Europos Sąjungos institucijose dažnai remiamasi valstybių narių deleguotų nacionalinių ekspertų patirtimi bei žiniomis. Tokiu būdu gerinami institucijų administraciniai gebėjimai, didinamas veiklos efektyvumas, o ekspertams suteikiama galimybė patobulinti darbo įgūdžius bei iš arčiau susipažinti su tarptautinėmis institucijomis. Delegavimu taip pat naudojamasi kaip priemone politiniams tinklams užmegzti ar sukurti savitą tiltą tarp Europos Sąjungos bei valstybių narių. Tačiau pastaruoju metu įžvelgiama vis daugiau delegavimo trūkumų, kadangi dažniausiai jis neatneša realios naudos nei ekspertus delegavusioms institucijoms, nei pačių deleguotųjų ekspertų karjerai. Maža to, užmegzti politiniai tinklai taip pat pasirodo esantys trumpalaikiai. Nacionaliniai ekspertai, siekiantys laikinai užimti pareigas Europos Sąjungos institucijose, turi atitikti griežtus reikalavimus bei laimėti nacionalinę nei priimančios institucijos organizuojamą atranką. Atrinktiems kandidatams visą delegavimo laikotarpį nacionalinis darbdavys moka atlyginimą, išsaugo tarnybinį statusą bei suteikia visas socialines garantijas. Tuo tarpu priimančioji institucija kompensuoja tik papildomas delegavimo išlaidas. Nepaisant to, eidami pareigas deleguotieji ekspertai privalo vadovautis tik Europos Sąjungos interesais ir jokiu būdu neprivilegijuoti nacionalinės institucijos ar valstybės. Galimų interesų konfliktų siekiama išvengti stipriai apribojant deleguotųjų nacionalinių ekspertų savarankišką veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / The institutions of European Union offen use the experience and knowledge of seconded national experts. Thus executive abilities of institutions are improved, efficiency of work is increased and national experts get a better opportunity to upgrade their working skills as well as familiarize with the international institutions. The secondment is also used for building the political networks or a specific bridge between European Union and the member states. However, recently more and more weaknesses of secondment are being found. First of all, it does not necesarily guarantee expert‘s promotion or bring a benefit to national institutions either. Moreover, the political networks built by seconded national experts mostly are nondurable. The applicants for the secondment must meet the strict requirements and pass both national and european selections. The secondment lasts from six months to two years and can be renewed up to a total period not exceeding four years. All this period the national employer who sent the experts on the secondment continues to pay salary and guarantees their position and social security. Whereas EU institution pays only the additional expenses of secondment. Despite this, the seconded national experts have to be loyal to the EU institution under whose supervision they work and do not privilege their national employer or state. The possibility of clash of interests is decreased by restricting the discretion of the seconded national experts. The... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas trijų pažeidžiamiausių socialinės rizikos asmenų grupių, kurios kelia didelę grėsmę visuomenei, teisinės informacijos poreikis. Tai yra asmenys grįžę iš įkalinimo įstaigų ir asmenys priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų. Šioms socialinės rizikos grupėms teisinės informacijos poreikių ugdymas ypatingas tuo, kad be teisės žinių jie nesugeba sąmoningai elgtis, suprasti keliamus reikalavimus, pasižymi didesne tikimybe patekti į socialinę atskirtį ir linkę nusikalsti. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais daroma išvada, kad analizuojamų socialinės rizikos asmenų teisinės informacijos poreikis yra per mažas, jie nelinkę ieškoti teisinių žinių, nes mano, jog tai jiems yra nebūtina. Dauguma jų yra pasyvūs, jie patys nesuinteresuoti nieko daryti. Šios rizikos grupės išreikšta tendencija kaltinti aplink esančius kitus žmones, ignoravimas teisinės pagalbos yra pagrindinės priežastys dėl kurių jie ja nesidomi. Socialiniai rizikai priklausantys asmenys aktyviai vengia sužinoti bei susitikti su teikiančiais teisinę informaciją asmenimis, kas ir lemia jų teisinių žinių vakuumą. Jie nenoriai dalyvauja siūlomose priemonėse ir programose, jie priešinasi įsisavinant teisinius klausimus ir teisinėmis žiniomis paisyti teisės normas. Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad teisinės informacijos poreikis turi būti ugdomas. Tai yra kompleksinis procesas, formuojamas valstybės ir visuomeninių ugdymo institucijų pajėgomis, jis turi būti skatinamas... [toliau žr. visą tekstą] / Need for legal information of three most vulnerable groups of people at social risk that endanger the society, was analyzed and evaluated in the Final work of Master. They are the people, those returned from the places of confinement and drug and alcohol addicts. The cultivation of the need for legal information for these groups of the people at social risk is special because without legal knowledge they are not able to act deliberately, understand upraised requirements and have a bigger possibility to get in social disjuncture and make a crime. Pursuant to the results of performed analysis, we can conclude that the need for legal information of the analyzed people at social risk is too low; they do not search for legal knowledge, because they think that it is not important. Most of them are passive; they are not interested in doing anything by themselves. There is expressed tendency of this group at risk to the people around, disregard of legal help and it is the main reasons why they are not interested in it. The people at social risk actively avoid learning and meeting people that providing legal information, which determined vacuum in their legal knowledge. They unwillingly participate in offered measures and programs; they resist assimilation of legal questions and observance of legal norms with help of legal knowledge. The data of performed test showed that the need for legal information should be cultivated. It is a complex process, formed by the attempts of state and... [to full text]

Kultūros paveldas yra kiekvienos šalies skirtingų visuomenės grupių, tautinių bendrijų, gyvenančių joje, istorinės raidos ir kūrybos rezultatas, visuomenės evoliucijos liudytojas. Pagal išlikusias materialines ir dvasines vertybes, galime daug pasakyti apie tos šalies ir joje gyvenančių tautų istorinę raidą, pasiekimus ir praradimus. Išsaugoti kultūros paveldą, kurio visumą sudaro ir dar neištirta bei nesaugoma paveldo dalis, yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos paveldosaugos sistemos uždavinių. Kultūros paveldo įvairovė bei savitumas pasakoja apie šalies istorinę praeitį, kelia valstybės ir tautos pasididžiavimą, ugdo naujos kartos patriotizmą. Šiame darbe galime išskirti kelias problemas: 1) Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklos įvertinimas paveldosaugos sistemoje. Įvertindami Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą paveldosaugos sistemoje, apžvelgsime šio skyriau nuveiktą darbą nuo 1990 iki 2005 metų.; 2) kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas Lietuvos kultūros paveldui. Šio darbo aktualumą nulemia poreikis ne tik pristatyti Išvežamų į užsienį kultūros vertybių kontrolės skyriaus veiklą, bet ir išaiškinti atliekamo darbo vertes bei svarbą didesniajai Lietuvos visuomenės daliai, tuo pačiu išsaugant kultūros vertybes Lietuvos kultūrai. Tam, kad įvyktų įpaveldinimo procesas, reikia, kad jos būtų pripažintos ir vertintinos ne tik specialistų, bet ir visos visuomenės. Atlikus darbą galime daryti tokias išvadas... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural heritage bears witness to the evolution of society and is the result of the work and historical development of the discrete groups and ethnic communities living in each country. We can tell much about the historical development, achievements and losses of a country and the nations living within it by examining surviving material and cultural values. One of the key tasks for the heritage protection system of the Republic of Lithuania is the protection of the cultural heritage, which also includes that portion of the heritage as yet unexamined and unprotected. The diversity and individuality of its cultural heritage tells of the country’s historical past, instills pride in the nation and state and teaches the upcoming generation patriotism. Several problems are addressed in this work: 1) the assessment of the activity of the Division for Export of Cultural Values within the Lithuanian heritage protection system, considered from 1990 to 2005; 2) The conservation for the Lithuanian cultural heritage of movable cultural values. This work is made topical not just by the need to present the work of the Division for Export Control of Cultural Values, but also to explain the value and importance of the work performed there for the broader Lithuanian society, at the same time protecting cultural values for Lithuanian culture. In order for the process of transmitting heritage to take place, these cultural values must be recognized and appreciated by society as a whole, and not... [to full text]

Santrauka Socialinės politikos ekspertai teigdami, jog reikia skatinti naujų solidarumo, savanorystės ir veiksmingesnių bendruomeninių iniciatyvų plėtrą, akcentuoja savigalbos grupių ir jų asociacijų svarbą. Nepakankamas įvairių, dirbančių su klientais, specialistų dėmesys klientų patiriamam streso, stigmatizacijos, pablogėjusiam socialiniam funkcionavimui, emociškai neigiamiems jausmams, socialinio statuso pasikeitimo, tarpasmeninių santykių ir socialinių vaidmenų disfunkcijoms, reikalauja socialinius darbuotojus vadovautis aukščiausio lygio metodine kompetencija. Socialinio darbo metodinis veikimas – tai intervencija į kliento gyvenimą, siekiant asmens ir jo aplinkos patvaraus pokyčio, įgalinančio jį tolesnei savarankiškai ir sėkmingai gyvenimo praktikai. Savigalbos grupės yra vienas iš sėkmingiausių socialinio darbo metodų kurie taikomi koreguojant tarpasmeninių santykių problemas, susiformavusias negatyvias nuostatas ir elgesio modelius, neįsisąmonintus poreikius ir jausmus, tokiu būdu padedant klientams adaptuotis artimiausioje aplinkoje, bendruomenėje ir visuomenėje. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį atsiranda vis daugiau savigalbos grupių, tačiau jos yra mažai žinomos visuomenėje, gana uždaros, nebendradarbiauja tarpusavyje, o ir profesionalai nėra linkę jomis pasinaudoti, integruoti jas į teikiamą socialinę paramą klientams. Savigalbos grupės, kaip bendruomeninis reiškinys, yra išplitę įvairiose socialinės realybės srityse, tačiau yra painiojamos su kitomis... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The social policy experts argue that there is a need to activate the new forms of solidarity, voluntary movement and more effective comunity iniciatives. The most appropriate form is the self – development groups and their associations. The inadequate various professionals’ attention for the clients‘ level of the stress, stigmatization, the worsened social functioning, emotionally negative feelings, the changes of the social status, the inner relationships, the disfunction of the social roles, demand the social worker to manage the highest level in the methodical competence. The methodical action in social work is the intervention to the clients‘ environment, aiming at the personal and the external change that would influence the succesfull future well - being. The self – development groups are one of the most promising methods of social work which helps to correct the relationships with the others, the negative attitude and the behavior models, unconscious needs and feelings. In this way the cocial work clients would be helped to adapt in the foreseeable environment and society. During this decade in Lithuania the amount of the self-development groups is increasing but despite it the society is less informed about it, the groups themselves do not collaborate, are quite closed, the professionals yet are not motivated to integrate them into the social aid for the clients. The self-development groups as the communal phenomenon is outspreaded in the various social... [to full text]