XXI a. iššūkiai - gilėjanti globalizacija, kultūrinė integracija bei ekonominė emigracija. Šie reiškiniai stipriai veikia ir Lietuvos gyvenimą, kurį pradėta sieti su ryšių Vakaruose stiprinimu, net tapatumo siekimu. Tai skatina domėtis kosmopolitizmu, atitolina nuo savosios tautos šaknų. Gimtoji kalba laikoma svarbiausiu tautinės individualybės simboliu, nebetenka savo vaidmens, nes stiprėja mokinių abejingumas lietuvių kalbai, o angliškos leksemos tampa tautos žmonių kultūrine siekiamybe. Tai stiprina tautinio ugdymo poreikį mokyklose, tačiau, visų pirma, reikia išsiaiškinti, kokie veiksniai gali daryti palankų poveikį jo tobulinimui. Todėl šio darbo tikslas - ištirti V klasių mokinių nuostatą į gimtąją kalbą kaip tautinio susipratimo veiksnį. Tyrimo objektas − V klasių mokinių nuostata į gimtąją kalbą ir kitus tautinio susipratimo komponentus. Nuostatą į gimtąją kalbą atskleidžiantys rezultatai rodo, kad tautiškumo lygmenyje išryškėja žinios apie lietuvių kalbos turtingumą. Tiriant patriotiškumą, nustatyta, kad pusė respondentų brangina gimtąją kalbą, o beveik visų mokinių išryškėja stiprus nacionalinis susipratimas, nes jie žino istorinį ir gramatinį lietuvių kalbos savitumą. Nuostata į kitus tautinės kultūros dalykus išryškėja tautiškumo lygmenyje, kai mokiniai labiausia norėtų dalyvauti istorinėse ekskursijose. Taip pat atskleista, kad daugiau nei pusė mokinių brangina tautos kultūrą ir mato šviesią Lietuvos ateitį. Ugdymo projektas rodo, kad labai pasikeitė penktos... [toliau žr. visą tekstą] / Such phenomena as challenges of the XXI 21st century, deepening globalisation, cultural integration and economic emigration deeply influence Lithuanian life which is to be associated with strengthening ties in the West, even seeking for identity. This encourages us to concern with cosmopolitanism and makes a distance from the roots of your mother-tongue. Mother-tongue which is regarded as the most important symbol of national individuality is no longer important because of strengthening pupils' indifference to Lithuanian language. Moreover, English lexemes are becoming a national cultural aspiration. This reinforces the need of national upbringing in schools; however firstly let us reveal factors having favourable influence on school improvement. Therefore the aim of the work is to examine 5th year school children' attitude towards mother-tongue as a subject of national consciousness. The object of this research is 5th year school children' attitude towards mother-tongue and other components of national consciousness. Research data shows that in the level of nationality pupils' knowledge of the richness of Lithuanian language develops. Regarding language patriotism it turned out that half of respondents appreciate mother-tongue and almost all of them are national conscious because they know historical and grammatical peculiarities of Lithuanian language. Attitude to other objects of national culture develops in the national level when pupils mostly would like to go on... [to full text]

Šiandien tautinio auklėjimo problema yra gana aktuali. Vis labiau plintant kosmopolitinėms idėjoms, šeima ima nutautėti, o maišantis tautoms, praranda ir savo tautinį identitetą. Nežiūrint to, kad švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose tautinis auklėjimas deklaruojamas kaip prioritetinė kryptis, tačiau taip vadinamas „pilietiškumas“ formuoja priešingas nuostatas toms tautiškumo idėjoms, kurios buvo puoselėjamos tarpukario Lietuvoje ar deklaruojamas pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais. Todėl svarbu, kad vaikų darželyje būtų siekiama nuo pat mažens ugdyti tautinės savimonės jausmą, etninę dorovę, pagarbą tradicijai. Tai turi atsispinėti ugdymo turinyje etnokultūrą integruojant į visas ugdymo sritis. Tyrimo tikslas: ištirti tautinio ugdymo perspektyvą ikimokyklioniame ugdyme. Uždaviniai: • Išsiaiškinti tinkamų sąlygų sudarymą tautiškumui ugdyti. • Atskleisti vaikų tautinio ugdymo aspektus įvairių veiklų metu. • Išsiaiškinti svarbiausius veiksnius, kurie įtakoja tautinės asmenybės ugdymą vaikų darželyje ir šeimoje. • Išsiaiškinti pedagogų ir tėvų požiūrį į tautinį auklėjimą ir perspektyvą. Tyrimo problema – veiksniai, lemiantys tautinio ugdymo sėkmę, perspektyvas. Tyrimo metodai: anketavimas: statistinių duomenų lyginamoji analizė. Tyrimo dalyviai: Marijampolės apskrities X lopšelių – darželių 50 pedagogų ir 50 tėvų. Tyrimo duomenys apdoroti Microsoft Excel programa. Tyrimas parodė, kad darželio ir šeimos aplinka, ugdymo bazė, bendruomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Today nation education problem is pretty urgent thing. More and more spreading cosmopolitical ideas, because of that family starts to forget her national culture. When nations is shuffling nation loses speech and national identity. Heute ist das Problem der Nationalerziehung ganz aktuell. Kosmopolitische Ideen verbreiten sich immer mehr, und die Familie verliert allmählich ihre Nationalität, die Völker vermischen sich und verlieren ihre nationale Identität. Ungeachtet dessen, dass die Nationalerziehung in den bildungsreglamentierenden Dokumenten als eine Prioritätsrichtung erklärt wird, formiert jedoch die sogenannte „Bürgerlichkeit“ entgegengesetzte Vorurteile den Nationalideen, die in Litauen der Zwischenkriegszeit gepflegt oder in den ersten Jahren der nationalen Unabhängigkeit erklärt wurden. Deswegen ist es wichtig, im Kindergarten von klein an das Gefühl des nationalen Bewusstseins, Ethnosittlichkeit, Traditionenrespekt zu erziehen. Das muss sich im Bildungsinhalt wiederspiegeln, während die Ethnokultur in alle Bildungsbereiche integriert wird. Ziel der Forschung: Perspektive der Nationalerziehung in der Vorschlbildung zu erforschen. Aufgaben: Erklärung der passenden Bedingungen für die Nationalerziehung. Erklärung der Aspekte der Nationalerziehung der Kinder während verschiedener Tätigkeit. Erklärung der wichtigsten Faktoren, die die Erziehung der nationalen Persönlichket im Kindergarten und in... [to full text] / Heute ist das Problem der Nationalerziehung ganz aktuell. Kosmopolitische Ideen verbreiten sich immer mehr, und die Familie verliert allmählich ihre Nationalität, die Völker vermischen sich und verlieren ihre nationale Identität. Ungeachtet dessen, dass die Nationalerziehung in den bildungsreglamentierenden Dokumenten als eine Prioritätsrichtung erklärt wird, formiert jedoch die sogenannte „Bürgerlichkeit“ entgegengesetzte Vorurteile den Nationalideen, die in Litauen der Zwischenkriegszeit gepflegt oder in den ersten Jahren der nationalen Unabhängigkeit erklärt wurden. Deswegen ist es wichtig, im Kindergarten von klein an das Gefühl des nationalen Bewusstseins, Ethnosittlichkeit, Traditionenrespekt zu erziehen. Das muss sich im Bildungsinhalt wiederspiegeln, während die Ethnokultur in alle Bildungsbereiche integriert wird. Ziel der Forschung: Perspektive der Nationalerziehung in der Vorschlbildung zu erforschen. Aufgaben: Erklärung der passenden Bedingungen für die Nationalerziehung. Erklärung der Aspekte der Nationalerziehung der Kinder während verschiedener Tätigkeit. Erklärung der wichtigsten Faktoren, die die Erziehung der nationalen Persönlichket im Kindergarten und in der Familie beeinflussen. Erklärung der Meinung der Pädagogen und Eltern über die Nationalerziehung und die Perspektive. Das Problem der Forschung – Faktoren, die für den Erfolg und Perspektiven der Nationalerziehung... [der volle Text, siehe weiter]