Šiame darbe siekiama kompleksiškai pažvelgti į Černobylio pasekmes, aktualias XXI amžiuje per socialinės atminties, diskursų, ekologinės sąmonės perspektyvą. Tokio pobūdžio darbų per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje praktiškai nėra atlikta. Darbo problema – kokį, kokio dydžio poveikį ir kokioms grupėms padarė Černobylio katastrofa, kurios padariniai jaučiami iki šiol. Tas iki galo nėra nustatyta, nes koncentruojamasi į politinius (energetinio saugumo, grėsmių), sveikatos tyrimus, kompleksiškai nenagrinėjama kaip Černobylis paveikė ekologinę sąmonę, sociopolitinius diskursus, socialinę atmintį ir grėsmės suvokimą. Objektas: aktualus Černobylio ekologinis, politinis ir socialinis poveikis grėsmės suvokimo kontekste. Tikslas: Ištirti aktualų Černobylio ekologinį, politinį ir socialinį poveikį grėsmės suvokimo kontekste. Darbo aktualumas garantuoja 2011 m. kovo 11 d. įvykiai Fukušimoje, paskatinę iš naujo įvertinti atominės energetikos grėsmes ir Černobylio palikimą. Lietuvai uždarius IAE, svarstant dėl VAE, Baltarusijai ir Rusijai planuojant statyti savo jėgaines kyla ne tik energetinio saugumo, bet ir grėsmės suvokimo klausimas. Ar mes gyvename rizikos, ar dvigubos rizikos visuomenėje? Darbas suskirstytas į tris dėstymo dalis. Pirmoji skirta socialinei atminčiai ir diskursų analizei, antroji – ekologinės sąmonės tyrimams ir trečioji – Černobylio ir Fukušimos avarijų atgarsiai užsienio ir Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Darbe taikytas analitinis, kritinis... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this study is the impact of the Chernobyl atomic power plant disaster (seen as a deterrent and a threat at the same time), on the socio-political discourse, collective memory and ecological consciousness. The problem raised in this study is deals with the ways to describe how and what kind of impact did Chernobyl have and who has felt it the most. The problem is still a topical issue considering the fact that most of the studies made by the Lithuanian scholars are concerned with one exact aspect of this complex theme. Thus the object of this study is the social, political and ecological impact seen in the light of the menace perception. The object implies the aim of this study – to seek out the ways this three-folded impact reveals itself. This study has a great significance because of the late events in Japan which lead many to the rethinking of nuclear policy, especially after the protests had erupted. As in Lithuania, the situation has not changed much as no new social movements started and people remain quite indifferent to the broader consequences of the energetic problems Lithuania now faces. The methods used in this study are the following: analytical, critical, comparative and descriptive while giving a strong emphasis on a theoretical basis needed for a successful understanding of such complex theme. The conclusions of this study would be that the Fukushima accident helped to rethink nuclear policy in many countries and ensure the goal of... [to full text]

Pasitelkus tris teorines prieigas, darbe analizuojama Japonijos klimato kaitos politika. Siekiant atskleisti tiek šios sudėtingos sferos detalumą, tiek bendras tendencijas, tyrimo objektas suskaidomas į tris tyrimo laukus, kiekvienas iš jų analizuojamas taikant atskirą teoriją. Tai atitinkamai: klimato kaitos fenomenas, kuris analizuojamas rizikos visuomenės teorijos pagalba tiriant Japonijos atvejį; tarptautinės ir valstybinės interesų grupės, tiriamos pasitelkiant dviejų lygių žaidimų teoriją ir analizuojant Japonijos dalyvavimą penkioliktojoje Jungtinių Tautų Kopenhagos konferencijoje; valstybinės institucijos, nagrinėjant Japonijos ministerijų ir aukšto rango pareigūnų požiūrį į klimato kaitos politiką, remiantis švelniosios galios teorija. Darbe tiriamas 1992-2011 metų periodas, plačiausiai naudojamas kokybinės turinio analizės ir lyginamasis metodas. Pirmojo tyrimo lauko analizė parodė, kad Japonija gali būti priskiriama prie vėlyvojo modernizmo valstybių, turinčių rizikos visuomenę ir reflektyviai žvelgiančių į savo išsivystymą. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tokie reiškiniai kaip klimato kaita sulaukia dėmesio ir yra įtraukiami į šalių politinę dienotvarkę. Išnagrinėjus viešą valstybinę retoriką, Japonijos pozicija atitiko 8 iškeltus kriterijus, pradedant globalinio atšilimo reiškinio pateikimu kaip visuotinės neigiamus padarinius sukelsiančios grėsmės ir baigiant siekiais keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą tiek vykdant programas šalies viduje, tiek ir... [toliau žr. visą tekstą] / By using three theoretical approaches, this thesis analyzes Japan's climate change policy. With the aim to reveal both the details and main tendencies of this complicated field, the object of the research is divided into three fields and each of them is analyzed by using separate theory. It is correspondingly: climate change phenomena, which is analyzed by using risk society theory focusing on Japan’s case; domestic and international interest groups, that are studied by two-level game theory concentrating on Japans’ participation in COP15 to the UN Framework Convention on Climate Change; state institutions, looking at Japan ministries’ and high-ranking officials’ perception of climate change using soft power theory as theoretical basis. The time frame of the work is from year 1992 to 2011. The main methods used are content and comparative analysis. The analysis of the first field shows that Japan can be considered as one of late modernity states distinguished by risk society and reflectivity on its development. It is one of the main reasons why such phenomena as climate change becomes important and included into country’s political discourse. After analyzing public rhetorics, Japan’s position corresponds to eight criteria used in the work, ranging from global warming presentation as a global risk that will have negative consequences to aspirations to change current lifestyle by implementing domestic programs and participating in creation of international institutions. The... [to full text]