Šiame baigiamajame darbe įrodinėjama, kad tarptautinių organizacijų teikiama apsauga neatitinka Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. nurodytų reikalavimų. Bendrojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami bendrieji tarptautinių organizacijų požymiai. Specialiojoje nagrinėjama tarptautinių organizacijų, kaip apsaugos teikimo subjekto, specifika išskiriant probleminius aspektus. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama tarptautinių organizacijų samprata, subjektiškumas ir jo teorijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautinių organizacijų ir valstybių tarptautinio teisinio subjektiškumo skirtumus lyginant valstybių bei tarptautinių organizacijų gebėjimą atlikti tam tikrus teisinius veiksmus. Antrojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama apsaugos teikimo subjekto samprata 1951 m. konvencijoje bei Kvalifikavimo direktyvoje, išskiriant esminius šių teisės aktų skirtumus apibūdinant apsaugos teikimo subjektą. Trečiojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami efektyvios apsaugos kriterijai bei analizuojama, ar tarptautinės organizacijos pagal savo pobūdį gali teikti efektyvią apsaugą šalies gyventojams. Ketvirtojoje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama kai kurių tarptautinių organizacijų veikla tam tikrose kilmės valstybėse, ir analizuojama, ar jų atliekami veiksmai yra pakankami tam, kad asmenims būtų garantuojama Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. minima apsauga. Baigiamojoje darbo dalyje autorė pateikia išvadas, kuriose apibendrinami baigiamojo darbo tyrimo rezultatai. Nurodoma... [toliau žr. visą tekstą] / In this final work it is argued that international organizations do not provide protection that is qualified as it is required in Qualification directive article 7 second part. In the common part of this work it is discussed about common features of international organizations. In the special part there is discussed about international organizations such as the security supplying subject specifics marking out problematic aspects. In the first part of this work there is discussed about international organization conception, personality and theories. Also attention is directed to international organizations and nations of the international legal personality differences comparing nation and international organizations abilities to perform legal actions. In the second part of this work there is discussed about security supplying subjects conception that is formed in year 1951 Convention and Qualification directive, highlighting most important legal acts defying security producing subject differences. In the third part of this work there is discussed about effective security criteria and analyzing how international organizations can offer effective security for citizens by its nature. In the fourth part of this work there is discussed about some international organizations activities in some kind of countries and analyzing if their actions are sufficiently efficient for guaranteed security mentioned in article 7 second part of Qualification directive. In the end author... [to full text]

Longtemps, en matière de protection effective des droits et libertés fondamentaux des administrés, le juge administratif a été relégué au second plan, derrière son homologue judiciaire, en raison d’une inefficacité chronique de ses procédures d’urgence. Le législateur a cependant remédié à cette défaillance en créant, notamment, le référé-liberté dont l’objectif avoué était de faire du juge administratif un véritable juge des libertés, au même titre que le juge judiciaire de la voie de fait administrative. En dix années d’application, le juge administratif a su pleinement se saisir de l’opportunité qui lui a ainsi été donnée de concurrencer le juge judiciaire par une politique jurisprudentielle évolutive et constructive. Cette politique s’est traduite par une conception très extensive de la notion de « libertés fondamentales », et par l’avènement de véritables mesures injonctives au service de celles-ci. L’étendue des libertés jugées comme fondamentales et celle du degré de leur protection vont indéniablement dans le sens de l’accession du juge administratif des référés au rang de protecteur effectif des droits et libertés fondamentaux des administrés. / Regarding citizens’ effective protection in terms of fundamental rights and liberties, the administrative judge has, for a long time, been overshadowed by his judicial counterpart, because of a chronic ineffectiveness concerning urgency procedures. However, lawmakers have redressed that situation in particular by creating the “freedom summary procedure” which explicitly aimed at transforming the administrative judge into an actual custodial judge in the same way the judicial judge is for illegal administrative acts. In the ten years following that creation, the administrative judge has fully seized the opportunity to compete with the judicial judge thanks to a progressive and constructive judicial policy. This policy resulted in a significantly extended conception of the notion of “fundamental liberties” and in the appearance and development of injunctive actions to protect them. The range of liberties considered as fundamental as well as the consequent degree of their protection will undeniably serve the aim of a rise of the administrative judge to the rank of effective protector of the citizens’ fundamental rights and liberties.