Magistro darbo objektas – universaliosios kalbos komunikacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, natūraliųjų kalbų komunikacijoje vietą, ir remiantis esamais natūraliųjų kalbų komunikacijos tyrimų pasiekimais panaudoti juos universaliųjų kalbų komunikacijoje tyrimui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, išsiaiškinti natūraliųjų kalbų komunikacijoje veikimą, bei komunikacijos procesų daromą įtaką natūraliosioms kalboms, išsiaiškinti jų funkcijas komunikacijoje ir jų įvairovės poreikį, pritaikyti natūraliųjų kalbų veikimo komunikacijoje principus universaliosioms kalboms, tai yra jais remiantis išsiaiškinti universaliųjų kalbų veikimui komunikacijoje keliamus kriterijus, komunikacijos procesų įtaką universaliosioms kalboms, universaliųjų kalbų atitikimą natūraliųjų kalbų funkcijoms komunikacijoje bei jų įvairovės priežastis. Išanalizavus universaliųjų kalbų istorinę raidą, pastebėta tendencija, kad universalios kalbos poreikis ir pobūdis priklausė nuo mokslininkų komunikacijos intensyvumo. Komunikaciniai sunkumai vertė mažiau dėmesio skirti kalbos struktūroms, kai tuo tarpu mokslo lygis determinavo naujų dirbtinių kalbų kūrimą. Be to, istorinių sąlygų buvo nulemta tokia komunikacija, kuri galėjo apimti tik tam tikras mokslo bei gyvenimo sritis. Ištirta komunikacijos proceso daroma įtaka natūralioms ir universalioms kalboms, kalbos atliekamos funkcijos ir kalbų įvairovės poreikis, ir nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The need and the search for the universal language, which would be understandable and useful for international and intercultural communication from the ancient times, still proceed today. Universal language research is important theme not only in the fields of communication, linguistics, history, genetics but also in computational technologies, intercultural management and other sciences. Despite of many theories and practical experiments in language origin, its learning, gene, artificial language in literature, artificial intelligence, or computational interpreters, one universal language for communication still do not exist. There is a paradox – seeking for one universal language appears more and more its creation projects and none of them are being used in communication, and what is more – it troubles the communication process. The aim of this paper is to analyze the historical process of universal languages, and by analyzing natural languages for communication adopt their features to research universal languages for communication. The aims of the paper: to analyze the historical process of universal languages, to research the natural languages functioning in communication, the influence of communication processes to natural languages, to discover their functions in communication and the reason of natural languages variety and to adapt this to universal languages – to set the criteria for universal languages for communication, to discover the influence of communication... [to full text]

Informacinių technologijų, inovacijų ir besiformuojančių naujų socialinių struktūrų paskatinti globalizacijos procesai kasdien intensyvėja. Informacijos srautai tarsi sujungia pasaulį, ima formuotis bendri interasai tarp valstybių. Daugybė aktualių nacionalinių klausimų, vienoje ar kitoje šalyje, virsta globaliais. Šiandieninės problemos išsprūsta iš valstybinės galios ribų ir aplinkosaugos, saugumo, švietimo, skurdo klausimai tampa aktualūs visam pasauliui. Siekdamos užkirsti kelią ar surasti tam tikrų sprendimų, kaip intensyvėjančios globalios problemos galėtų būti suvaldytos, valstybės ima bendradarbiauti. Tokį bendradarbiavimą iliustruoja ne tik užsienio politikos plėtotė ar tarptautinių santykių vystymasis, bet ir tarptautinių organizacijų kūrimasis. Nors aukščiausios tarptautinės organizacijos valdymo institucijos numato organizacijos veiklos politiką, priima tam tikus tarptautinius standartus, o valstybės narės privalo nuolat jų laikytis, vis dėl to kiekviena šalis, priklausanti bet kuriai tarptautiniai organizacijai, gali siekti nacionalinių ir globalių interesų įgyvendinimo. Net ir maža politiškai bei ekonomiškai silpna valstybė gali apčiuopiamai prisidėti prie globalių problemų sprendimų. Tokia yra ir Lietuva. Priklausanti ne vienai tarptautiniai organizacijai, ši valstybė siekia ir nacionalinių ir globalių tikslų. Tokie tikslai įgyvendinami kruopščiai planuojant veiksmus, tiriant nuolat kintančią aplinką ir kuriant efektyvias komunikacines strategijas. Tarptautinių... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Induced by information technologies, innovations and developing new social structures- globalization process increase every day. Information flows connects the world, starts to develop new mutual interests between countries. Many relevant national questions in one or another country become global. Today those problems slip from national power and so environmental, security, education, poverty questions becomes important for everyone. Actually countries start to collaborate by trying to stop or find certain decisions, how growing global problems could be controlled. That kind of collaboration illustrates not only development of foreign countries or increase of international relations, but also formation of international organizations. Although the authority institutions of all the highest international organizations plans the work politics, accepts certain international standards and member countries have to follow them and still every country that belongs to any international organization, can pursue national and global interest accomplishment. Even small politically and economically week countries can greatly contribute to solutions of global problems. Actually Lithuania is also that kind of country. Member of international organizations, this country pursue national and global goals. These goals can be accomplished by accurately planning actions, researching constantly changing environment and creating effective communication strategies. By applying actions and... [to full text]

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

Lietuvių grožinės literatūros vertimai:1990-2005 m. Magistro darbo objektas – lietuvių grožinės literatūros vertimai į užsienio kalbas nuo 1990 iki 2005 m. Darbo tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti, kokia yra tikroji lietuvių grožinės literatūros vertimų į užsienio kalbas padėtis. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti vertimo reiškinį ir svarbą kultūrai; išsiaiškinti lietuvių grožinės literatūros vertimų situaciją iki viešosios įstaigos „Lietuviškos knygos“ įkūrimo; išnagrinėti „Lietuviškų knygų“ veiklos pagrindus ir veikimo sistemą; išanalizuoti „Lietuviškų knygų“ veiklos efektyvumą vertinant įstaigos steigėjų, užsienio ir Lietuvos leidėjų, vertėjų, verčiančių lietuvių grožinę literatūrą, komisijos, sprendžiančios, kurias knygas „Lietuviškos knygos” turėtų paremti, ekspertų nuomonę; palyginti „Lietuviškas knygas“ su užsienio šalių, ypač Norvegijos, analogais; surinkti „Lietuviškų knygų” tinklalapyje, „Bibliografijos žiniose. Lituanikoje“, „Lietuvos spaudos statistikoje“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos 1999–2002 metų leidinyje „Literatūrinio gyvenimo kronika. Bibliografija“ pateikiamus statistikos duomenis apie lietuvių grožinės literatūros vertimus nuo 1990 iki 2005 metų, gautus rezultatus išanalizuoti ir pateikti išvadas. Taikant pusiau standartizuoto interviu, dokumentų analizės, laisvo individualaus pokalbio, apklausos, kiekybinės analizės ir lyginamąjį metodus, prieita prie šių išvadų: mažos tautos pačios turi rūpintis savo literatūros vertimu į kitas kalbas, jos... [toliau žr. visą tekstą] / LITHUANIAN FICTION TRANSLATIONS IN 1990–2005 The main focus of this Master’s Thesis is the synthesis of translations of Lithuanian fiction from 1990 to 2005. This paper seeks to depict the general situation of translations of Lithuanian fiction. It sets out the specific features and highlights the current situation and trends in the translations of Lithuanian fiction. Some aspects of cultural policy are reviewed, as well. Only translated books of Lithuanian authors are selected for analysis in this paper. It aims to discover and evaluate the contemporary situation of translations of Lithuanian fiction. This way several tasks are undertaken to meet the purpose of the paper. Firstly, the significance of translations to culture is discussed. Secondly, it seeks to depict Lithuanian fiction translations until 1998, before non-commercial organisation „Lietuviškos knygos“ (Books from Lithuania) was founded. Also the guidelines and activities of „Lietuviškos knygos” are analysed. A more thorough analysis of the activities of „Lietuviškos knygos“ is based on the opinions and remarks made by the founders, translators, publishers in Lithuania and abroad, the experts that decide on works to be translated and benefit from „Lietuviškos knygos” grants. Thirdly, the paper compares „Lietuviškos knygos” with similar institutions abroad. Organisation Norla in Norway is one of the examples. Moreover, the paper is ambitious to gather every piece of information in a wide array of sources available... [to full text]

Magistro darbo objektas – tarptautinės komunikacijos ypatumai verslo organizacijos reputacijos valdyme. Darbo tikslas – išanalizuoti reputacijos svarbą verslo organizacijai, nustatyti ją lemiančius veiksnius bei įvardinti pagrindines prielaidas, pagrindžiančias efektyvios tarptautinės komunikacijos būtinybę, siekiant išsaugoti teigiamą verslo organizacijos reputaciją tarptautiniu mastu. Darbo uždaviniai: išanalizuoti organizacijos reputacijos svarbą organizacijai; aptarti organizacijos reputacijos valdymo būdus; išanalizuoti tarptautinės komunikacijos įtaką organizacijos reputacijai; apibūdinti verslo organizacijų komunikavimo su tarptautinėmis auditorijomis ypatumus. Atlikus sisteminę mokslinių šaltinių analizę, remiantis analogijos ir metodais organizacijos reputacijos svarbai apibūdinti, prieita prie išvados, jog organizacijos reputacija vienas pagrindinių sėkmingai veikiančios organizacijos pamatų, lemiančių visuomenės požiūrį į ją. Taikant lyginamosios analizės metodą, konstatuota, jog tiesioginė organizacijos reputacijos priklausomybė nuo organizacijos įvaizdžio ir tapatumo. Analizuojant reputacijos valdymo galimybes pagal sisteminės analizės metodą, remiantis A. Little, E. Gray ir J. Balmer siūlomais modeliais bei TRI*M metodologija, prieita prie išvados, jog kiekviena verslo organizacija, norinti teigiamos reputacijos, privalo kryptingai ir efektyviai ją valdyti, investuodama reputacijos valdymo strategijų sukūrimą. Tarptautinės komunikacijos ypatumų apibrėžimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the concept of international communication and its potential to influence reputation of business corporate are reviewed and theoretical considerations on a necessity to manage corporate reputation systematically are presented. Corporate reputation is considered to be a valuable asset that enables to attract and operate material and intellectual resources for seeking competitive advantage. Any organizational activity, visual element and even effective international communication may influence corporate reputation significantly. Therefore international communication can be considered as a need for any modern corporate, which was forced by dynamic and sophisticated business environment. The object this thesis is characteristics of international communication in the corporate reputation management. The main goal of this paper is to establish the role of international communication on the reputation of business corporate, and to indicate the main factors pounding necessity of effective international communication, to protect the corporate reputation. To reach the main goal of this paper the method of qualitative contents analysis is used. According to empirical research, effective international communication decides positive reputation of business corporate. Also it is concluded that elements of international communication as means of proper reputation on the websites of business corporate are used poorly.

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]