In the thesis transformation of the international organizations will be analyzed. Nation-state foreign policy approach will be applied to the analysis, because international organizations are a peculiar kind of political systems. This leads to the general key research question: how and why do international organizations change? The methodological purpose of the thesis is too show the limits of existing scholarship on international organizations, because they neglect the external factors behind actual change within international organizations. The organizations NATO and the UN were chosen as cases. The UN from an international law point of view is undeniably the most important IO and the only truly system-wide IO; whereas NATO is seen by many as simply the strongest IO due to its combined military strength. In the thesis it will be argued that the terrorist attacks of September 11, 2001 served as an external shock and had an empirical effect on NATO and the UN. The main empirical aim of the analysis is to explore 9/11 effect upon two cases of IOs, namely the UN and NATO, in an attempt to gain better understanding of their transformation processes. The intention is also to explore the further effect of this change upon the security policy situation of small states. The research question of the thesis: how and why were the United Nations and North Atlantic Treaty Organization affected by the events of 9/11? Therefore the following tasks are set in the analysis: 1. to construct... [to full text] / Šioje analizėje nagrinėjami tarptautinių organizacijų transformacijos procesai. Tyrimo aspektas, kuriuo remiantis bus nagrinėjamos tarptautinės organizacijos yra pritaikytas iš valstybės užsienio politikos studijų. Šis tarptautinių organizacijų nagrinėjimo aspektas analizėje taikomas, kadangi kaip ir valstybės, tarptautinės organizacijos yra savitos politinės sistemos. Kaip jau minėta, tyrime nagrinėjami tarptautinių organizacijų kaitos procesai, todėl pagrindinė tyrimo problema – kaip ir kodėl tarptautinės organizacijos keičiasi. Šiuolaikiniai politikos mokslų tyrinėtojai analizuodami tarptautinių organizacijų kaitą yra linkę nagrinėti vidinę organizacijų dinamiką, t.y. veiksnius organizacijų viduje, sąlygojančius organizacijų pasikeitimus. Tokiu būdu yra pamirštama organizaciją supanti išorinė aplinka. Šioje analizėje dėmesys bus skiriamas išorinės aplinkos, t.y. išorinio šoko poveikio organizacijoms tyrimui. Tyrimo objektas - NATO ir Jungtinių Tautų (JTO) organizacijos. Analizei pasirinktos šios organizacijos, kadangi karine prasme NATO yra vertinama kaip stipriausia ir sėkmingiausia tarptautinė organizacija pasaulyje. Tuo tarpu JTO yra didžiausia tarptautinė bei vienintelė globali organizacija. Analizės tikslas - ištirti 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV poveikį JTO ir NATO organizacijoms, išanalizuoti šio įvykio sąlygotus abiejų organizacijų pasikeitimų procesus ir ��ių pasikeitimų įtaką mažųjų valstybių saugumo politikos situacijai. Iš analizės tikslo kyla... [toliau žr. visą tekstą]

Informacinių technologijų, inovacijų ir besiformuojančių naujų socialinių struktūrų paskatinti globalizacijos procesai kasdien intensyvėja. Informacijos srautai tarsi sujungia pasaulį, ima formuotis bendri interasai tarp valstybių. Daugybė aktualių nacionalinių klausimų, vienoje ar kitoje šalyje, virsta globaliais. Šiandieninės problemos išsprūsta iš valstybinės galios ribų ir aplinkosaugos, saugumo, švietimo, skurdo klausimai tampa aktualūs visam pasauliui. Siekdamos užkirsti kelią ar surasti tam tikrų sprendimų, kaip intensyvėjančios globalios problemos galėtų būti suvaldytos, valstybės ima bendradarbiauti. Tokį bendradarbiavimą iliustruoja ne tik užsienio politikos plėtotė ar tarptautinių santykių vystymasis, bet ir tarptautinių organizacijų kūrimasis. Nors aukščiausios tarptautinės organizacijos valdymo institucijos numato organizacijos veiklos politiką, priima tam tikus tarptautinius standartus, o valstybės narės privalo nuolat jų laikytis, vis dėl to kiekviena šalis, priklausanti bet kuriai tarptautiniai organizacijai, gali siekti nacionalinių ir globalių interesų įgyvendinimo. Net ir maža politiškai bei ekonomiškai silpna valstybė gali apčiuopiamai prisidėti prie globalių problemų sprendimų. Tokia yra ir Lietuva. Priklausanti ne vienai tarptautiniai organizacijai, ši valstybė siekia ir nacionalinių ir globalių tikslų. Tokie tikslai įgyvendinami kruopščiai planuojant veiksmus, tiriant nuolat kintančią aplinką ir kuriant efektyvias komunikacines strategijas. Tarptautinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Induced by information technologies, innovations and developing new social structures- globalization process increase every day. Information flows connects the world, starts to develop new mutual interests between countries. Many relevant national questions in one or another country become global. Today those problems slip from national power and so environmental, security, education, poverty questions becomes important for everyone. Actually countries start to collaborate by trying to stop or find certain decisions, how growing global problems could be controlled. That kind of collaboration illustrates not only development of foreign countries or increase of international relations, but also formation of international organizations. Although the authority institutions of all the highest international organizations plans the work politics, accepts certain international standards and member countries have to follow them and still every country that belongs to any international organization, can pursue national and global interest accomplishment. Even small politically and economically week countries can greatly contribute to solutions of global problems. Actually Lithuania is also that kind of country. Member of international organizations, this country pursue national and global goals. These goals can be accomplished by accurately planning actions, researching constantly changing environment and creating effective communication strategies. By applying actions and... [to full text]

Magistro darbo objektas – šiuolaikinės diplomatijos ir tarpvalstybinės komunikacijos raida. Darbo tikslas - yra įrodyti, kad dabartinė diplomatija, vystantis tarpvalstybinei komunikacijai, nepaisant didelių pasikeitimu palyginus su jos ištakose vyravusiais procesais, yra pagrindinė tarptautinių santykių palaikymo forma. Keičiasi pati diplomatija, jos metodai, atsiranda vis nauji būdai palaikyti tarptautinius santykius, tačiau diplomatija yra vienintelė sritis, kurioje koordinuojamas visų kitų tarpvalstybinės komunikacijos priemonių naudojimas. Magistro darbo uždaviniai: apibūdinti XX a. atsiradusių šiuolaikinės diplomatijos vykdomų priemonių padarytą įtaką tarpvalstybinėje komunikacijoje; parodyti diplomatijos kaip reiškinio, kurį įtakoja globalūs pasikeitimai pasaulyje, raidą, kuris atsako į pasikeitimus ir stengiasi juos valdyti, ar bent įtakoti; parodyti kokios svarbios buvo šiuolaikinės diplomatijos priemonės sprendžiant tarptautinio masto problemas. Naudojantis analitiniu įvairiuose šaltiniuose pateiktos informacijos tyrimo metodu prieita prie išvados, kad pasikeitė ne tik diplomatija ir jos metodai, bet šis pasikeitimas sąlygojo tarpvalstybinės komunikacijos plėtrą plačiu mastu. Atsirado nauji tarptautinės komunikacijos dalyviai, diplomatija atsigręžė į platesnius visuomenės sluoksnius. Tačiau ne tik diplomatija keičia komunikaciją tarp valstybių, tačiau ir komunikacijos raida įtakoja diplomatiją. Tai yra abipusis ryšys. Šiuolaikinė diplomatija išliko pagrindinė sritis... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this work is modern diplomacy and its relation with international communication, especially between states. It means interstate communication. The main aim of this work is to prove that modern diplomacy remains the main form of interstate communication, despite of all the changes happened in the World since such kind of diplomacy was created. The diplomacy is changing, the methods of it are changing, new ways of maintaining international relations appears, but diplomacy remains the only one area where all kinds of interstate communication are coordinated. The main tasks of this master work are: to define all the influence which was made by new kinds of modern diplomacy that were created during the XX century; to show the development of the diplomacy, which is influenced by the global changes in the world, but at the same time it is influencing those changes too; to show the importance of modern diplomacy in solving biggest international problems. There are few conclusions which were made using analytical research methods. It appears that changing diplomacy changes all the interstate communication on a large scale. New participants of interstate communication appeared, diplomacy was spread among wide range of society levels. Diplomacy brings influence on interstate communication and communication brings influence on diplomacy at the same time. It is two-way influence. Modern diplomacy remains the main area where international problems are solved. All... [to full text]

Šiame baigiamajame darbe įrodinėjama, kad tarptautinių organizacijų teikiama apsauga neatitinka Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. nurodytų reikalavimų. Bendrojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami bendrieji tarptautinių organizacijų požymiai. Specialiojoje nagrinėjama tarptautinių organizacijų, kaip apsaugos teikimo subjekto, specifika išskiriant probleminius aspektus. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama tarptautinių organizacijų samprata, subjektiškumas ir jo teorijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautinių organizacijų ir valstybių tarptautinio teisinio subjektiškumo skirtumus lyginant valstybių bei tarptautinių organizacijų gebėjimą atlikti tam tikrus teisinius veiksmus. Antrojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama apsaugos teikimo subjekto samprata 1951 m. konvencijoje bei Kvalifikavimo direktyvoje, išskiriant esminius šių teisės aktų skirtumus apibūdinant apsaugos teikimo subjektą. Trečiojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami efektyvios apsaugos kriterijai bei analizuojama, ar tarptautinės organizacijos pagal savo pobūdį gali teikti efektyvią apsaugą šalies gyventojams. Ketvirtojoje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama kai kurių tarptautinių organizacijų veikla tam tikrose kilmės valstybėse, ir analizuojama, ar jų atliekami veiksmai yra pakankami tam, kad asmenims būtų garantuojama Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. minima apsauga. Baigiamojoje darbo dalyje autorė pateikia išvadas, kuriose apibendrinami baigiamojo darbo tyrimo rezultatai. Nurodoma... [toliau žr. visą tekstą] / In this final work it is argued that international organizations do not provide protection that is qualified as it is required in Qualification directive article 7 second part. In the common part of this work it is discussed about common features of international organizations. In the special part there is discussed about international organizations such as the security supplying subject specifics marking out problematic aspects. In the first part of this work there is discussed about international organization conception, personality and theories. Also attention is directed to international organizations and nations of the international legal personality differences comparing nation and international organizations abilities to perform legal actions. In the second part of this work there is discussed about security supplying subjects conception that is formed in year 1951 Convention and Qualification directive, highlighting most important legal acts defying security producing subject differences. In the third part of this work there is discussed about effective security criteria and analyzing how international organizations can offer effective security for citizens by its nature. In the fourth part of this work there is discussed about some international organizations activities in some kind of countries and analyzing if their actions are sufficiently efficient for guaranteed security mentioned in article 7 second part of Qualification directive. In the end author... [to full text]