Magistro darbo objektas – šiuolaikinės diplomatijos ir tarpvalstybinės komunikacijos raida. Darbo tikslas - yra įrodyti, kad dabartinė diplomatija, vystantis tarpvalstybinei komunikacijai, nepaisant didelių pasikeitimu palyginus su jos ištakose vyravusiais procesais, yra pagrindinė tarptautinių santykių palaikymo forma. Keičiasi pati diplomatija, jos metodai, atsiranda vis nauji būdai palaikyti tarptautinius santykius, tačiau diplomatija yra vienintelė sritis, kurioje koordinuojamas visų kitų tarpvalstybinės komunikacijos priemonių naudojimas. Magistro darbo uždaviniai: apibūdinti XX a. atsiradusių šiuolaikinės diplomatijos vykdomų priemonių padarytą įtaką tarpvalstybinėje komunikacijoje; parodyti diplomatijos kaip reiškinio, kurį įtakoja globalūs pasikeitimai pasaulyje, raidą, kuris atsako į pasikeitimus ir stengiasi juos valdyti, ar bent įtakoti; parodyti kokios svarbios buvo šiuolaikinės diplomatijos priemonės sprendžiant tarptautinio masto problemas. Naudojantis analitiniu įvairiuose šaltiniuose pateiktos informacijos tyrimo metodu prieita prie išvados, kad pasikeitė ne tik diplomatija ir jos metodai, bet šis pasikeitimas sąlygojo tarpvalstybinės komunikacijos plėtrą plačiu mastu. Atsirado nauji tarptautinės komunikacijos dalyviai, diplomatija atsigręžė į platesnius visuomenės sluoksnius. Tačiau ne tik diplomatija keičia komunikaciją tarp valstybių, tačiau ir komunikacijos raida įtakoja diplomatiją. Tai yra abipusis ryšys. Šiuolaikinė diplomatija išliko pagrindinė sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this work is modern diplomacy and its relation with international communication, especially between states. It means interstate communication. The main aim of this work is to prove that modern diplomacy remains the main form of interstate communication, despite of all the changes happened in the World since such kind of diplomacy was created. The diplomacy is changing, the methods of it are changing, new ways of maintaining international relations appears, but diplomacy remains the only one area where all kinds of interstate communication are coordinated. The main tasks of this master work are: to define all the influence which was made by new kinds of modern diplomacy that were created during the XX century; to show the development of the diplomacy, which is influenced by the global changes in the world, but at the same time it is influencing those changes too; to show the importance of modern diplomacy in solving biggest international problems. There are few conclusions which were made using analytical research methods. It appears that changing diplomacy changes all the interstate communication on a large scale. New participants of interstate communication appeared, diplomacy was spread among wide range of society levels. Diplomacy brings influence on interstate communication and communication brings influence on diplomacy at the same time. It is two-way influence. Modern diplomacy remains the main area where international problems are solved. All... [to full text]

„Valstybės įvaizdžio formavimo politikų koncepcijos raida ir perspektyvos Lietuvoje nuo 1991 m. Jų įtaka Lietuvos užsienio politikai” studija tiria valstybės įvaizdžio formavimo problematikai. Darbo objektas šalies įvaizdis, kaip švelniosios galios (soft power) įrankis siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus. Iš esmės kietoji (hard power) šiandieniniame pasaulyje užleidžia vietą švelniosios (soft power) metodams. Ir nors švelnioji ir kietoji galios visada veikė ir, mano manymu, veiks kartu, tačiau šiuo metu akivaizdi persvara švelniosios galios pusėje. Dauguma šalių tarsi vienoje rinkoje prekiaujančios įmonės, kurios siūlo tuos pačius produktus (demokratiją, laisvę, žmogaus teisių apsaugą ir pan.). Sugebėjimas parduoti savo prekes (valstybių atveju tam tikrus interesus) priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamą savo įvaizdį. Iš to išplaukia pagrindinė tarptautinės politikos ir šalies įvaizdžio sąsaja. Remiantis A. Wendt socialinio konstruktyvizmo teorija, tvarką pasaulyje lemia ne tiek materialių pajėgumų pasiskirstymas, kiek intersubjektyvios idėjos, kurios formuoja valstybių identitetą ir elgesį. Labai svarbu pažymėti, kad konstruktyvistinės teorijos viena iš kertinių idėjų ta, kad valstybė, pirmiausia turi suvokti kas yra, tik tuomet galės suvokti kur lik ji galėtų judėti ir kaip tai padaryti. Tam pasitarnauja identitetas. Tyrimo tikslas išanalizuoti Lietuvos įvaizdžio formavimo politiką per pagrindinius įvaizdžio formavimo elementus, aiškinantis įvaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / ‚Politicians’ Concept Evolution and Prospects of the Formation of the State Image in Lithuania since 1991. Their Impact on Lithuanian Foreign Policy’ analyses the topic of the image formation in the country. The object of the work is the image of the country as a soft power tool in order to realize the strategic nation’s goals. Basically nowadays the hard power resigns the place to the methods of the soft power. It goes without saying that both powers always functioned and, in my opinion, will function, but this time there is a clear overbalance in the side of the soft power. In most countries lots of selling companies work in the sort of the same market and offer the same products (democratic, freedom, citizen’s relief and all that). The ability to sell their goods (certain interests in the case of the countries’) depends on the facility to create their own appropriate image. Therein lays the main connection between the international and country’s political image. With reference to Wendt’s A. social constructivism theory, the order in the world is determined not only by the distribution of the material capability, but also by inter-subjective ideas which embody the countries’ identity and treatment. It is worth to modify that the main essence of the social constructivism theory is to conceive what the country itself is and only then it can be pointed where to go and how to do this. The identity can service for this. The aim of the research is to analyze the politics of the... [to full text]

Parlamentinės demokratinės santvarkos laikotarpiu 1920 – 1926 m. Lietuvos politinės partijos vaidino itin reikšmingą vaidmenį šalies politiniame gyvenime. Jos aktyviai dalyvavo sprendžiant valstybės egzistencijai ir jos suverenitetui išsaugoti gyvybiškai svarbius uždavinius – tarptautinio pripažinimo išgavimą, santykių su kitomis valstybėmis užmezgimą, šalies užsienio politikos gairių nustatymą. Tačiau gausioje istoriografijoje daugiausia analizuota Vyriausybės vykdyta užsienio politika. Partijų nuostatos dažniausiai likdavo nuošalyje, nurodant, kad partinę poziciją atspindi Vyriausybės, kurią partija arba partijų koalicija sudaro, vykdomas užsienio politikos kursas. Tiek politinę programą formuojančios valdančiosios, tiek ir opozicinės partijos, darė didžiulę įtaką Valstybei, koregavo Lietuvos geopolitinę orientaciją. Dėl to, siekiant jog parlamentinės demokratijos laikotarpio Lietuvos užsienio politikos samprata būtų visavertė magistriniame darbe analizuojamos įtakingiausių Lietuvos politinių partijų: krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautininkų užsienio politikos nuostatos 1920 – 1926 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo programų susikirtimas sukėlęs teritorinį konfliktą tarp abiejų valstybių komplikavo Lietuvos tarptautinę padėtį bei smarkiai iškreipė natūralią šalies užsienio politikos raidą. Nepaisant visuomenėje įsitvirtinusio priešiškumo Lenkijai didžiausią pavojų valstybės nepriklausomybei iš Sovietų Rusijos ir Vokietijos pusės... [toliau žr. visą tekstą] / Most influential Lithuanian political parties: Christian Democrats, Party of the People’s Socialists, Social Democratic Party and Nationalist Party played important role in the formation of Lithuanian foreign policy guidelines during the period of parliamentary government in Lithuania. Nevertheless in historiography the role of them usually was ignored and the main focus was on the Government’s foreign policy conception. In our work: “The Foreign Policy Attitudes of Lithuanian Political Parties in 1920 – 1926” we had tried to analyze the foreign policy programs of most influential parties and to identify their impact on Governmental foreign policy concept. Political parties and their leaders had to solve complicated territorial issues that inflamed international status of Lithuania. The dispute of Vilnius imposed an intolerable burden on young state, which threatened to cloud relations with its more powerful neighbors. Although Lithuanian society looked to Poland as to the worst enemy of the nation, the long sighted leaders of Christian Democrats and People’s Socialists through the mediation of Great Western Powers tried to solve territorial conflict with southern neighbor and retain historic capital of the country by peaceful measures. But both states have had to reconcile so called project of Hymans mainly because of resistance of Nationalist and Social Democratic parties, was rejected. The savage publicity campaign pointed against projects of Hymans demonstrated the lack... [to full text]

Ilgai trunkantis konfliktas tarp Izraelio ir kaimyninių arabų valstybių yra procesas, įtraukiantis vis naujus tarptautinius veikėjus, kurie mėgina pritaikyti įvairias strategijas ir metodus, galinčius nulemti šalių sutarimą tokiu būdu, kad jis būtų naudingas ne tik konfliktuojančioms šalims, bet ir tarptautiniu mastu, sukuriant taikią aplinką regione. Tarptautinis tarpininkavimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų derybų metodų, kaip priemonė skirta spręsti tarptautinius konfliktus. Tačiau tai nėra vien tik empatija ir gerų norų grindžiamas procesas, tai iš esmės yra užsienio politikos instrumentas, naudojamas valstybių, norint pasiekti savo tikslų. Šiuo darbu mėginama analitiškai pažvelgti į tris realius tarpininkavimo atvejus Vidurio Rytų regione (Jungtinės Tautos, JAV Prezidentas J. Carteris, JAV kaip valstybė) ir pateikti jų išsamią analizę, remiantis tikrais įvykiais, oficialiais dokumentais ir įvairiomis monografijomis, kurios sudaro teorinį darbo pagrindą. Tokiu būdu atskleidžiama, kad tarpininkavimas visų pirma siejasi su trečiosios šalies intervencija į konfliktą, kai ši siekia palengvinti ar išspręsti nesutarimus derybų metu. Taip pat šiame darbe įrodoma, kad tarpininkavimas dar gali būti naudojamas kaip priemonė, skirta plėsti savo įtakos zonas. Pagrindinė darbo išvada - tokie veiksniai kaip konflikto šalys, jų tarpusavio santykiai, tarptautiniai veikėjai, suinteresuoti konfliktu, jų galios šaltiniai, bei tų šaltinių panaudojimo priemonės, konfliktuojančių... [toliau žr. visą tekstą] / Conflict between Israel and its neighboring Arab states is the process of increasing involvement of new international actors who are trying to adapt different strategies and methods that might lead parties to the consensus, which would be useful not only for themselves but also to international politics, creating a peaceful environment for the region. International mediation is the method of negotiations that is one of the most commonly used means of international conflict resolution. However, it is important to highlight that there is no independent international mediation theory that can justify the behavior of actors in world politics so the main problem which enforced to make this study is the lack of integral international mediation theory and its analysis. Thus, the main objective of this study is to examine the effectiveness of different mediation models and its efficiency regarding the mediation type and time perspectives. The following tasks were set to achieve the main objective of this study: • To discuss the aspects of the selection of effective solutions to conflict resolution; • Review the diversity of mediation factors; • Analyze the most important theoretical foundations of the international mediation studies, including the essential role of mediation and its types; • Find and assess the effectiveness concept of the international mediation; • Perform a comparative analysis of the types of international mediation; The study was to discuss three real... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas LR ambasadose formuojamas Lietuvos valstybės įvaizdis Europoje. Darbo objektas – komunikacinės ir viešųjų ryšių priemones, kuriomis diplomatai reprezentuoja valstybę, viešina ambasadoje vykstančius renginius ir bendrauja su užsienio tikslinėmis auditorijomis. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, apibrėžtas Lietuvos diplomatinių atstovybių vaidmuo formuojant valstybės įvaizdį, identifikuotos naudojamos viešųjų ryšių priemonės ir bendravimo su auditorijomis būdai. Kaip ambasados įgyvendina komunikacines veiklas, analizuota pasitelkiant anketinę apklausą bei interviu su skirtingose Europos valstybėse dirbančiais diplomatais. Galiausiai atlikti interviu su ekspertais padėjo įvertinti diplomatinių ir komunikacinių veiklų tikslingumą bei valstybės įvaizdžio formavimo galimybes viešosios diplomatijos kontekste. Tyrimas atskleidė, jog skirtingose LR ambasadose yra naudojamos vienodos komunikacinės priemonės, kurių dažnumas priklauso nuo ambasadoje vykstančių renginių, dirbančių diplomatų skaičiaus bei turimo biudžeto. Tuo tarpu santykiai su žiniasklaida, kuri yra svarbus informacijos platinimo kanalas, atskirose valstybėse ne visada yra efektyvūs, nes ambasadų pateikiama informacija neretai laikoma propaganda bei lieka neaišku, ar žinutė pasiekė adresatą. Todėl daugiau dėmesio viešosios diplomatijos kontekste skiriama kultūriniams renginiams, kurie pristato ne tik šalį, bet ir atskirus jos kūrėjus, menininkus. Kultūrinė diplomatija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master paper the image of Lithuania in Europe, formed by the embassies of the Republic of Lithuania, is being analyzed. The object of the paper- communication and public relations measures, which are used by diplomats to represent the state, to publicize the events occurring in the embassy and to communicate with foreign target audiences. The research was done in several stages. At first the role of the Lithuanian diplomatic missions of forming the image of the state was determined, measures public relations and methods of communication with audiences were identified. The ways how the embassies establish communication activities were analyzed using questioning survey and interviews with the diplomats working in different European states. Finally the interviews with experts helped to evaluate the expediency of the diplomatic and communication activities and the state image formation possibilities in the context of public diplomacy. The research revealed that in different embassies of the Republic of Lithuania the same communication measures were being used and the frequency depends on the events in the embassy, number of diplomats working and budget. Meanwhile the relations wit mass media - which is important channel of information distribution – is not always effective in different states, because the information presented by embassies is often seen as propaganda and it is unclear if the message reaches the target. Therefore in the context of public diplomacy more... [to full text]

Magistro darbo objektas – viešoji diplomatija kaip šalies vardo garsinimo priemonė. Darbo tikslas – išanalizuoti viešosios diplomatijos taikymą valstybės žinomumui didinti ir nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos pastangos garsinti šalies vardą pasitelkus istorinį įvykį. Darbo uždaviniai: išnagrinėti viešosios diplomatijos sąvokos reikšmę ir viešosios diplomatijos vietą tarp kitų su valstybės populiarinimu susijusių priemonių; nustatyti, kuo viešoji diplomatija gali pasireikšti kaip šalies garsinimo priemonė; nagrinėti, kokias galimybes turėjo LR Prezidento institucija siekdama garsinti šalies vardą per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, ištirti, kokias viešosios diplomatijos priemones taikė LR Prezidento institucija, nustatyti, kiek sėkmingos buvo LR Prezidento institucijos viešosios diplomatijos priemonės siekiant populiarinti valstybės vardą. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, kiekybine ir kokybine turinio analize bei kokybinio ekspertų interviu metodais prieita prie išvados, kad valstybės žinomumui didinti viešoji diplomatija, kaip strategija, kuria valstybių valdžios atstovai siekia paveikti užsienio valstybių piliečius, taikoma per viešumą. Viešumui pasiekti pasitelkiamos priemonės, kurios yra orientuotos į žiniasklaidą. Tokios priemonės vadinamos „pseudo-įvykiais“, kai pasitelkus simbolius sukuriamas įvykis, galintis sudominti žiniasklaidą. Toks įvykis buvo ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė, kurioje dalyvavo trylikos... [toliau žr. visą tekstą] / Means through which states promote their names have first been called propaganda, later public diplomacy, and nowadays these notions are often replaced with the concept of public relations. Yet the ways of promoting a country's name abroad by means of public diplomacy have not been widely analysed, therefore it merits research. The aim of this Master thesis is to analyse the application of public diplomacy for increasing knowledge about a country by analysing one case, i.e. the efforts of the Presidency of the Republic of Lithuania to promote the country's name in the context of an historical event. The objectives are the following: to analyse the notion of public diplomacy and its importance vis-à-vis other means of popularising a country; to analyse what possibilities to promote the country's name the Lithuanian Presidency had during the celebration of the millennium of Lithuania's name, which of those were actually applied, and how successful they were. The following research methods were applied: analysis of scholarly literature; quantitative as well as qualitative content analysis; and an expert interview. The conclusion has been reached that, in the case analysed, the Lithuanian Presidency actively applied public diplomacy, taking measures oriented at publicity through mass media. In particular, the strategy of a "pseudo-event" was chosen, when using symbols an event is created in order to attract media attention. Such an event was the ceremony of celebrating the... [to full text]

Magistro darbo objektas – kultūrinio imperializmo ir informacinio karo ryšys. Darbo tikslas – išanalizuoti informacinio karo ir kultūrinio imperializmo sąlyčio taškus. Darbo uždaviniai: pateikti kultūros bei imperializmo sąvokų apibrėžimus, parodyti jų sąlyčio taškus, kultūrinį imperializmą traktuojant kaip vieną iš sudedamųjų tarpkultūrinės komunikacijos elementų; išnagrinėti ryškiausias kultūrinio imperializmo apraiškas istorijos eigoje; atskleisti globalizacijos ir technologijų sklaidos reikšmę kultūrinio imperializmo ir informacinio karo sąsajai; išanalizuoti informacijos kaip galios svarbą ir pasireiškimo būdus šiandieniniame globaliame pasaulyje; atlikti kokybinį tyrimą, siekiant rasti informacinio karo bei kultūrinio imperializmo sintezės taškus. Panaudojus sisteminės mokslinės literatūros analizės, apibendrinimo bei ekspertinio interviu metodus, šiame magistriniame darbe buvo atskleista, jog gana nedaug mokslininkų akcentuoja kultūros, imperializmo ir informacinio karo sąsają medijų pramonės, valstybės informacijos valdymo galios ar populiariosios kultūros sklaidos kontekste. Būtent šiame lauke susiformuoja naujojo imperializmo, pasireiškiančio ne karinės invazijos į svetimą teritoriją būdu (kuomet tiesioginiu dominavimu siekiama keisti pamatines kultūrines bei socialines vertybes), o informacijos galios valdymu, sąvoka. Darbe parodyta, kad trečiojo pasaulio valstybėms brukami vakarietiškos kultūros (didžiąja dalimi – JAV) simboliai, vaizdiniai ir ideologijos yra... [toliau žr. visą tekstą] / The relationship between cultural imperialism and information warfare (summary) Imperialism is the tool for the most powerful changes of the world's economic and social life, it is a source reaching the oldest historical periods. Voluntarily or by coercion the people of different cultures and different regions were fed together, thus creating new communities, based not only on sharing knowledge, technology development or making people`s worldview wider, but also promoting new social inequalities and rasing new forms of conflicts. In this paper, cultural imperialism is described not only as a spread of new ideas, identity and values in the context of diffusion, when the cultural elements of one nation is superimposed in respect of other nations. The modern globalal world now can be perceived as an information power management, thus providing with new forms of obedience at the level of cultural imperialism. On the other hand information warfare is a modern world construct, first introduced as the responce of USA Department of Defence to a increased information flows and the need to control them. Information warfare was meant to protect the state‘s information space and to provide the security from information attacs. Information warfare is one of the practical implementation of cultural imperialism. It influences the appearance of the "high-voltage zones", in which the transient, but intense and powerful information warfare processes happen nevertheless affecting all... [to full text]

Darbo objektas – aplinkosauginis švietimas, vykdomas užsienio atstovybių viešosios diplomatijos tikslais. Darbo tikslas – išnagrinėti aplinkosauginį švietimą kaip viešosios diplomatijos dalį. Darbo uždaviniai - atskleisti viešosios diplomatijos sampratą ir santykį su panašiomis komunikacijos sritimis; ištirti, kokiomis priemonėmis įgyvendinama viešoji diplomatija; atskleisti aplinkosauginio švietimo sampratą; išnagrinėti, kodėl ir kokiais metodais įgyvendinamas aplinkosauginis švietimas; ištirti, koks yra tarptautinės bendruomenės indėlis į aplinkosauginį švietimą; įvertinti užsienio atstovybių organizuojamą aplinkosauginį švietimą Lietuvoje atstovybių tikslų atžvilgiu; ištirti užsienio atstovybių indėlį į aplinkosauginį švietimą Lietuvoje. Pirmoje dalyje analizuojama viešosios diplomatijos samprata, atskleidžiamas jos santykis su propaganda, viešaisiais ryšiais ir šalies ženklinimu. Antroje dalyje pristatoma aplinkosauginio švietimo samprata, jo būtinumas ir atskleidžiama tarptautinė pozicija šia tema. Trečioje dalyje pateikiamas tyrimo projektas, bei atliekama išsami interviu, su užsienio atstovybių darbuotojais ir su ekspertais aplinkosauginio informavimo srityje, duomenų analizė. / Object of the paper – environmental education, realized by foreign representatives with the aim of public diplomacy. Aim of the paper –to explore the environmental education as a part of public diplomacy. Goals of the paper – to reveal the concept of public diplomacy and its relationship with similar communication spheres; to find out the means used for public diplomacy; to reveal the concept of environmental education; to examine the causes and methods used to implement environmental education; to explore the input of international community in implementation of environmental education; to evaluate environmental education, that foreign agencies organize in their goals aspect; to explore the input of foreign agencies in environmental education in Lithuania. The first part of the paper introduces the concept of public diplomacy, its’ relationship with propaganda, public relations and nation branding. The second part of the paper introduces with the concept of environmental education, presents the international position about it. The third part of the paper introduces the project of the research and gives detailed analysis of carried out interviews with the representatives of foreign institutions and experts that work in the field of environmental information.

Azijos žemyne formuojasi pasaulio geopolitinis-ekonominis centras. Vienos svarbiausių valstybių šiame procese yra Kinijos Liaudies Respublika (toliau Kinija), Indija ir Pietų Korėja. Geopolitinio-ekonominio centro formavimosi laikotarpiu komplikuotas ir probleminis tampa valstybių ekonominio saugumo užtikrinimas. Iškyla klausimas kokias priemones ir kuo remiantis pasitelkia šios valstybės savo ekonominio saugumo stiprinimui. Šio tyrimo objektas yra Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominė diplomatija. Darbo tikslas: pritaikyti ir kritiškai įvertinti Herscher-Ohlin-Vanek (HOV) modelį įvykdant Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos lyginamąją analizę po įstojimo į Pasaulio Prekybos Organizaciją. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1) ištirti saugumo kaitą ir ekonominės diplomatijos sampratą; 2) įvertinti HOV modelį bei jo metodologinį pritaikymą Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos analizei; 3) išanalizuoti esminius Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos bruožus; 4) ištirti Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankių panaudojimą ekonominiam saugumui užtikrinti; 5) empiriškai palyginus Kinijos, Indijos ir Pietų Korėjos ekonominės diplomatijos įrankius kritiškai įvertinti HOV modelį. Tyrimui naudojami metodai: aprašomasis metodas, kokybinių ir kiekybinių metodų sintezė, ekonominės diplomatijos HOV modelis bei lyginamasis metodas. Atlikus tyrimą gauti rezultatai, jog HOV modelis daugeliu... [toliau žr. visą tekstą] / In Asia develops new world geopolitical-ecanomic centre. Of most important countries in this process are China, India and South Korea. Complicated period of geopolitical-economic centre formation rises vulnerabilies and challenges for the assurance of these countries economic security. Rises questions that means and why use these countries for their economic security strengthening. The object of this research is the economic diplomacy of China, India and South Korea. The goal is: to use and critically evaluate Herscher-Ohlin-Vanek model after accomplished comparative analysis of China, India and South Korea economic diplomacy after their join to the World Trade Organization. The tasks are: 1) to survey the fluctuation of security and conception of economic diplomacy; 2) to evaluate HOV model and its methodological application to the analysis of China, India and South Korea economic diplomacy; 3) to analyse essential features of China, India and South Korea economic diplomacy; 4) to examine China, India and South Korea economic diplomacy tools appliance for the assurance of economic security; 5) after empirical comparision of China, India and South Korea economic diplomacy tools to critically evaluate HOV model. For the research are used: descriptive method, the synthesis of qualitive and quantitive methods, economic diplomacy HOV model and comparative analysis. After research obtained results show that HOV model in most of cases can be used to explain countries‘ economic... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos tarptautinės politinės komunikacijos įgyvendinimo pokytis ir pritaikymas internetinėje erdvėje XXI amžiuje. Darbo tikslas – paaiškinti tarptautinės politinės komunikacijos kaitą bei taikymą Lietuvoje ir išanalizuoti kaip XXI a. tarptautinės politinės komunikacijos priemonės įgyvendinamos Lietuvos ambasadų/garbės konsulų interneto svetainėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti politinės komunikacijos ir tarptautinės politinės komunikacijos sampratą bei santykį; jų pagrindu išanalizuoti kaip tarptautinės politinės komunikacijos samprata ir priemonių pritaikymas kito Lietuvoje iki ir po XXI a.; pamėginti apžvelgti pagrindines Lietuvos tarptautinės politinės komunikacijos pokytį įtakojusias komunikacines priemones, ypač internetą; atlikti tyrimą apie tarptautinės politinės komunikacijos priemonių pritaikymą Lietuvos ambasadų ir garbės konsulų internetinėse svetainėse. Naudojantis mokslinių šaltinių dokumentų analizės ir lyginamuoju metodais bei atliekant tyrimą, prieita prie išvados, kad Lietuvoje įvyko ryškus pokytis tarptautinės politinės komunikacijos (viešosios diplomatijos) priemonių taikyme XXI a. pradžioje, tačiau dar pilnai nesugebama išnaudoti jų visų teikiamų galimybių ir privalumų Lietuvos ambasadų/garbės konsulų interneto tinklalapiuose. Ši tema aktuali dėl to, kad yra tiesiogiai sąlygota sparčiai tobulėjančios ir kintančios informacinės visuomenės ir informacinių-komunikacinių technologijų, ypatingai interneto, įgyvendinamos... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of Master thesis is Lithuanian international political communication in XXIst century: use of cyberspace. The aim is to illustrate the alternation and application of international political communication in Lithuania and analyze the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. Main objectives are: to analyze conception and relationship of political and international political communication; define and analyze how conception and means of international political communication application changed in Lithuania; shortly try to discuss main communication tools, especially internet that influenced the change in Lithuanian’s international political communication; to make a survey about the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. First part of this work presents theoretical overwiev of political and international political communication conceptions. Second part analyzes how conception and means of international political communication application changed in Lithuania and discusses main communication tools, especially internet that influenced the change in Lithuanian’s international political communication in XXIst century; Third, last part, accomplished research about the implementation of international political communication means in Lithuanian Embassies’/Consulates’ internet sites. Practical value of the work – prooving that means... [to full text]