Tyrimo tikslas – sukurti ir taikyti naują socialinio grupinio darbo metodą. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti problemą, sudaryti informacinę – teorinę bazę, sukurti socialinio grupinio darbo metodą, taikyti metodą dirbant su neįgaliųjų grupe psichikos sveikatos centre, atskleisti metodo pranašumus ir trūkumus, atlikti metodo trūkumų korekciją ir įvertinti darbo rezultatą. Tyrimo metodai – veiksmo (veiklos) tyrimas, mokslo šaltinių analizė, fokus interviu. Tyrimas, laikantis etinių reikalavimų atliktas N. Psichikos sveikatos centre 2008-04-01 – 2008-05-21 panaudojant atskleidžiamąjį pokalbį, atliekant stebėjimą, įrašant fokus interviu. Tyrime dalyvavo 7 asmenys. 5 moterys ir 2 vyrai. N. miesto neįgaliųjų draugijos nariai, amžiaus vidurkis 50m. Naujas socialinio grupinio darbo metodas sąlyginiu Eklektiškos biblioterapijos pavadinimu leido spręsti klientų išsakytus pageidavimus. Pagrindinės išvados: socialiniame darbe nėra ir negali būti iš anksto paruoštų sprendimo būdų; kūrybiškai derindamas įgūdžius, vertybes, žinias socialinis darbuotojas turi susikurti jam reikalingą socialinio grupinio darbo metodą, kurdamas socialinio grupinio darbo metodą socialinis darbuotojas turi atsižvelgti į klientų pageidavimus, galimybes ir grupinio darbo metodams keliamus reikalavimus: efektyvumą, pagrindimą psichologijos žiniomis, etiškumą; kuriant socialinio grupinio darbo metodą galima derinti įvairias pagalbines psichoterapines priemones, šiuo atveju biblioterapijos, susitikimų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to create and practise a new social group work method. The objectives of the work: to discribe the problem, to create informatike – theoretical base, to create social group work method, to practise this method working with a disabled group of people in the Psichic Health Centre, to educe benefits and drawbacks of method, to fulfill thr correction of the method drawbacks and evaluate the result of the work. The methods used in the research: action research, observation, conversation, interview. The research was implemented in the N Psichic Health Centre from 01/04/2008 to 21/05/2008 under ethic requirements, using revealing conversation, performing observation and recording focus interview. Seven people of whom five women and two men (N members of the disabled association of the town) participated in the research. The average age of participants is 50. This new social group work method, tiled provisory Eclectic Bibliotherapy, let us tackle clients, wishes witch were said by them. Main outcomes: an advanced decision does not exist and cannot be prepared in social work; combining skills, values and knoweledge creatively, a social worker should create his needful social group work method; creating social group work method a social worker should consider clients preferences, abilites and requirements of group work method such as efficiency, reasoning psychological knowledge and ethic; creating social group work method, diferent supporting means of... [to full text]

Šiame darbe kalbėsiu apie 1994 metų genocidą Ruandoje – tris mėnesius trukusį įvykį, kurio metu viena žmonių grupė išžudė nuo 500 tūkst. iki milijono kitos grupės narių . Tutsių ir nuosaikiųjų hutų genocidas Ruandoje beveik sutapo su įvykiais Bosnijoje ir Hercogovinoje, kai Srebrenicos miestelyje serbų karinė grupuotė sušaudė beveik dešimt tūkstančių musulmonų vyrų. Žinoma, tarp šių dviejų įvykių tiesioginio ryšio nėra, išskyrus tai, kad genocidus vykdė žmonės, kurie dešimtmečiais taikiai gyveno vienas kito kaimynystėje. Štai čia ir kyla klausimai, kuriuos kelia visi genocido tyrinėtojai: kodėl žmonės dalyvauja masiniuose žudymuose?, kodėl tam tikru momentu nesuveikia smurtą stabdantis mechanizmas? Šio darbo tikslas ištirti genocidą Ruandoje kultūriniu aspektu ir pateikti šio įvykio interpretaciją atsižvelgiant į Rene Girardo smurto teoriją. Girardo smurto teorija, kuomet kalbama apie kolektyvinio smurto ir socialinės organizacijos sąryšius, šiandien yra vienu autoritetingiausių (Desmond, Kavanagh 2003:239). Savo veikale “Smurtas ir sakralumas” (La Violence et le sacré) Giradas teigia, jog smurtas yra neišvengiamas (Girard 2000:8-9). Jis egzistuoja kiekvienoje visuomenėje ir yra neatskiriama jos dalis. Pirmykštėse žmonių bendruomenėse, kur nėra teisinių ar valstybinių institucijų, bręstantis ir bendruomenės solidarumui grasinantis smurtas (konfliktai, kerštas) yra neutralizuojamas religiniais aukojimais – t.y. potenciali ar aktuali agresija yra nukreipiama į auką, „atpirkimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work I am talking about the genocide in Rwanda (1994) applying the Rene Girard theory of mimetic violence.

Darbe analizuojami politiniai ritualai viešosiose miestų erdvėse, išskiriant teatrinių ir performatyvių elementų vaidmenį. Pirmojoje darbo dalyje apibrėžiamo politiniai ritualai ir pristatomi pagrindiniai jų analizės aspektai. Politiniai ritualai apibrėžiami kaip sekuliarūs ritualai, kuriais siekiama su valdžia, galios santykių performavimu susijusių tikslų. Taip pat politiniams ritualams būdinga tai, kad jie yra organizuota (vykstanti pagal tam tiktas taisykles, struktūruota) veikla, vykstanti specifinėje vietoje ir specifiniu laiku, suteikianti papildomą vertę naudojamiems objektams, nekurianti materialios naudos, kartojama (t.y. tradicijos palaikoma ir ją kurianti) bei atliekama turint tikslą. Taip pat išskiriami ir pasirinktai analizei išskirtinai svarbūs politinio ritualo bruožai - teatrališkumas bei performatyvumas. Pristačius teorinę prieigą, darbe toliau analizuojami konkretūs politiniai ritualai. Antra darbo dalis skirta valstybės šventėms. Valstybės šventės apibrėžiamos kaip oficialią politiką reprezentuojantis politinis ritualas, analizuojamas performatyvių ir teatrališkų elementų vaidmuo minint vasario 16ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją. Trečiame skyriuje analizuojamas kitas pasirinktas pavyzdys – eitynės. Jos veikia labiau kaip žanras, suteikiantis ritualo bruožų visiems juo besinaudojantiems. Konkrečių eitynių analizei pasirinktos skirtingas pažiūras, skirtingą santykį su valdžia demonstruojančios eitynės: patriotų eitynės „Tėvynei“, stačiatikių arkivyskupijos... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis deals with political rituals in public city spaces extra focus lying on their theatrical and performative elements. First chapter of the thesis presents definition of political rituals. Political rituals are defined as secular, designed to gain or reconstruct power relations. Political rituals are also described as organized, taking part in specific environment on specific time, creating symbolical value for used objects and participants, not producing material value, repeated, purposeful activity. Separately are describes theatricality and performativity of public political rituals. After presenting theory examples are analyzed. Second part of thesis deals with state holidays. After showing that they can be regarded as political ritual, theatricality and performativity of February 16th, March 11th and July 6th are analyzed. Third part of the thesis goes on to analyze processions. Procession can be described as a genre. Using form of procession almost automatically makes an event ritualized. Further are analyzed processions that represent different political views and relations to official state politics: patriotic procession “For Homeland”, Christian procession “For Life” and procession for Tax freedom day organized by Liberal and centre union. In order to have broader perspective on how aesthetics, performativity and politics interact, fourth part of the thesis deals with political performance art, which uses elements of ritual or is ritualized by repeating it... [to full text]

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]