Magistro darbo tikslai - sistemiškai pažvelgti į kultūros įtaką derybų strategijai ir taktikai, išsiaiškinti, ar kultūros poveikį derybų eigai įmanoma pagrįstai išmatuoti ir aprašyti, o šiomis žiniomis vienareikšmiškai naudotis prognozuojant ir analizuojant šį santykį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizavus mokslinę literatūrą atrasti sistemišką analizę įgalinančius požiūrius; aprašyti, kokie kultūriniai požymiai ir veiksniai įtakoja tarptautinių derybų strategiją ir taktiką bei kaip jie pasireiškia derybų eigoje; nustatyti, kiek kultūros įtakos sistematizavimas yra validus analizuojant derybinę patirtį; lyginant teorines žinias su derybų praktika išsiaiškinti, ar ir kokios išankstinės žinios apie kultūrą gali būti patikimas informacijos šaltinis ruošiantis tarptautinėms deryboms ir kaip jos gali būti panaudotos; išanalizuoti, kaip kultūros įtaką pasirenkant derybų strategiją ir taktiką galima pasverti kitų veiksnių kontekste. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, derybinės praktikos nagrinėjimo, lyginamuoju bei metaanalizės metodais, prieita prie išvados, kad kultūros įtaką galima nagrinėti sisteminiu pagrindu pasirenkant dichotomines kultūros savybes, tačiau tokios žinios visada yra sąlygojamos kontekstinių veiksmų. Sisteminio požiūrio validumo analizuojant derybų strategijos ir taktikos pasirinkimus kiekybiškai ir vienareikšmiškai išmatuoti neįmanoma ir tai neturėtų praktinės vertės. Ne visos dichotominės kultūrinės dimensijos turi vienodą reikšmę įtakojant... [toliau žr. visą tekstą] / Intercultural communication is gaining considerable importance in the today’s world, with processes of globalizations and increasing international interactions in business as well as other spheres of social life becoming somewhat of a daily life routine. However, knowing the language and having a possibility to communicate is by far not sufficient means for effective and productive communication, as many people note. International negotiations is one form of social interaction that causes all the same or even greater problems for negotiators, as difficulties frequently arise because of various misunderstandings and miscommunication. Therefore, it is essential to have at least basic knowledge of culture and intercultural communication in order to be prepared and to avoid problematic situations. Although there is significant amount of scientific literature, covering a wide range of topics of international communications, it is difficult to find a generalized and systematic approach, which would bring theory and practice together in order to help a negotiator to gain some basic knowledge and provide useful information as to what is to be know before getting to negotiation table. Therefore the main goal of this work is to provide a systematic overview of influence of culture in strategy and tactics of international negotiation. The aim to explain the validity of this structured approach when analyzing real life negotiations is of no less importance. These goals are achieved by... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos pasaulio valstybių derybos dėl klimato kaitos problemos sprendimo per tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų prizmę. Tiriama, ar šios teorijos tinka klimato kaitos derybų dinamikai aiškinti. Tinkamas teorinis modelis yra puikus įrankis šioms deryboms analizuoti ir suprasti, tiek nuo pat jų užuomazgos XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, tiek tolimesnę jų eigą. Pateikiama išsami mokslinių darbų tarptautinių režimų teorijų ir pasaulinių klimato kaitos derybų temomis apžvalga, įvertinamas šio darbo indėlis į tokius akademinius tyrinėjimus; nustatinėjama, ar pasaulio valstybių derybas dėl klimato kaitos problemos sprendimo galima laikyti tarptautiniu režimu ir nuo kada jis buvo sukurtas; aiškinamasi, ar dominuojanti (didžiausią galią turinti) tarptautinės sistemos valstybė turi lemiamos įtakos režimo formavimuisi ir funkcionavimui; taip pat ieškoma atsakymo, kokiais klausimais dažniausiai ir labiausiai nesutapdavo valstybių pozicijos šiose tarptautinėse derybose. Siekiant pagrįsti jas paaiškinančio teorinio modelio aiškinamąją galią, jis tikrinamas ozono sluoksnio apsaugos režimo atveju. Pagrindinė magistro darbo problema – tarptautinių santykių tarptautinių režimų teorijų pritaikomumas pasauliniam klimato kaitos sprendimo režimui aiškinti. Magistro darbo objektas – tarptautinių režimų teorijos ir jomis aiškinamos pasaulinės derybos dėl klimato kaitos neigiamų pasekmių ribojimo. Darbo tikslas – patikrinti neorealizmo ir neoliberalizmo... [toliau žr. visą tekstą] / The main problem of this thesis is the ability of the international regime theory to explain the international regime to solve the climate change problem. The object of this thesis is the international regime theory and its explanation of the international climate change negotiations. The purpose of this thesis is to test the neorealistic and neoliberalistic international regime formation theories on the case of global climate change negotiations. The research is being carried out on the basis of two main assumptions: firstly, that United States of America is the hegemon of international system; such position was especially revealed at the beginning of the last decade of XX century, when Soviet Union collapsed and the Cold War ended. These events coincided with the first attempts to form an international regime to solve the climate change problem. It is assumed that only USA – the hegemon – had the ability and power to form such a regime. Secondly, the need to form such a regime arose because the essential problem was identified – global climate change. Since this problem will be negatively affecting the well-being of the all states around the world, it is their common interest to reduce its destructive consequences. During the research the definition of an international regime, created by Stephen Krasner and modified by the Tübingen research team, was used to identify the global climate change negotiations as an international regime. This regime was established in February... [to full text]