Disertacinis darbas pirmą kartą išsamiai sistemiškai nagrinėjamas parlamentinės kontrolės institutas kaip konstitucinės teisės dalis, sudaranti parlamentinės teisės pošakį ir disertaciniame darbe, remiantis Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos parlamentinės kontrolės modelių analize, vertinamas Lietuvos parlamentinės kontrolės modelis ir jo įgyvendinimas. Disertacinio darbo tikslas - išnagrinėti ir įvertinti parlamentinės kontrolės institutą kaip konstitucinės teisės institutą. Darbas sudarytas iš įvado, darbo metodologijos ir tyrimų apžvalgos, keturių dėstomosios dalies skyrių, išvadų ir pasiūlymų. Pirmojoje disertacinio darbo dalyje analizuojama tautos suvereniteto doktrinos ir valdžių padalijimo principo įtaka parlamentinės kontrolės instituto, vystymuisi. Antrojoje - nagrinėjamas parlamentinės kontrolės ir priežiūros sąvokų įvairovės ir specifinių bruožų klausimas ir parlamentinės kontrolės sąvokos turinio aspektai: sensu stricto ir sensu largo. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modeliai senosios demokratijos valstybėse. Nagrinėjant parlamentinės kontrolės institutą, analizuojama ir parlamentinė praktika, „tipiniai“ modeliai demokratinėse valstybėse, šių modelių įgyvendinimo ypatumai. Ketvirtojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modelis. Nagrinėjama ne tik Konstitucinio Teismo doktrina, bet ir parlamentinė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral for the first time it systematically studies the institute of parliamentary control as a part of the constitutional law forming a sub-branch of the parliamentary law and the doctoral dissertation provides the evaluation of the Lithuanian model of parliamentary control and its implementation based on the analysis of such models in Great Britain, Germany, the United States of America and France. The aim of the doctoral dissertation is to analyze and assess the institute of parliamentary control as the institute of constitutional law. The dissertation includes the introduction, methodology and research reviews, four chapters of the body, conclusions and recommendations. The first part of the doctoral dissertation analyses the influence of the Nation‘s sovereignty doctrine and the principle of separation of power on the development of the institute of parliamentary control. The second part establishes problem of variety in definitions specific features of parliamentary control and supervision and content dimensions of the parliamentary control definition: sensu stricto and sensu largo. The third part of the doctoral dissertation analyses models of parliamentary control implementation in the countries of the old democracy. Together with the institute of parliamentary control, the parliamentary practice is also studies, as well as “typical” models in the democratic countries and peculiarities of implementation of these models. The forth part of the dissertation... [to full text]

Teigiama visuomenės nuomonė apie instituciją prasideda nuo sėkmingos jos veiklos. Visuomenės nuomonei formuoti naudojama ryšių su visuomene veikla. Tačiau valstybinių institucijų ryšių su visuomene tikslai skiriasi nuo privačių institucijų. Kadangi valstybinės institucijos negamina parduodamo produkto, jų ryšių su visuomene pagrindinis tikslas – kad visuomenė teisingai suprastų institucijos misiją ir naudojamas priemones tikslams pasiekti. Valdžios institucijų ryšių su visuomene specialistai turi viešai pateikti kuo daugiau reikalingos informacijos, kuri įgalintų visuomenę teisingai įvertinti priimamus sprendimus. Valstybinių institucijų ryšių su visuomene veikla yra mažai tyrinėta, todėl jos procesų, pritaikymo specifinėms šių įstaigų reikmėms galimybių ir trūkumų analizė yra labai aktuali. Ryšių su visuomene sfera plačiausiai išplėtota centrinėse vykdomosios valdžios institucijose bei savivaldos institucijose. Teritorinėse vykdomosios valdžios institucijose ryšių su visuomene padaliniai įsteigti visai neseniai. Šiuo darbu siekta išnagrinėti teritorinių vykdomosios valdžios institucijų – apskričių viršininkų administracijų (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Telšių bei Alytaus) išorinės komunikacijos strategijos kūrimo bruožus. Analizuojama apskričių viršininkų administracijų atstovų spaudai naudojamos išorinės komunikacijos priemonės bei kanalai, ir jų efektyvumas, siekiant institucijos strateginių tikslų, atsižvelgiant į... [toliau žr. visą tekstą] / The positive opinion of the society about institution begins from the successful institution work. To form the opinion of society, it is used public relations. But the purposes of public institutions differ from the purposes of private ones. Since the public institutions do not make products for sale, their main public relations purpose is to define their mission and useable implements to reach the aims. The public relations specialists of authorities have to officially render as much needed information as possible, in order that society could fairly measure the decisions made by public institutions. Public relations of public institutions are not explored very much, that‘s way this is very relevant. The sphere of public relations is streamed the most in the self-government and central Executive Branch institutions. The packs of public relations in the territorial Executive Branch institutions are established newly. The aim of this work is to research the creation traits of external communication strategy in the territorial Executive Branch institutions – County Governors administrations (of Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda, Panevėžys, Marijampolė, Utena, Tauragė, Telšiai and Alytus). In these papers, it was analyzed external communications implements and channels (and their efficiency) used by spokespersons of County Governors administrations. The analyses were made from the territorial Executive Branch institutions with society aspect. In these papers, there are... [to full text]

Šiandien į „viešojo valdymo“ sąvoką įeina viešosios politikos formavimas ir viešasis administravimas, vykdomoji valdžia ir jos stiprėjimas, tarnautojų, piliečių ir jų grupių įtaka formuojant politinius ir administracinius sprendimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir t.t. Svarbiausią vietą Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje užima Vyriausybė. Ji yra aukščiausioji valstybės valdžios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje, įgyvendinanti vykdomąją valdžią šalyje ir vadovaujanti šios sistemos institucijoms bei koordinuojanti jų veiklą. LR Vyriausybė, spręsdama problemas ar rengdama įstatytumus, jų projektus ir pan, sudaro darbo grupes konkretiems klausimams spręsti. Pasitelkus visas įmanomas priemones ir veikimo būdus galima sumaniai ir pagrįstai kurti, įgyvendinti bei taikyti įstatymus, spręsti konkrečias gyvenimiškas situacijas, sudaryti ir įgyvendinti reikalingas visuomenės vystymo programas, tačiau vis dar atsiranda kliūčių sprendžiant valstybinės reikšmės klausimus ir problemas. Šio darbo tikslas – aptarti viešosios valdžios struktūrą, veiklą, išorinį poveikį, bei politikos tinklų tipus teoriniu lygmeniu bei išanalizuoti vienos struktūrinės dalies (darbo grupių) veiklą, išsiaiškinti Lietuvos Respublikos valdžios institucijose susidarančių politikos tinklų tipus ir jų reikšmę valstybei. Iškeltos 3 hipotezės, jog mokslinėje literatūroje trūksta LR Vyriausybės darbo grupių veiklos reglamentavimo, sudarymo, kandidatų... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, the concept of "public authority" includes public policy formation and public administration, executive power and its strength, also the influence of civil servants, citizens and their groups on the formation of the political and administrative decisions, public-private partnerships, etc. The Government has the most important place in the Lithuanian system of executive authorities. It is the supreme executive body of state power in the Republic of Lithuania, which is implementing the executive power and leading the institutions of this system coordinating their activity. While solving the problems and drafting the laws and their projects Lithuanian government establishes working groups to tackle specific issues. Through all the possible means and methods of operation the laws can be implemented and applied quite sensibly and reasonably, dealing with specific real life situations, creating and implementing public development programs, however there still are barriers dealing with the issues of state interest. The aim of the research – to discuss the structure, activity of public authority, external impact on it, types of policy networks at the level of theory, to analyze the activity of one of the structural parts (work groups); to clarify the types of policy networks established in the Lithuanian government bodies and their implications for the state. There are raised three hypotheses: (1) in the scientific literature there is lack of regulation of activity of... [to full text]