Vertybinių nuostatų formavimas dailės pamokose atskleidžiant baltų mitologijos bruožus ir vertybes. Tikslas Atskleisti baltų mitologijos bruožus ir vertybes, sudaryti prielaidas jų sklaidai vizualinėje raiškoje. Hipotezė Pažintis su baltų mitologija praplečia mokinių kūrybinės veiklos diapazoną, skatina vaizduotės ir kūrybiškumo ugdymą. Uždaviniai 1. Apžvelgti baltų mitologijos vietą šiuolaikinėje visuomenėje ir mokymo sistemoje. 2. Išnagrinėti mokslinę, metodinę literatūrą baltų mitologijos klausimais. 3. Naujų, patrauklių jaunimui tautiškumo jausenos, lietuviškos savimonės stiprinimo būdų paieška. 4. Sukurti vizualinius kūrinius, padedančius supažindinti mokinius su baltų mitologija. 5. Atlikti kokybinius – kiekybinius tyrimus, nustatant, kokios senosios baltų mitologijos vertybės atsispindi šiuolaikinio jaunimo sąmonėj 11 – 12 klasių mokinių tarpe. 6.Nustatyti pedagogų požiūrį į baltų mitologiją ir panagrinėti jos vietą dalykinėse programose. Kokybiniai tyrimai. Giluminio interviu metodas pasitarnavo: 1. Apžvelgiant pagrindinius visatos sąrangos principus Technologijos mokslų daktaras V. Dineika 2. Nustatant moksleivių sąmoningumo laipsnį. 10 klasės moksleivė, folkloristė J. Čičirkaitė 3. Įvardinant įdomiausias etnokultūros šventes,skleidžiant baltų mitologijos vertybes Etninių tradicijų puoselėtoja E. Plioplienė 4. Įvertinant etnokultūrossvarbą, formuojant miesto kultūrinį veidą Etnokultūros centro darbuotoja M. Liugienė 5. Pabrėžiant folklorinių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim To reveal the features and values of the Balt mythology in order to envisual art. Hypotezis Knoing the Balt mythology ridens the horizons of studens activities, develops imaginations and creativity Mythology and religion are the highest level of spiritual life. That is why religions belief very often was the couse of historic events. It is difficult to perclive the essence of some phenomena without those studies. This is the key to understanding of the care of folk songs, fairy tales and even the elements of folklore ornaments.The Balts dides’t invent their alphabet, thei dides’t lieve their religions texsts and rithuals. We can judge abaut their religion and kults from short messages in the chronicles of neighbouring countries or the reminiscence of travellers. After Lithuania was baptised many old religions things turned into traditions and customs. There are not enough data to reconstruct separate religious systems of the Baltic tribes. Researchess are confident of the main differences in Lithuanian Latvian or Prusian believs. Some elements of Indoeuropean substrato f ontlook kan be tranced as there are featuhres of totems and the cults of femini goddesses. According to the starter of archeomythology dr. M. Gimbutienė this is heritage of the old Europe. Structurized religions system corres pouding the society orf that time had pean tribes, its hierarchy is based on the threesome of Gods. ,,the whole old culture whick we call folk, traditional or ethnic... [to full text]

Tautinis tapatumas bei etninė kultūra - veiksniai, darantys labai didelį poveikį moksleivių ugdymui. Lietuvos švietimo dokumentuose akcentuojama etninės kultūros svarba ugdant jaunąją kartą, tačiau mokslinių tyrimų studijos rodo, jog tautiškumo stinga tiek visuomenėje tiek ir mokykloje. Turint omenyje etninės kultūros teikiamą naudą jaunosios kartos ugdymui, svarbu etninės kultūros elementus įtraukti į neformaliojo ugdymo procesą, o tame tarpe ir į muzikos mokyklų programas. Muzikos mokykla – neformaliojo ugdymo dalis, kur etninė kultūra galėtų būti plėtojama palankiausiai. Deja, šaltinių, kuriuose būtų nagrinėjami etninės kultūros ypatumai neformaliajame muzikiniame ugdyme trūksta, todėl svarbu išanalizuoti esamą etninės kultūros padėtį muzikos mokyklose. / National identity and ethnic culture are the factors which make a huge impact on students’ education. The importance of ethnic culture is stressed in Lithuanian Education documents, but the studies of science research show that there is a shortage of nationality both in society and school. Having in mind that ethnic culture brings advantages for the education of youth generation, it is very important to include ethnic culture elements in non-formal education process, at the same time in the programmes of a music school. The music school is a non-formal part of education, where ethnic culture could be developed mostly. Unfortunately, there are very few sources where ethnic culture is analysed in non-formal musical education, so it is very important to analyse the present situation of ethnical culture in music schools.

Mažėjant tradicinėms lietuvių šeimoms, pamažu nyksta ir senieji lietuvių papročiai, blėsta tautinis savitumas, iškilo grėsmė visos lietuvių etninės kultūros sunykimui. Dėl pasikeitusių socialinių sąlygų, etnokultūrinė savimonė, raiška turi būti formuojama ir ugdoma pradinėse klasėse, pasitelkiant įvairias priemones. Tyrimo objektas – etninės kultūros ugdymas neformalaus švietimo sistemoje. Darbo tikslas – ištirti etninio ugdymo galimybes pradinių klasių vaikų folkloro ansamblyje. Iškelti uždaviniai: išnagrinėti etnokultūrinio ugdymo sampratą; išanalizuoti etninės kultūros reikšmę pradiniame ugdyme; išskirti etninio ugdymo galimybes formalioje ir neformalioje veikloje pradinėse klasėse; ištirti darbo formas, metodus pradinių klasių vaikų kolektyve; suformuoti metodines gaires folkloro ansamblių vadovams. Tyrimo metodika – mokslinės ir metodinės literatūros analizė; ekspertų metodas, pateikiant anketinį interviu; vaikų folkloro ansamblių repeticijų stebėjimo. Atliekant tyrimą buvo apklausta 12 Lietuvoje esančių geriausių vaikų folkloro ansamblių vadovai, stebėtos keturių vaikų folkloro ansamblių repeticijos. Tyrimo metu buvo atskleista, kad etninis ugdymas folkloro ansambliuose vyksta atsižvelgiant į vaikų amžių, todėl darbas su pradinukais pradedamas nuo žaidimų ir natūralaus balso formavimo. Ugdymas vaikų folkloro ansambliuose vyksta pasitelkiant visas folkloro rūšis: dainavimą, choreografiją, grojimą tradiciniais instrumentais, pasakojamąją ir smulkiąją tautosaką... [toliau žr. visą tekstą] / The number of traditional Lithuanian families is decreasing; the old Lithuanian customs are disappearing little by little, the national individuality is flagging, the Lithuanian ethnic culture is in danger of disappears. Due to the changed social situation, the etnocultural consciousness, expression must be formed and educated in primary classes, using various means. The object of the research – the ethnic culture education in the non-formal education system. The purpose of the work – to examine the ethnic identity formation possibilities in the primary classes. Set tasks: to consider the conception of etnocultural education; to analyze the meaning of ethnic culture in the primary education; to review the situation of ethnic education in primary classes; to examine the forms and methods of the work in the collectives of primary classes. Method of the research: the analysis of scientific and methodic literature, the expert method, using questionnaire-interview, the observation of children folklore ensemble rehearsals. Twelve leaders of the best Lithuanian children ensembles were questioned during the research. Four rehearsals of the children folklore ensembles were observed. The research revealed that the ethnic education in the children folklore ensembles is done considering the age of children, that‘s why the activities in primary classes begin with games and formation of natural voice. Education in children folklore ensembles is done using all the types of folklore:... [to full text]

Etninė kultūra, tai visos tautos per šimtmečius sukurtą, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę ir etnografinių regionų savitumą. Praeityje etnokultūros perdavėjais (plačiąja prasme) buvo visuomenė ir šeima. Šiandieninėje visuomenėje tautos kultūros perteikimu vis dažniau rūpinasi švietimo ir kultūros įstaigos. Kelmės kraštas turi sukaupęs didelę etnokultūrinio gyvenimo, jos kaupimo ir propagavimo patirtį. Šiandien būtina toliau studijuoti šio krašto etnokultūrinį paveldą bei išskirti jo ypatumus, kurie padėtų ugdyti jaunąją kartą mūsų papročių ir tradicijų apsuptyje, ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir visuotiniame žmonių gyvenime. Šiuo darbu siekiama išnagrinėti etninės kultūros ugdymo Kelmės rajono bendrojo lavinimo mokyklose ypatumus bei tradicijas, o taip pat 2012 m Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos bendrosios etninės kultūros programos taikymo mokyklose galimybes. Tuo tikslu tyrimo objektu pasirinkti etninės kultūros ugdymo ypatumai ir jų raiška Kelmės rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Magistro darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje aptariama etnokultūros esmė, trumpai primenami lietuvių etnokultūros raidos bruožai, analizuojama etnokultūros svarba ugdymui, apžvelgiami įstatymai reglamentuojantys etninės kultūros ugdymą. Antroje darbo dalyje nagrinėjami etnokultūros puoselėjimo ypatumai Kelmės krašte. Trečioje dalyje pristatoma 2012 m... [toliau žr. visą tekstą] / Ethnic culture is a unit of cultural values, which is created by nation, handed down from generation to generation and constantly renewed, conducive to a continuation of a national identity, self-awareness and an originality of ethnographical regions. In the past the society and family were transmiters of ethnic culture. Nowadays the institutions of education and culture are responsible for a nation culture conveyance. Kelme district includes a big experience of an ethnocultural life, its accumulation and propagation. Today it is necessary to study the etnocultural heritage of the land and to find out specific features which could help to educate the young generation in the embrace of our customs and traditions, not only at school but in the social life, too. This thesis is written on purpose to explore the peculiarities and traditions of ethnic culture education in Kelme district schools and the possibilities of practice the general ethnic culture programme, approved by the Education and Science Ministry in 2012, in schools. The object of the master thesis is the ethnocultural education singularity and its expression in Kelme district schools. The master‘s thesis consists of four parts. In the first part the ethnocultural root is discussed, the features of ethnocultural development are shortly described, the ethnocultural importance for an education is analysed and the laws which regulate the ethnocultural education are reviewed. In the second part the peculiarities... [to full text]

Šiandien tautinio auklėjimo problema yra gana aktuali. Vis labiau plintant kosmopolitinėms idėjoms, šeima ima nutautėti, o maišantis tautoms, praranda ir savo tautinį identitetą. Nežiūrint to, kad švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose tautinis auklėjimas deklaruojamas kaip prioritetinė kryptis, tačiau taip vadinamas „pilietiškumas“ formuoja priešingas nuostatas toms tautiškumo idėjoms, kurios buvo puoselėjamos tarpukario Lietuvoje ar deklaruojamas pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais. Todėl svarbu, kad vaikų darželyje būtų siekiama nuo pat mažens ugdyti tautinės savimonės jausmą, etninę dorovę, pagarbą tradicijai. Tai turi atsispinėti ugdymo turinyje etnokultūrą integruojant į visas ugdymo sritis. Tyrimo tikslas: ištirti tautinio ugdymo perspektyvą ikimokyklioniame ugdyme. Uždaviniai: • Išsiaiškinti tinkamų sąlygų sudarymą tautiškumui ugdyti. • Atskleisti vaikų tautinio ugdymo aspektus įvairių veiklų metu. • Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, kurie įtakoja tautinės asmenybės ugdymą vaikų darželyje ir šeimoje. • Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų požiūrį į tautinį auklėjimą ir perspektyvą. Tyrimo problema – veiksniai, lemiantys tautinio ugdymo sėkmę, perspektyvas. Tyrimo metodai: anketavimas: statistinių duomenų lyginamoji analizė. Tyrimo dalyviai: Marijampolės apskrities X lopšelių – darželių 50 pedagogų ir 50 tėvų. Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel programa. Tyrimas parodė, kad darželio ir šeimos aplinka, ugdymo bazė, bendruomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Today nation education problem is pretty urgent thing. More and more spreading cosmopolitical ideas, because of that family starts to forget her national culture. When nations is shuffling nation loses speech and national identity. Heute ist das Problem der Nationalerziehung ganz aktuell. Kosmopolitische Ideen verbreiten sich immer mehr, und die Familie verliert allmählich ihre Nationalität, die Völker vermischen sich und verlieren ihre nationale Identität. Ungeachtet dessen, dass die Nationalerziehung in den bildungsreglamentierenden Dokumenten als eine Prioritätsrichtung erklärt wird, formiert jedoch die sogenannte „Bürgerlichkeit“ entgegengesetzte Vorurteile den Nationalideen, die in Litauen der Zwischenkriegszeit gepflegt oder in den ersten Jahren der nationalen Unabhängigkeit erklärt wurden. Deswegen ist es wichtig, im Kindergarten von klein an das Gefühl des nationalen Bewusstseins, Ethnosittlichkeit, Traditionenrespekt zu erziehen. Das muss sich im Bildungsinhalt wiederspiegeln, während die Ethnokultur in alle Bildungsbereiche integriert wird. Ziel der Forschung: Perspektive der Nationalerziehung in der Vorschlbildung zu erforschen. Aufgaben: Erklärung der passenden Bedingungen für die Nationalerziehung. Erklärung der Aspekte der Nationalerziehung der Kinder während verschiedener Tätigkeit. Erklärung der wichtigsten Faktoren, die die Erziehung der nationalen Persönlichket im Kindergarten und in... [to full text] / Heute ist das Problem der Nationalerziehung ganz aktuell. Kosmopolitische Ideen verbreiten sich immer mehr, und die Familie verliert allmählich ihre Nationalität, die Völker vermischen sich und verlieren ihre nationale Identität. Ungeachtet dessen, dass die Nationalerziehung in den bildungsreglamentierenden Dokumenten als eine Prioritätsrichtung erklärt wird, formiert jedoch die sogenannte „Bürgerlichkeit“ entgegengesetzte Vorurteile den Nationalideen, die in Litauen der Zwischenkriegszeit gepflegt oder in den ersten Jahren der nationalen Unabhängigkeit erklärt wurden. Deswegen ist es wichtig, im Kindergarten von klein an das Gefühl des nationalen Bewusstseins, Ethnosittlichkeit, Traditionenrespekt zu erziehen. Das muss sich im Bildungsinhalt wiederspiegeln, während die Ethnokultur in alle Bildungsbereiche integriert wird. Ziel der Forschung: Perspektive der Nationalerziehung in der Vorschlbildung zu erforschen. Aufgaben: Erklärung der passenden Bedingungen für die Nationalerziehung. Erklärung der Aspekte der Nationalerziehung der Kinder während verschiedener Tätigkeit. Erklärung der wichtigsten Faktoren, die die Erziehung der nationalen Persönlichket im Kindergarten und in der Familie beeinflussen. Erklärung der Meinung der Pädagogen und Eltern über die Nationalerziehung und die Perspektive. Das Problem der Forschung – Faktoren, die für den Erfolg und Perspektiven der Nationalerziehung... [der volle Text, siehe weiter]

Darbą atliko VPU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros Politinės sociologijos magistrantūros neakivaizdinio sk. studentas Andrius Bakštonas. Tyrimo tikslas – ištirti etninės kultūros vaidmenį plėtojant kaimo turizmą. Darbe buvo iškeltos šios hipotezės: 1. Lietuvos turizmo struktūra, respondentų manymu, tinkama etninės kultūros išsaugojimui, o kaimo turizmas yra vertinamas kaip vienas iš pagrindinių būdų, padedančių išsaugoti etninę kultūrą. 2. Pagrindiniai etninės kultūros elementai, skatinantys pasirinkti kaimo turizmą, yra gamta (miškas, vandens telkinys), nutolusi civilizacija. 3. Trys socialinės respondentų grupės (kaimo sodybų savininkai, poilsiautojai ir kaimo bendruomenės gyventojai) skirtingai vertina etninės kultūros elementų (architektūrinis paveldas, maisto paveldas, kultūrinis paveldas) pritaikomumą plėtojant kaimo turizmą. Kiekybinio tyrimo metu apklausta 110 respondentų, tyrimas atliktas Vilniaus regione. Tyrimo analizė atlikta atsižvelgiant į bendrus respondentų atsakymus bei į atsakymus pagal respondentų grupes (respondentai suskirstyti atsižvelgiant į jų socialinę padėtį į tris grupes: kaimo turizmo sodybų savininkus, turistus bei kaimo bendruomenės narius). Atlikus tyrimo duomenų analizę paaiškėjo, kad hipotezės: 1. Lietuvos turizmo struktūra, respondentų manymu, tinkama etninės kultūros išsaugojimui, o kaimo turizmas yra vertinamas kaip vienas iš pagrindinių būdų, padedančių išsaugoti etninę kultūrą, pasitvirtina; 2... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Andrius Bakštonas, Political sociology master‘s degree extramural student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The purpose of investigation was to research the role of ethnical culture to the development of country tourism. These hypotheses were hypothesized in the work: 1. According to respondents’ opinion, the structure of Lithuania‘s tourism is suitable for upholding of the ethnical culture and the country tourism is appreciable as one of the basic ways that helps to uphold the ethnical culture. 2. The main elements of ethnical culture, that motivates to choose the country tourism are nature (the forest, the water body), the distant civilization. 3. Three social groups of respondents’ (the owners of the country granges, holidaymakers and country folks) appreciate the adaptability of ethnical culture elements (architectural heritage, nutrition heritage, cultural heritage) in developing of country tourism differently. There were 110 respondents questioned during the investigation that was performed in region of Vilnius. The analysis of the investigation was made depending on common respondents’ answers and on answers of different respondents’ groups (respondents were marshaled depending on their social status to three groups: the owners of the country granges, holidaymakers and country folks). There was made the analysis of the results of investigation information and it emerged that hypotheses: 1. According to... [to full text]