Lietuvos baldų pramonė – vienas sparčiausiai besiplėtojančių apdirbamosios pramonės sektorių šalyje. Keletą paskutiniųjų metų fiksuojami spartūs baldų gamybos apimčių augimo tempai ir nuolat didėjančios eksporto apimtys bei besiplečianti eksporto geografija. Apie 90 proc. baldų pramonės įmonių produkcijos realizuojama užsienio rinkose. Baldų pramonės produkcijos eksportą neigiamai veikia mažmeninio pirkimo sezoniškumas, o taip pat gan problematiškas bendradarbiavimas su švedų koncernu „IKEA“. Pastarasis superka daugiau nei pusę Lietuvos baldų pramonės produkcijos, todėl gali įtakoti produkcijos pirkimo kainas bei nustatyti vienpusiškai sau naudingas sąlygas. Esant tokioms tendencijoms atsiranda būtinybė ieškoti alternatyvių baldų pirkėjų, didinti pardavimų apimtis jau gerai įsavintose užsienio rinkose, o taip pat ieškoti naujų. Viena tokių - kol kas pakankamai neįsavinta, potenciali rinka yra Japonijos baldų rinka. Darbo objektas yra Lietuvos baldų pramonė, o pagrindinis tikslas - išskirti Lietuvos baldų pramonės produkcijos eksporto į Japonijos rinką tendencijas ir perspektyvas. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje, teorinėje dalyje, apžvelgiami įėjimo į užsienio rinkas teoriniai aspektai, plačiau nagrinėjant strateginius verslo aljansus, taip pat aptariami tarptautinio konkurencingumo aspektai. Antroje darbo dalyje apžvelgiama bendra situacija Lietuvos baldų pramonėje, jos eksporto geografija. Šioje dalyje aiškinamasi Japonijos baldų rinkos būklė... [toliau žr. visą tekstą] / The Lithuanian furniture branch is one of the most rapidly developing and fast growing sector of industry. For the last few years records shows stupendous growth rate of furniture production, continually increasing volumes of exports and exports geography. Lithuania‘s furniture branch is export oriented with about 90% of whole production output sold in the foreign markets. Due to reasons mentioned above, prospects of furniture branch development depend on success of enterprises exports activities. Exports of the Lithuanian furniture industry’s production are under the influence of seasonal retail purchasing, also collaboration with Swedish concern „IKEA“ is quite problematic. It corners more than half production output of Lithuanian furniture branch therefore is able to significantly affect on purchasing prices and dictate discriminating conditions of collaboration. On those trends is necessary to search for new international furniture wholesalers, increase sales volumes at existing foreign markets and search for a new. One of the most promising possible markets is Japanese furniture market. The object of study is Lithuanian furniture industry and the main purpose is to reveal the Lithuanian furniture industry‘s trends and prospects of exporting production to the Japanese market. This MBA Graduation Paper consists of three main parts. The first one is dedicated for theoretical analysis of exporting, other foreign markets entry methods, export promotion, strategic business... [to full text]

Bakalauro darbe „ Lyg iš tekančios saulės šalies“ nagrinėjami Japonijos kultūros elementai. Aptariami origamio, geišos, kimono istoriniai faktai, nagrinėjama kaip šie kultūriniai aspektai įkvepia šių dienų drabužių dizainerius. Išanalizuota informacija padėjo geriau susipažinti su Japonijos kultūra ir pagal ją sukurti moteriškų proginių drabužių kolekciją. Surinkta informacija suteikė galimybę sukurti moteriškų drabužių kolekciją, kurioje atsispindi japoniška kultūra. Suprojektuota 20 modelių kolekcija „ Lyg iš tekančios saulės šalies“ skirta naudoti renginiuose ar vakarėliuose Japonijos tema. Iš šios kolekcijos realizuoti 3 modeliai ir surengta jų foto sesija. / In bachelor work “ Like from country of the rising sun” explores the Japanese cultural elements. Considered origami, geisha, kimono historical facts, examines how these cultural aspects of clothing inspired by today’s designers. Analyzed information helped to become more familiar with Japanese culture, and under it a Ladies formal wear collection. The information collected enabled the creation of women's clothing collection, which reflects the Japanese culture. Designed a collection of 20 models of "Like a country of rising sun" for use at parties or events, Japan topic. In this collection to realize the three models and held their photo session.

Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] / By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]