„Valstybės įvaizdžio formavimo politikų koncepcijos raida ir perspektyvos Lietuvoje nuo 1991 m. Jų įtaka Lietuvos užsienio politikai” studija tiria valstybės įvaizdžio formavimo problematikai. Darbo objektas šalies įvaizdis, kaip švelniosios galios (soft power) įrankis siekiant įgyvendinti strateginius valstybės tikslus. Iš esmės kietoji (hard power) šiandieniniame pasaulyje užleidžia vietą švelniosios (soft power) metodams. Ir nors švelnioji ir kietoji galios visada veikė ir, mano manymu, veiks kartu, tačiau šiuo metu akivaizdi persvara švelniosios galios pusėje. Dauguma šalių tarsi vienoje rinkoje prekiaujančios įmonės, kurios siūlo tuos pačius produktus (demokratiją, laisvę, žmogaus teisių apsaugą ir pan.). Sugebėjimas parduoti savo prekes (valstybių atveju tam tikrus interesus) priklauso nuo gebėjimo sukurti tinkamą savo įvaizdį. Iš to išplaukia pagrindinė tarptautinės politikos ir šalies įvaizdžio sąsaja. Remiantis A. Wendt socialinio konstruktyvizmo teorija, tvarką pasaulyje lemia ne tiek materialių pajėgumų pasiskirstymas, kiek intersubjektyvios idėjos, kurios formuoja valstybių identitetą ir elgesį. Labai svarbu pažymėti, kad konstruktyvistinės teorijos viena iš kertinių idėjų ta, kad valstybė, pirmiausia turi suvokti kas yra, tik tuomet galės suvokti kur lik ji galėtų judėti ir kaip tai padaryti. Tam pasitarnauja identitetas. Tyrimo tikslas išanalizuoti Lietuvos įvaizdžio formavimo politiką per pagrindinius įvaizdžio formavimo elementus, aiškinantis įvaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / ‚Politicians’ Concept Evolution and Prospects of the Formation of the State Image in Lithuania since 1991. Their Impact on Lithuanian Foreign Policy’ analyses the topic of the image formation in the country. The object of the work is the image of the country as a soft power tool in order to realize the strategic nation’s goals. Basically nowadays the hard power resigns the place to the methods of the soft power. It goes without saying that both powers always functioned and, in my opinion, will function, but this time there is a clear overbalance in the side of the soft power. In most countries lots of selling companies work in the sort of the same market and offer the same products (democratic, freedom, citizen’s relief and all that). The ability to sell their goods (certain interests in the case of the countries’) depends on the facility to create their own appropriate image. Therein lays the main connection between the international and country’s political image. With reference to Wendt’s A. social constructivism theory, the order in the world is determined not only by the distribution of the material capability, but also by inter-subjective ideas which embody the countries’ identity and treatment. It is worth to modify that the main essence of the social constructivism theory is to conceive what the country itself is and only then it can be pointed where to go and how to do this. The identity can service for this. The aim of the research is to analyze the politics of the... [to full text]

Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] / By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]

Within both academic environment and political circles internationally too much emphasis is placed on military and economic power and too little to soft power. While, according to Nye, out of the three modes of political power soft power has the greatest potential to deal with critical global issues and foster multilateral co-operation among states its application is usually severely restricted to co-ordination issues due to various preconceived positivistic assumptions on the part of both political scientists and political decision-makers. This descriptive-analytical MA thesis aims at re-interpreting and therefore extending the legitimacy of soft power by means of thoroughly analysing South Korea’s soft power wielding experience. In order to achieve the objective above the paper sets itself the following tasks: (a) to provide a concise introduction into Nye’s discourse on soft power; (b) to provide a concise historical overview of the development and spread of South Korea’s popular culture; (c) to reveal the uniqueness of South Korea’s soft power content; (d) to highlight the singularity of South Korea’s soft power wielding strategies; (e) to practically apply South Korea’s soft power wielding experience in terms of revising the existing soft power theory. The most thought-provoking aspects about South Korea’s soft power wielding with special reference to South Korea’s soft power content are the following: (a) as its crucial soft power resource South Korea chose the most... [to full text] / Šis magistro darbas „Pietų Korėjos švelniosios galios ypatumai: Pietų Korėjos dramos ir filmo kaip Pietų Korėjos populiariosios kultūros bangos segmentų vaidmuo“, kuris pasitelkia diskriptyvų ir analitinį tyrimo metodus, tyrinėja Pietų Korėjos dramas ir filmus Pietų Korėjos populiariosios kultūros bangos kontekste per švelniosios galios prizmę. Tiek akademiniuose tiek politiniuose diskursuose tarptautiniu mastu pernelyg daug dėmesio yra skiriama karinei ir ekonominei galiai ir per mažai švelniajai. Džozefas Nai teigia, kad būtent pastaroji galios rūšis, t.y. švelnioji galia, turinti neišnaudoto politinio potencialo, kuris gali būti panaudotas spręsti įvairias opias tarptautines problemas. Šio darbo tikslas yra remiantis sėkmingu Pietų Korėjos švelniosios galios akumuliacijos pavyzdžiu pamėginti iš naujo interpretuoti švelniosios galios sąvoką ir išplėsti jos politinį legitimumą. Atitinkami išsikelti uždaviniai yra šie: (a) sintezuoti Džozefo Nai diskursą apie švelniąją galią; (b) išanalizuoti Pietų Korėjos populiariosios kulūros vystymąsi ir plėtrą iš istorinės perspektyvos telkiantis ties populiariaisiais Pietų Korėjos drama ir filmu; (c) atskleisti populiariųjų Pietų Korėjos dramos ir filmo kaip esminių Pietų Korėjos švelniosios galios resursų unikalumą; (d) atskleisti Pietų Korėjos vyriausybinių strategijų siekiant akumuliuoti švelniąją galią unikalumą; (e) pasiūlyti konkrečias konceptualias kryptis, kurių laikantis būtų galima papildyti Džozefo Nai diskursą apie... [toliau žr. visą tekstą]