XI. S a n t r a u k a Tema: “Moterys šiuolaikiniame parlamentarizme: socialinio – politinio portreto Lietuvoje kontūrai ir jų pokyčiai” . Nagrinėjama problema: šiuolaikinių moterų politikių požiūris į moteris politikes, jų asmenybę, vertybes, politinės veiklos motyvaciją, moterų vietą politikoje bei valstybės. Darbo tikslas : atlikti 2004-2008 m. Seimo moterų anketinę apklausą. Ištirti 20 a. pr. moterų visuomenininkų – Steigiamojo Seimo parlamentarių bei visų kitų tarpukario ir Nepriklausomybės metų - nuo 1990 m. Seimų moterų politikių socialinio - politinio portreto kontūrus bei nustatyti jų pokyčius. Darbo uždavinys : pateikti Steigiamojo Seimo, 1 – ojo, 2 - ojo, 3 – iojo Seimų laikotarpyje nuo 1920 m. iki 1926 m. moterų parlamentarių socialinio – politinio portreto pokyčius, atskleidžiant jų asmenybes, vertybes, politinę motyvaciją, tikslus, požiūrį į visuomenės procesus, moterų vietą tuometinėje politikoje, jų indėlį valstybės kūrime. - Pateikti 1990 m. Auk��čiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, 1992 m., 1996 m., 2000 m, 2004 m. Seimų moterų politikių socialinio - politinio portreto kontūrus, atskleidžiant jų asmenybes, vertybes, politinę motyvaciją, tikslus, indėlį valstybės bei moterų vietą šiandieninėje politikoje. - Išnagrinėti ir pateikti empirinės apklausos tyrimo metodu surinktą medžiagą apie šiuolaikinės politikės požiūrį į moterį politikę, politinės veiklos perspektyvas, moters vietą bei indėlį politikoje. Iškėliau hipotezes: 1. Moterys, eidamos į... [toliau žr. visą tekstą] / X. S u m m a r y The topic of the thesis is Women in Modern Parliamentarianism: Outline of the Lithuanian Socio-political Picture and its Developments. The paper analyses the problem of the attitude of modern women politicians to other women politicians, their personality, values, a motivation of political activity, women’s place in politics as well as social and state problems. The aim of the work is to question current and former women Members of the Seimas, to analyze the socio-political portrait of women public activists and members of the Reconstituent Seimas of the beginning of the 20th century as well as women politicians from the interwar Seimas and the Seimas after the restoration of the independence in 1990. The task of the thesis is to examine the socio-political picture of women members of the 1st, 2nd, and 3rd Seimas in the period of 1920-1926, to establish their personalities, values, political motivation, objectives, the attitude to social processes, women’s place in the politics of the time and their contribution to the formation of the state. To present the socio-political picture of women politicians of the Supreme Council – the Reconstituent Seimas of 1990, the Seimas of 1992, 1996, 2000 and 2004, to establish their personalities, values, political motivation, objectives, as well as the contribution in establishing the status of the state and women in today’s politics. The paper also aims at analyzing and presenting the material collected using an... [to full text]

Parlamentinės demokratinės santvarkos laikotarpiu 1920 – 1926 m. Lietuvos politinės partijos vaidino itin reikšmingą vaidmenį šalies politiniame gyvenime. Jos aktyviai dalyvavo sprendžiant valstybės egzistencijai ir jos suverenitetui išsaugoti gyvybiškai svarbius uždavinius – tarptautinio pripažinimo išgavimą, santykių su kitomis valstybėmis užmezgimą, šalies užsienio politikos gairių nustatymą. Tačiau gausioje istoriografijoje daugiausia analizuota Vyriausybės vykdyta užsienio politika. Partijų nuostatos dažniausiai likdavo nuošalyje, nurodant, kad partinę poziciją atspindi Vyriausybės, kurią partija arba partijų koalicija sudaro, vykdomas užsienio politikos kursas. Tiek politinę programą formuojančios valdančiosios, tiek ir opozicinės partijos, darė didžiulę įtaką Valstybei, koregavo Lietuvos geopolitinę orientaciją. Dėl to, siekiant jog parlamentinės demokratijos laikotarpio Lietuvos užsienio politikos samprata būtų visavertė magistriniame darbe analizuojamos įtakingiausių Lietuvos politinių partijų: krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautininkų užsienio politikos nuostatos 1920 – 1926 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo programų susikirtimas sukėlęs teritorinį konfliktą tarp abiejų valstybių komplikavo Lietuvos tarptautinę padėtį bei smarkiai iškreipė natūralią šalies užsienio politikos raidą. Nepaisant visuomenėje įsitvirtinusio priešiškumo Lenkijai didžiausią pavojų valstybės nepriklausomybei iš Sovietų Rusijos ir Vokietijos pusės... [toliau žr. visą tekstą] / Most influential Lithuanian political parties: Christian Democrats, Party of the People’s Socialists, Social Democratic Party and Nationalist Party played important role in the formation of Lithuanian foreign policy guidelines during the period of parliamentary government in Lithuania. Nevertheless in historiography the role of them usually was ignored and the main focus was on the Government’s foreign policy conception. In our work: “The Foreign Policy Attitudes of Lithuanian Political Parties in 1920 – 1926” we had tried to analyze the foreign policy programs of most influential parties and to identify their impact on Governmental foreign policy concept. Political parties and their leaders had to solve complicated territorial issues that inflamed international status of Lithuania. The dispute of Vilnius imposed an intolerable burden on young state, which threatened to cloud relations with its more powerful neighbors. Although Lithuanian society looked to Poland as to the worst enemy of the nation, the long sighted leaders of Christian Democrats and People’s Socialists through the mediation of Great Western Powers tried to solve territorial conflict with southern neighbor and retain historic capital of the country by peaceful measures. But both states have had to reconcile so called project of Hymans mainly because of resistance of Nationalist and Social Democratic parties, was rejected. The savage publicity campaign pointed against projects of Hymans demonstrated the lack... [to full text]

Disertacinis darbas pirmą kartą išsamiai sistemiškai nagrinėjamas parlamentinės kontrolės institutas kaip konstitucinės teisės dalis, sudaranti parlamentinės teisės pošakį ir disertaciniame darbe, remiantis Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos parlamentinės kontrolės modelių analize, vertinamas Lietuvos parlamentinės kontrolės modelis ir jo įgyvendinimas. Disertacinio darbo tikslas - išnagrinėti ir įvertinti parlamentinės kontrolės institutą kaip konstitucinės teisės institutą. Darbas sudarytas iš įvado, darbo metodologijos ir tyrimų apžvalgos, keturių dėstomosios dalies skyrių, išvadų ir pasiūlymų. Pirmojoje disertacinio darbo dalyje analizuojama tautos suvereniteto doktrinos ir valdžių padalijimo principo įtaka parlamentinės kontrolės instituto, vystymuisi. Antrojoje - nagrinėjamas parlamentinės kontrolės ir priežiūros sąvokų įvairovės ir specifinių bruožų klausimas ir parlamentinės kontrolės sąvokos turinio aspektai: sensu stricto ir sensu largo. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modeliai senosios demokratijos valstybėse. Nagrinėjant parlamentinės kontrolės institutą, analizuojama ir parlamentinė praktika, „tipiniai“ modeliai demokratinėse valstybėse, šių modelių įgyvendinimo ypatumai. Ketvirtojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modelis. Nagrinėjama ne tik Konstitucinio Teismo doktrina, bet ir parlamentinė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral for the first time it systematically studies the institute of parliamentary control as a part of the constitutional law forming a sub-branch of the parliamentary law and the doctoral dissertation provides the evaluation of the Lithuanian model of parliamentary control and its implementation based on the analysis of such models in Great Britain, Germany, the United States of America and France. The aim of the doctoral dissertation is to analyze and assess the institute of parliamentary control as the institute of constitutional law. The dissertation includes the introduction, methodology and research reviews, four chapters of the body, conclusions and recommendations. The first part of the doctoral dissertation analyses the influence of the Nation‘s sovereignty doctrine and the principle of separation of power on the development of the institute of parliamentary control. The second part establishes problem of variety in definitions specific features of parliamentary control and supervision and content dimensions of the parliamentary control definition: sensu stricto and sensu largo. The third part of the doctoral dissertation analyses models of parliamentary control implementation in the countries of the old democracy. Together with the institute of parliamentary control, the parliamentary practice is also studies, as well as “typical” models in the democratic countries and peculiarities of implementation of these models. The forth part of the dissertation... [to full text]

Šiame darbe ieškoma atsakymo į klausimą: „koks veiksnys (ar jų kompleksas) užtikrina demokratijos išlikimą Afrikos valstybėse?“. Siekiant į jį atsakyti, lyginamos kelios Sub-Sacharos Afrikos valstybės. Tyrime taikomas Būlio algebrinis metodas. Darbo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Afrikos valstybėse egzistuojančią demokratinę praktiką bei nustatyti ją palaikančius veiksnius. Šio tikslo įgyvendinimui iškelti tokie uždaviniai: 1) Išanalizuoti skirtingų autorių nurodomus demokratijos išlikimą palaikančius veiksnius. 2) Nustatyti kintamuosius, leidžiančius išmatuoti sąlygų palankumą demokratijos Afrikos valstybėse išlikimui. 3) Taikant Būlio algebrinį metodą, nustatyti pasirinktose Afrikos valstybėse demokratiją palaikantį veiksnį (-ius). 4) Lyginamosios analizės būdu išsiaiškinti, kuris veiksnys ar jų rinkinys yra būdingas visoms ilgalaikėms Afrikos demokratijoms. 5) Įvertinti naujųjų Afrikos demokratijų perspektyvas. Priklausomas kintamasis – ilgalaikės demokratijos, Freedom House įvardijamos esančios laisvomis ilgesnį nei 10 metų laikotarpį. Nepriklausomi kintamieji - politiniai, ekonominiai, kultūrinis, išorinis veiksniai ir politinė parama. Empirinių Sub-Sacharos Afrikos atvejų palyginimas leidžia daryti išvadas, jog tirtose valstybėse būtina demokratijos išlikimo sąlyga yra pakankamai įsitvirtinusi, pajėgi ir ekonomiškai išsivysčiusi valstybė. Tuo atveju jei valstybė neturtinga, pakankamas demokratijos išlikimui ir žemas nelygybės laipsnis. Sub-Sacharos Afrikos regione... [toliau žr. visą tekstą] / Although most of the newly established democratic regimes in Africa did not have prerequisites for survival, Freedom House counts several long-lasting democracies in this region. Different theoretical approaches emphasize different reasons for the survival of democracy. The requirements most often applied in the context of fully established democratic regimes consist of the following elements of consolidated democracy: free and lively civil society, relatively autonomous political society, the rule of law, the existence of state bureaucracy, institutionalized economic society. However the survival of democracy does not necessarily require all the elements of consolidated democracy, although it may require some other than these conditions being present. Therefore a question can be raised about the reasons (or a set of them) guaranteeing the survival and consolidation of democracy in African countries. This thesis analyzes and compares the existing democratic practice in African countries and attempts to identify factors that guarantee the survival of democracy. The following tasks were implemented in order to achieve this goal. First, different theories highlighting factors influencing democratic consolidation were analyzed. Then several variables related to politics, economy, culture, external factors and regime support were measured and compared using the Boolean algebra method. The results obtained show the following important implications and let us make the following... [to full text]