisame etninės muzikos gaivinimo judėjime, koks yra Lietuvos folkloro ansamblių judėjimas, galima pastebėti daugybę mokslininkų išskirtų šiems judėjimams būdingų bruožų. Nepaisant prieinamų šaltinių, konstruodami savą etninės kultūros viziją ansambliečiai vertingiausiu šaltiniu laiko asmeninę kaimo patirtį. Tai galima laikyti svarbiausiu folkloro ansamblių judėjimui aktualios etninės kultūros vizijos aspektu. / The images and interpretations of characters of ethnic culture (singers of sutartinės, musicians playing international instruments, kanklės players, skudučiai players, Mardi Grass and personages of the festival), relevant for members of the Lithuanian folklore ensembles in the 21st century are analysed in the dissertation. On the basis of interviews with members and leaders of folklore ensembles, specialists and visitors of events, a questionnaire survey of members of folklore ensembles, observations of events, analysis of audio and video records and texts of members of folklore ensembles, specialists and scholars, scholars’ attitudes about these characters in the old ethnic culture is discussed, the history of the related practices in the folklore ensemble movement is reviewed and interpretations and expressions of the characters in folklore ensembles are analysed. The research of several images of characters of ethnic culture, their interpretations and expressions reveals that many features described by scholars can be noticed in one, quite seamless movement of revival of ethnic music – in the Lithuanian movement of folklore ensembles. Despite available sources, members of folklore ensembles consider their personal experience of the countryside as the most valuable source for construction of their vision of ethnic culture. This can be regarded as the most important feature of the vision of ethnic culture relevant for the movement of folklore ensembles.

Approximately 100 000 fled from former Yugoslavia during the 1990’s, the refugees mainly came from Bosnia Hercegovina because of the genocide towards Muslims during late the 90’s. Another factor of the refugee wave was the economic crisis that led people to seek a new country to establish in. The vision was to establish a good standard of living with their children in mind. After a couple of years in Sweden, the parents aimed for a better life for the upcoming generation in Sweden. This leads us to our topic, how much does the ethnic culture and identity form the individuals’ vision for higher education, as well as how the parents engage during school attendance and the difficulties with the academic language for our participants. Previous research has shown that girls particularly have more engaged parents than boys, however, the visions for higher education is high for both genders. Especially when it comes to immigrant children, which can be an indicator that the parents fled their home country to establish a new, better life in a foreign country. This study aims to further understand possible indicators for further studies based on earlier mentioned factors. Our study is based on seven women and men between the ages of 20-30 with a former Yugoslavian background that has studied at university or is still studying. The main theoretical views we are using in this study are Bourdieu’s capital forms and Goffman's dramaturgical perspective to analyze the statements as well as Eriksen’s ethnic theories based on culture and identity modeling. The study takes place in Southern Sweden and our collection of data is based on semi-structured interviews. The results of the study are categorized into four categories, however, the main conclusion in the study is based on culture and identity. Parenting engagement and academic language are complements that are founded by earlier mentioned categories.

Extant scholarship has paid considerable attention to exploring the impact of people-dependent intangible resources on business success but in large organisations only. Research about the role of these resources in small businesses, in general, and in ethnic minority small businesses, in particular, is scarce. The current study attempts to narrow this gap. Since it is impossible to study all the ethnic minority small businesses, this study uses a case study strategy that focuses on South Asian ethnic minority small businesses that deal in fashion. The study adopts a qualitative research methodology, it uses the semi-structured in-depth interview method to collect data, and it espouses an inductive thematic technique for coding/analysis of the data. Five overarching themes emerged from the interview data. These are: business success; compassionate customer service; relationships; knowledge, experience, training and education; and ethnic culture and the wider economic and political environment. Discussion of these themes leads to the formation of the culture-induced entrepreneurship model. According to this model, the continued success of these businesses is driven by the ethnic culture, while the existence of these businesses helps to maintain the culture in return. However, overdependence on the coethnic base might risk the future success of these businesses. This thesis concludes by highlighting its theoretical contributions to the culturalist view and the mixed embeddedness model of ethnic minority entrepreneurship and small business literature. The implications of this study for researchers, practitioners, and policy-makers, as well as its limitations and the possible future research paths, are also discussed.